Įstojusi į ES Lietuva prisėdo prie gausesnio vaišių stalo ir įgijo teisę atsiriekti skalsesnę savojo pyrago dalį. Bet vis dažniau kyla klausimas, ar tikrai tinkamai suvartosime mums patiektą pyragą?
ES parama tapo neįkainojama kai kurioms ūkio šakoms (pvz., žemės ūkiui), ją pasitelkus buvo išplėtota šalies infrastruktūra, bet ilgainiui atsiskleidė ir tam tikri ES paramos panaudojimo minusai. Vėliau akivaizdžiai išryškėjo ne vienas tiesos neatitinkantis faktas, susijęs su ES pinigų skirstymu. Pateikiame ryškiausius iš jų.
1. Europos pinigai – ranka pasiekiami. Paramą gavusios įmonės mano, kad gautas ES paramos lėšas bus galima panaudoti taip, kaip jos norės. Netiesa. Projekto įgyvendinimą reglamentuoja daugybė įvairių taisyklių, procedūrų, rekomendacijų ir formų, kurių būtina laikytis. Priešingu atveju gautas lėšas teks grąžinti.
2. ES paramą Lietuvos įmonės gaus amžinai. Netiesa. Baigiantis antrajam programavimo periodui ir prasidedant trečiajam, ES paramos teikimas įgauna kitokias formas, kurios tikrai nebus patrauklios didžiajai Lietuvos įmonių daliai. Tiesioginė parama įmonėms bus nuosekliai keičiama kita – investicinių ir rizikos fondų forma, pritraukiant iš išorės kapitalą ir perleidžiant valdymą jiems. Tokiems pokyčiams tradicinė lietuviška įmonė tikrai nepasirengusi.
3. ES skiriamos sumos nesikeis. Netiesa. ES paramos suma toliau tik palaipsniui mažės. Vadinasi, ES parama jokiu būdu negalės atstoti skolinto kapitalo iš bankų, galės jį tik papildyti.
4. Įsisavinant didelį ES paramos srautą ne visada atsižvelgiama į rinkos poreikius. Deja, šiuo metu labiau koncentruojamasi į tai, kaip gauti paramos pinigus, o ne kaip sukurti pridėtinę vertę. Rinkoje atsiranda įvairių produktų, kurie tikrai nebūtų buvę sukurti, jeigu nebūtų gauta ES paramos. Be to, tiesioginė parama verslui iškraipo konkurenciją ir net labai sofistikuoti konkursai nesugeba pašalinti negatyvių pasekmių ekonomikai.
5. ES projektus administruoti sunku. Apie tai yra girdėję net su jais nesusidūrę verslininkai. Maža to, gana gaji nuomonė, kad ES paramos projektus administruojančios agentūros yra “blogietės”. Šitas mitas galėjo susiformuoti dėl to, kad pirmaisiais paramos skirstymo metais agentūrų darbuotojai buvo tikri biurokratai, itin nelankstūs ir nemaloniai bendraujantys, neatsižvelgdavo į verslo specifiką. Dabar situacija pasikeitė į gerąją pusę, nes agentūrų projektų vadovai suinteresuoti bendradarbiauti. Tiesa, dokumentacijos tvarkymas iš tiesų stringa: vis dar nepakanka elektroniniu būdu pateikiamų ar skenuotų (nors ir su parašu) dokumentų. Agentūros pripažįsta tik tradicinį susirašinėjimą paštu.
6. ES pinigai priverčia paramą gaunančias įmones daug dėmesio skirti šiam procesui. Tai labiau minusas nei nepamatuotas faktas. Dėl to, patys kūrybingiausi žmonės savo intelektinį potencialą neretai nukreipia ne į konkurencingų produktų kūrimą, bet į biurokratinių procesų suvaldymą. Pradžioje įmonė tarsi laimi, pasinaudojusi “lengvesniais” pinigais, bet praranda ilgalaikę perspektyvą, mat gabiausi žmonės nekuria projektų, kurie konkuruotų rinkoje.
7. ES paramą gavusioms privataus verslo įmonėms perkant prekes ir paslaugas paliktos laisvos rankos. Netiesa. Verslo įmonės suinteresuotos neišlaidauti ir nusipirkti prekių ar paslaugų geriausia kaina. Dabartinė pirkimo tvarka varžo verslo įmonių pasirinkimo laisvę: vietoje įprastinės pirkimo praktikos jos yra verčiamos organizuoti apklausas, nežinodamos, kokią kainą pasiūlys tiekėjas. Tuo tarpu iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamos organizacijos ar įstaigos, pirkimus gali atlikti daug paprasčiau: mažos vertės pirkimo atveju gali neskelbti konkurso ir netgi nepaskelbusios derybų nusipirkti iš ko nori ir už kiek nori!
Pasibaigus ES paramai, mūsų laukia gan liūdna perpektyva, nes dalis specialistų bus praradę bazinę kvalifikaciją.
Apie Aivarą Subačių, EKT vyr. konsultantą daugiau informacijos galite rasti ČIA.
Daugiau informacijos:
Aivaras Subačius, EKT vyr. konsultantas, tel.: +37052526225, GSM: +37065624878, el. paštas: aivaras@ekt.lt