UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ prisidės prie daugiabučių namų bei viešojo naudojimo objektų modernizavimo. Š. m. rugsėjo 1 d. bendrovė, drauge su partneriais (VšĮ „Pro Partners“ bei Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmais (Būsto rūmai)), pasirašė sutartį su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) dėl seminarų gyventojams ir savivaldos darbuotojams organizavimo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis[1] senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti 2-3, o kai kur net iki 10 kartų daugiau nei naujuose, šilumą taupančiuose daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad apie 78% pastatų energiją naudoja neefektyviai, didelė dalis gyventojų per šildymo sezoną sumoka nuo 720 Eur iki 1020 Eur.

To paties tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvoje stovi daug šilumos suvartojančių daugiabučių. Tokiuose pastatuose, 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymui, per mėnesį reikia 1500 kilovatvalandžių šilumos, o gyventojų išlaidos siekia 110 Eur. Tokie namai sudaro 55,7 proc. šalies daugiabučių, juose gyvena apie 1,17 mln. gyventojų. Labai daug šilumos suvartojantys namai sudaro 22,4 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių. Juose 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymui reikia 2100 kilovatvalandžių šilumos, o už šildymą gyventojai sumoka apie 145 Eur per mėnesį. Tokiuose daugiabučiuose gyvena apie 470 tūkst. žmonių. Duomenys iliustruojami paveikslėlyje:

Nepaisant to, kad statistiniai duomenys akivaizdžiai byloja renovacijos naudai, šiandien modernizuota yra tik nedidelė dalis šalies daugiabučių fondo. Būsto energijos taupymo agentūra skelbia, kad nuo 2013 metų iki dabar renovuoti 823 pastatai. Ir nors renovacijai ryžtasi vis daugiau gyventojų (1714 pastatų šiuo metu yra vykdomi renovacijos darbai  ir 3658 pastatų jau turi suderintus investicinius planus^[2]), visuomenėje vyrauja nuomonė, kad renovacijos procesas yra labai sudėtingas ir jo atnešama finansinė nauda nėra garantuota. Tai puikiai iliustruoja daugiabučių namų bendrijų pirmininkų nuomonės kokybinis tyrimas: „Daugiabučių namų atnaujinimo procesas informantų apibūdinamas įvairiausiais epitetais: „kryžiaus keliai“, „didelė loterija“, „pinigų plovimas“ ir kt.“^[3] Kiekybiniai bendrijų pirmininkų Vilniaus ir Kauno miestuose apklausos duomenys, surinkti 2013 m. kovo-gegužės mėn., taip pat parodo, kad gyventojai nepatikliai žiūri į daugiabučių atnaujinimą.

Tikimasi, kad visoje Lietuvoje vyksiantis seminarų ciklas padės išsklaidyti renovacijos mitus bei padės gyventojams geriau suvokti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, Valstybės paramos teikimo sąlygas ir procedūras bei padrąsins modernizavimo procesui.

Projektas Nr. 04.3.1-APVA-V-003-01-0001 “Daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo skatinimas”, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

[1] http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize

[2] Būsto energijos taupymo agentūros duomenys.

[3] Tyrimas buvo atliekamas 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. Tyrimo metu buvo atlikta 8 interviu su Vilniaus ir 8 interviu su Kauno m. DNSB pirmininkais bei 3 interviu su būsto valdymo ir priežiūros ekspertais (iš viso n = 19). Apklausti 12 pirmininkų, kurių valdomi namai (daugiau nei 12 namų) yra visiškai ar iš dalies atnaujinti. Šaltinis: A. Lipnevič „Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje: problemos ir gyventojų iniciatyva“, Viešoji politika ir administravimas. 2015, T. 14, Nr. 2, p. 177–193.