Vienas žingsnis, už kurį galima pagirti dabartinę vyriausybę, – valstybės valdomų įmonių valdymo pertvarkymas. Per 20 savarankiško ūkininkavimo metų, šalyje susiklostė tradicija, kad valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, buvo laikomos suvereniomis “kunigaikštystėmis”, kurios turėjo tenkinti kelis nerašytus reikalavimus:
– suteikti darbo vietas, praradusiems politinius postus politikams
– finansuoti politinių partijų renginius ir veiklą
– užtikrinti savo veiklos rentabilumą, t. y. nekelti problemų biudžetui arba nedidinti savo paslaugų ar produktų kainų, jei tai liečia potencialius rinkėjus ar įtakingas jų grupes.
Įmonės valdymas, jos veiklos organizavimo kultūra bei efektyvumo siekimas, tai uždaviniai, kurie tradiciškai buvo paliekami spręsti iš esmės valstybės valdomos ar savivaldybės įmonės vadovui ir labai priklausė nuo jo patirties, vertybių ir politinių simpatijų ar antipatijų.
Aptarta valstybinės įmonės valdymo kultūra ir modelis, turi keletą labai pažeidžiamų pusių:
– visų pirma tai veiklos tęstinumo užtikrinimas, nes keičiantis vadovui įmonę ištinka ilgalaikis veiklos paralyžius, kurio pagrindinis motyvas „gal šių darbų esant naujam vadovui nebereikęs atlikti“
– antra didelis vadovo nesaugumo jausmas, keičiantis politinei valdžiai. Vadovo neužtikrintumas dėl ateities neskatina ilgalaikių siekių, o nesant atsinaujinimo įmonės susidėvi ir technologiškai ir morališkai, bei sąlygoja neracionalios biurokratijos kūrimą, įvairių procedūrų, taisyklių, kurių pagrindinis tikslas ne efektyvesnė įmonės veikla, bet vadovų veiklos pateisinimas ir jų argumentai, dažniausiai naudojami, siekiant prisiteisti įvairias kompensacijas, nutrūkus darbo santykiams.
Šias viešajam sektoriui priklausančių įmonių valdymo problemas galima sėkmingai spręsti jau pasaulyje išbandytais vadybos įrankiais: strateginiu planavimu, efektyviomis valdybomis, kuriose šalia savininkų atstovų, šiuo atveju ministerijų ar savivaldybių tarnautojų, kviečiami dirbti nepriklausomi ekspertai. Ši nauja situacija, kurios pradmenis jau stebime Lietuvoje, esant politiniam virsmui, tikėtina leis objektyviau diskutuoti, ar įmonė atlieka strateginiuose planuose jai iškeltus tikslus ir uždavinius, o tuo pačiu atsakyti ar kompetentingi jos vadovai, ne tik vadovautis politinėmis simpatijomis sprendžiat jų, o dažnai ir valstybinių įmonių likimą.
Žengiant šiuo nauju valstybinių įmonių valdymo keliu, sekantis lygis būtų didesnis viešumas tiek skelbiant apie laiku įgyvendintus užmanymus, tiek neslepiant informacijos apie visų lygių vadovų atlyginimus, priedus, premijas bei kitus skatinimo būdus. Žinant, kad daugeliu atveju viešojo sektoriaus įmonių veikla nėra unikali, jas reikėtų palyginti pagal standartizuotus kriterijus. Tai pravartu atlikti tiek šalies viduje, tiek pasilyginti su kitų šalių analogiškas paslaugas teikiančiomis struktūromis ir tai viešai paskelbti. Šiuo atveju mes turėtume 2 laimėjimus: kiltų mūsų savęs įvertinimas kai rezultatai geri, o prastesni rodikliai, primintų kad reikia ieškoti efektyvesnių įmonių valdymo būtų, ką daro mūsų kaimynai estai, danai, suomiai ir kt.
Vadybos konsultantas
UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“
Apie valstybės valdomų įmonių potencialą bei veiklos efektyvumą versle daugiau sužinoti galite perskaitę šiuos straipsnius:
– EKT Vadybos įžvalgos #15: Valstybės valdomos įmonės: kur slypi potencialas?. Interviu su LR Ūkio ministru Rimantu Žyliumi
– EKT Vadybos įžvalgos #24: Viešojo sektoriaus efektyvumas: pokyčiai teisingumo srityje. Interviu su LR teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi
– EKT Vadybos įžvalgos #8: Efektyvi valdybos veikla – įrankis įmonės veiklos efektyvumui gerinti. Interviu su Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO valdybos pirmininku Mariumi Horbačausku