Amžina diskusija gal dėl utopinio, o gal dėl ir iš tiesų įsigalėsiančio dominuojančio gyvenimo stiliaus mūsų planetoje kaip tik 21 a. gali tapti pagrindine tarptautinio varžymosi tema. Moderniausių technologijų iškeltas iki globalios diskusijos rango vertybių klausimas jaudina buklesnius protus ir kursto aistras.

Planeta yra kaip pabrėžtinai nevertybinė nesibaigiančių vakarėlių vieta, kur „Eurovizijos“ šurmulyje niekas nepastebi ir nekvaršina galvos, kai prieš finalinį koncertą Azerbaidžano milicija išgaudo protestuojančius opozicionierius. O nevyriausybinės organizacijos „Už žurnalistų laisvę ir saugumą“ lyderis Eminas Huseinovas į jo šalį prisiruošusiems atvykti tarptautinės žiniasklaidos atstovams pagaliau gali pranešti, kad Azerbaidžaną valdantis prezidento Ilhamo Alijevo klanas nepasirengęs keistis. Beje, Aligismatas Badalovas iš valdžią palaikančio dienraščio tiems patiems žurnalistams prisiekinėjo, kad jo šalyje homoseksualų nėra, esą tai ant Azerbaidžano dėl geopolitinių priežasčių dantį griežiantis Iranas mokąs vyrams, kad šie viešai bučiuotųsi.

Arba Pekino ir Vašingtono apsižodžiavimas tėra apsižodžiavimas ir niekas daugiau, kai Amerikos valstybės departamentas paskelbia eilinę ataskaitą, kurioje Kinija kritikuojama dėl prastos žmogaus teisių padėties.

Gyvename tikrame vertybių margumyne. Vieni pasisako už individualizmą ir liberalias laisves, kiti agituoja už kolektyvizmo vertybes ir bendruomeninį konservatizmą. Naratyvų netrūksta – visi kalba daug ir garsiai, susigaudyti sudėtinga.

Pirmoji pusė – straipsnis „Individualizmas amerikietiškai“ iš interneto dienraščio „Svobodanews.ru“

„Daugybė demografinių tyrimų patvirtina, kad individualistiškiausia pasaulio valstybė Amerika tampa dar individualistiškesnė. Vieni sociologai tame regi visuomenės atomizacijos pavojų, kitus priešingai – tokia reikalų padėtis džiugina. Jų teigimu, būtent individualizmas padeda geriausiai atsiskleisti asmenybei.

Augančio individualizmo ženklų kiek nori. Prieš keletą kartų Amerikoje buvo gėda turėti nesantuokinių vaikų. Dabar daugiau kaip pusė moterų iki 30 m. gimdo ne santuokoje. Prieš keletą kartų dauguma amerikiečių vienišus žmones laikė amoraliais arba neurotiškais. Šiandien vieno žmogaus namų ūkių yra beveik trečdalis, ir didžiuosiuose miestuose šis skaičius artėja prie 40 proc., o madingiausiuose Niujorko rajonuose – ir prie 50 proc.

Šeimos statistiką patvirtina ir kiti rodikliai. Dar visai neseniai amerikiečiai dažniausiai rinkdavosi vieną iš dviejų pagrindinių partijų – dabar didžiausią elektorato dalį sudaro nepriklausomi rinkėjai. Daugėja jokiai konfesijai nepriklausančių amerikiečių ir mažėja tokių, kurie visą gyvenimą dirba vienai kompanijai ar priklauso vienai profesinei sąjungai.

Sociologai daro išvadą, kad prieš pusamžį Amerika buvo kur kas kolektyviškesnė, o  socialiniai vaidmenys ir žmonių ryšiai joje pastovesni. Pasak kultūrologės Kay Hymovitz, dėl materialinės pažangos ir urbanizacijos praėjusio amžiaus viduryje pirmą kartą ėmė formuotis visuomenė, kurios atstovai galėjo sau leisti gyventi vieni. Iš pradžių tai buvo daugiausia vyrai, bet feminizmas atvėrė kelią į finansinę nepriklausomybę ir moterims. Be to, dėl ilgėjančio žmonių amžiaus vis daugiau žmonių senatvėje lieka vieni. Vienatvę taip pat skatina neįtikėtina greita ryšio priemonių raida. Žmonės gali burtis į virtualias bendruomenes, o fizinėje erdvėje gyventi autonomiškai.

Už individualizmą pasisakantys sociologai nemano, kad jo raida skatina visuomenės atomizaciją. Jų teigimu, būtent vienišiai daro miesto gyvenimą įdomesnį. Nesaistomi šeimos, šie „solistai“ renkasi kavinėse ir restoranuose, stoja į visuomenines organizacijas, lanko paskaitas ir koncertus ir patys juos organizuoja. Vienišumas – puikus būvis komunikabiliems, lanksčios psichikos, greitai prisitaikantiems, bet nepakenčiantiems suvaržymų žmonėms. Kolektyvizmas gelbėja žmogų nuo jo silpnybių, individualizmas skatina visapusišką jo saviraišką. Imigrantų šalyje Amerikoje individualizmas visada buvo stiprus, tačiau dabar jis, panašu, ima dominuoti.

Pasak K. Hymovitz, vis dėlto nereikia manyti, kad vienišiams vyrams sekasi geriau nei vedusiems: pastarieji įnirtingiau dirba, gauna didesnius atlyginimus ir greičiau kyla karjeros laiptais negu vienišiai. Be to, geresnio būdo auklėti vaikus nei šeimoje žmonija kol kas neišrado. Pasak kultūrologės, iš individualizmo daugiau išlošia demokratų partija. Tiesa, verslininkai vienišiai mėgsta respublikonus, kaip juos mėgsta ir ištekėjusios moterys. Užtat už abortų laisvę, socialinę mediciną, didesnį visuomeninių mokyklų finansavimą ir griežtesnę ginklų prekybos kontrolę pasisakančios netekėjusios moterys natūraliai palaiko demokratus.

Individualizmo šalininkai ir priešininkai turi savo autoritetus. Kritikai apeliuoja į Dievo žodį, kuris skelbia, kad negerai žmogui būti vienam. Šalininkai nelieka skolingi ir atkerta, kad gyventi vienam visai nereiškia vienatvės. Ir cituoja garsų Amerikos rašytoją Henry Thoreau: „Aš turiu nuosavą saulę, mėnulį ir žvaigždes, nuosavą mažytį pasaulį“.

Antroji pusė – straipsnis „Kinų vertybės“ iš leidinio „Project Syndicate“

„Nėra jokių racionalių priežasčių abejoti, kad dabartinė Kinijos Liaudies Respublika 21 a. dominuos pasaulyje. Tai reiškia, kad įžengiame į politinio ir ekonominio Rytų ir Pietryčių Azijos dominavimo amžių. Taip pat dera nepamiršti, kad visam pasauliui bus blogiau, jei Kinijos pakilimas patirs nesėkmę. Bet kaip atrodys tas naujasis pasaulis, kokiomis vertybėmis jis remsis?

Kinijos augimą paskatinusi vadinamoji keturių modernizacijų (pramonės, žemės ūkio, kariuomenės ir mokslo bei technikos) politika į šį klausimą neatsako, nes kol kas nebuvo „penktos modernizacijos“, kuri paskatintų demokratijos raidą ir įstatymų viršenybę. Politinei modernizacijai priešinasi Kinijos komunistų partija, kuri nenori prarasti valdžios monopolijos. Kinų valdžios atsisakymas paisyti žmogaus teisių ir laikytis demokratijos standartų remiasi tvirtinimu, kad šios bendražmogiškomis vadinamos vertybės tėra Vakarų interesų priedanga, todėl jų atsisakymą dera vertinti kaip savigarbos pasireiškimą.

Tenka grįžti prie Azijos vertybių, kurios geriausiai atsiskleidė Singapūre ir Malaizijoje. Iš esmės Azijos vertybėmis laikytini kolektyvinis autoritarizmas ir su vietos tradicijomis ir kultūra sietinas nepanašumas – pirmiausia į Vakarus ir jų vertybes. Tokiu būdu Azijos vertybės yra ne universalios, bendražmogiškos nuostatos, o veikiau savitumo išsaugojimą palaikanti politinė strategija. Prisimenant Vakarų kolonializmą, Azijoje siekis išsaugoti savitumą yra labai suprantamas ir teisėtas, kaip ir daugelio Azijos šalių (pirmiausia Kinijos) tikėjimas, kad atėjo laikas suvesti senas sąskaitas. Tačiau tai neatsako į klausimą apie visuotines vertybes, Kinijai tapus dominuojančia pasaulio galia.

Atsakymas labai svarbus, nes nuo jo priklausys, kaip vystysis ši pasaulinė galybė ir kokie bus Pekino santykiai su silpnesnėmis kaimynėmis. Jei Kinijos dominavimo pagrindu taps ne bendradarbiavimas, o spaudimas, pavojingai išaugs konflikto grėsmė. Sovietų Sąjunga nebuvo ideologiškai nusistačiusi prieš Vakarus, socializmas ir komunizmas sugalvoti Vakaruose. Bet varžytasi su jais politiškai. Ši valstybė sugriuvo ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad rėmėsi spaudimo, o ne taikaus sugyvenimo principu. Amerikos ir Vakarų išpažįstamos atviros visuomenės, minkštos galios ir pagarbos žmogaus teisėms vertybės pasirodė esančios įtikinamas ginklas Šaltajame kare.

Kinija nesiims keisti savo senos ir puikios civilizacijos, tačiau jos ekonomikos atgimimą lėmė perimtas šiuolaikinis Vakarų ekonominės sistemos modeliis. Vis dėlto politinės modernizacijos klausimas tebėra neišspręstas.

Akivaizdu, kad nacionaliniai interesai, o kai kada ir gryna jėga vaidina svarbų vaidmenį, kaip Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys taiko tokias vertybes kaip žmogaus teisės, įstatymo viršenybė, demokratija ir pliuralizmas. Vis dėlto šios vertybės nėra vien Vakarų interesus puošianti vitrina, jos iš tiesų universalios, ypač turint galvoje aplinkybę, kad gyvename globalizacijos amžiuje.

Azijos (tarp jų – ir Kinijos) indėlis į šį universalų vertybių rinkinį kol kas nenusakomas, bet ilgainiui jis neišvengiamai aiškės, jei „penktoji modernizacija“ pakeis Kinijos politikos veidą. Šios valstybės kaip pasaulinės galios raida stipriai priklausys nuo to, kaip Pekinas įvertins universalių vertybių reikšmę.

Žinių radijo laida „Dvi pusės“ – pirmadienį 11.47 val.. Laida kartojama 16.47 val.

Laidą pristato bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“