Naujai pasirodžiusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacija skelbia, kad alkoholio suvartojame daugiausiai pasaulyje – kiekvienas šalies gyventojas, vyresnis nei 15 metų, išgeria po 16 l alkoholio. Tačiau paskutinių metų įvairių tyrimų rezultatai rodė, kad Lietuvoje grynojo alkoholio suvartojimas svyravo nuo 6 iki 15 litrų. 6 litrus gautume, jei skaičiuodami remtumėmės 2014 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto tyrimo duomenimis. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad alkoholio pardavimai nuo 2014 m. mažėja.

Tokius neatitikimus lemia tyrimų metodologija. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad, nors dauguma ES šalių kokiu nors būdu stebi alkoholio vartojimą (paplitimą, vartojimo įpročius, kiekį), tačiau nėra vienodo, visose ar daugumoje šalių nusistovėjusio, vidutinio alkoholio suvartojimo skaičiavimo metodo, skiriasi ir patys rodikliai.

„Tarptautiniu lygiu pagrindinis alkoholio vartojimo rodiklis yra gryno alkoholio litrai, kurie tenka vyresniam nei 15 metų amžiaus gyventojui, Tačiau tik 9 šalys iš 28 tokį rodiklį skaičiuoja“, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.

Anot jo, skiriasi ir patys skaičiavimo metodai. Ekspertas pastebi, kad, skaičiuojant alkoholio vartojimą, Europos šalyse tiriamas arba vartojimas, arba pasiūla. Tiriant vartojimą, atliekamos reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos arba namų ūkių tyrimai. Skaičiuojantieji pasiūlos metodu naudoja visą paletę metodų: pasitelkia gamybos ir užsienio prekybos duomenis, registruoja alkoholinių gėrimų pardavimus mažmeninėje prekyboje ar naudoja informaciją apie sumokėtus akcizo mokesčius.

Populiariausias metodas, naudojamas 10-yje valstybių – balanso metodas (gamyba + importas – eksportas), tačiau šis metodas yra labiausia nutolęs nuo tikrojo vartojimo.

„Skirtingais metodais surinktų duomenų lyginimas nėra korektiškas, nes lyginami rodikliai nėra lygiaverčiai“, – tikina D. Dulskis.

Pasak jo, statistinius duomenis iškreipia ir skirtingai vertinamas neapskaitomas alkoholis – namų gamyba, kontrabanda, surogatai, keliautojų importas ir eksportas, turistų vartojimas šalyje ir pan. Estija – viena iš trijų ES šalių, kur skaičiuojant oficialų alkoholio suvartojimo rodiklį, neapskaitomas alkoholis vertinamas atskirai. Šioje šalyje turistams 2016 m. buvo „nurašoma“ beveik septyni grynojo alkoholio litrai, tenkantys vienam šalies gyventojui, vyresniam nei 15 metų. Taip estų alkoholio suvartojimo rodiklis nuo 18,6 litrų grynojo alkoholio nukrenta iki 11,8 l.

Tuo metu Lietuvoje reguliariai renkamoje statistikoje apie alkoholio vartojimą neapskaitomas alkoholis nevertinamas, nors pastaraisiais metais atlikti pirmieji bandymai įvertinti tokius duomenis rodo, kad iš šalies alkoholinius gėrimus išvežantys emigrantai ir turistai Lietuvos rodiklį galėtų sumažinti daugiau kaip 2,6 l grynojo alkoholio. Dabar šis kiekis apskaitomas ne vartojimo, o pirkimo šalyje ir išaugina mūsų šalies alkoholio suvartojimo rodiklius, kurie neigiamai veikia Lietuvos įvaizdį.

Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad PSO tyrime „laimėta“ pirma vieta kelia labai daug klausimų ir šią miglą tikrai padėtų išsklaidyti atsakymai į klausimus apie PSO tyrime naudojamą metodiką: kokiais duomenimis buvo remiamasi (PSO metodikos aprašyme teigiama, jog pirmenybė teikiama šalių narių pateikiamiems informacijos šaltiniams), kaip buvo vertinamas neapskaitomas alkoholis (PSO metodikoje teigiama, jog pirmenybė teikiama nacionaliniams reprezentatyviems empiriniams duomenims (apklausos); jei tokių nėra, kitiems empiriniams tyrimams, trečia opcija – ekspertų vertinimas), ar turistų įtakos vertinimas atitinka šiandienos realijas (PSO vertina turistų įtaką tik tuo atveju, kai turistų skaičius viršija gyventojų skaičių) vertinant, kaip, pvz., pastarąjį dešimtmetį pasikeitė turistų srautai.

Kviečiame susipažinti su analizės rezultatais: rezultatų pristatymas.

Daugiau informacijos:

Darius Dulskis, „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris

Mob. tel.: +370 699 26949

El. Paštas: darius@ekt.lt