Vilniuje nuolat rengiami įvairiais prekės ženklais karūnuojami maratonai perša mintį, kad lietuviai pasigavo bėgimo sporto madą, o verslo įmonės ją puikiai išnaudoja. Tiek bėgikų skaičius, tiek mokestis už dalyvavimą maratone auga. Vis dėlto, prisidengdam
os kilnia misija įmonės iš šios veiklos „verslo nedaro“ ir už bėgikų pinigus, nesireklamuoja.
Konsultacijų ir tyrimų bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas abejojo, kad įvairius, net ir mokamus, verslo remiamus maratonus galima vadinti verslu. Jo teigimu, tai veikiau „sąnaudų verslas“. Įmonės, kurios remia šiuos renginius ir kurių vardai puikuojasi maratono pavadinime, esą patiria tik sąnaudas, o jų gaunama nauda – įvaizdžio reklama. Tuo tarpu renginio organizatoriai, kurie atlieka konkrečius darbus, bemaž visą gaunamą paramą ir iš dalyvių surinktas rinkliavas esą išleidžia šiems darbams atlikti. „Aukso kalnai už šių renginių nesislepia. Kartais darome vieną kitą renginį, ir tikrai nebūna kažkokių paslėptų milžiniškų šaltinių pralobti. O socialinė šių renginių vertė – labai didelė“, – tvirtino G. Umbrasas.
Verslo iniciatyva reikalinga G. Umbraso manymu, išmatuoti tokių renginių efektyvumą sudėtinga, nes jis priklauso nuo verslo lūkesčių ir efektyvumo matavimo vienetų. Pavyzdžiui, sunku pasakyti, kiek banko remiamas renginys pritraukia jam naujų klientų. Tačiau reguliariai organizuojama pramoga esą neabejotinai palieka žmonių pasąmonėje pozityvios informacijos, kuri vėliau gali turėti įtakos pasirenkant konkrečią kompaniją vietoj jos konkurentų.
„Tokie dalykai turi išliekamąją vertę, nors pamatuoti jų naudą ir sudėtinga. Antra, normalios korporacijos atlieka ir socialinį vaidmenį – tai yra tam tikras uždirbto pelno pasidalijimas. Organizacijos, kurios pasižymi platesniu požiūriu, nuolat remia socialines priemones. Šių, beje, pastaruoju metu ne tiek mažai. Verslas šiuo atžvilgiu tampa pozityvus“, – įsitikinęs įmonės vadovas. Pasak jo, net tai, kad tokio pobūdžio renginiai yra mokami, visuomenės akyse nesumenkina kilnaus renginio mecenato tikslo. Esą galintys susimokėti už maratoną paprastai supranta, kiek toks renginys vertas ir kad dalį šio renginio sąnaudų padengia rėmėjai. „Socialiniu požiūriu tokių renginių reikia, nes mūsų individualistų visuomenė nemoka jų organizuoti – sunku tikėtis, kad jie išplauktų iš visiškai privačios iniciatyvos. Paprastai turi atsirasti mecenatas, kuris suteiktų dalinį pastūmėjimą ar paramą“, – aiškino G. Umbrasas.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/maratonus-rengia-del-reklamos-ne-del-pelno/228572