Tikras sniego gniūžtės efektas – Maskvos Jėzaus gelbėtojo cerkvėje vasario viduryje sudainuota pankiška dainelė „Dievo motina, išvyk Vladimirą Putiną“ dabar yra virtusi galinga informacine lavina. Kone visa tarptautinė žiniasklaida ne tik informavo, bet ir išsamiai aptarė, kodėl vienai iš trijų grupės „Pussy Riot“ narių Jekaterinai Samucevič dviejų metų įkalinimas praėjusios savaitės viduryje pakeistas tokios pat trukmės lygtine bausme. Pretekstas gana formalus – ji apsaugininkų sulaikyta vos atvykusi į cerkvę ir nespėjo prisijungti prie jau dainavusių kolegių. Spėjusios uždainuoti Nadežda Tolokonnikova ir Marija Aliochina porai metų išsiųstos į koloniją kažkur Rusijos platybėse. Komentatoriai rusų interneto forumuose tokį teismo sprendimą jau vadina čekistų sugalvotu būdu suskaldyti grupę.

Jau nuteista N. Tolokonnikova teisme sakė, kad kolonija jų neužčiaups ir persekiodamas „Pussy Riot“ Rusijos prezidentas V.Putinas stumia šalį į pilietinį karą. Ir paleistoji J.Samucevič interviu CNN pareiškė, kad politinių menininkių grupė neketina baigti protesto. Siekdama žūtbūt gauti interviu tiek Rusijos, tiek Vakarų spauda medžioja dažniausiai užsienyje besislapstančias likusias „Pussy Riot“ nares. Viena jų, pasivadinusi „Tanku“, interviu prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ sakė, kad Kremlius nelabai žino, ką su maištingomis merginomis daryti, taigi stačiatikių cerkvės ir valdžios reakcija kilusį skandalą tik sustiprino. „Jei valdžia pyksta ir mėgina mus spausti, vadinasi, judame teisinga kryptimi.“ – ambicingai pareiškė „Tankas“.

„Pussy Riot“ medžioja ne tik žiniasklaida, prokremliško jaunimo judėjimo „Nashi“ vienas komisarų pažadėjo 50 tūkstančių rublių premiją piliečiams, informuosiantiems apie laisvėje likusių ir besislapstančių pankių buvimo vietą. Sunku pasakyti, ar rasis susiviliojusių – suma nedidelė, tik kiek daugiau nei pusantro tūkstančio litų. Informacinį triukšmą bylos peržiūrėjimo išvakarėse tikriausiai vis dėlto nevalingai pakurstė ir dainelės lyrinis herojus, Rusijos valdytojas V. Putinas, kai pareiškė, kad merginos gavo tiek, kiek nusipelnė, mat nėra ko kastis po jo šalies moraliniais pamatais.

Italų dienraštis „La Republica“ pastebi, kad ši byla ir aplink ją kilęs triukšmas atvėrė didžiulius prieštaravimus Rusijos visuomenėje, atsiskleidė pasidalinimas į konservatyvius, valdžiai lojalius stačiatikius ir provakarietiškus liberalus, kurie, panašu, šioje valstybėje aiški mažuma. Ir ne tik – atsiskleidė mentalinė takoskyra tarp Rusijos ir Vakarų ir net konservatizmo ir liberalizmo šiuolaikiniame pasaulyje.

Istorija, kaip sakoma, „skamba“, jau sulaukia komentarų su istoriniais ekskursais į feminizmo kilmę. Kai taip, įneškime į štai tokios radikalios feminizmo versijos svarstymą indėlį ir mes. Pirma pusė – ispanų naujienų agentūros ABC straipsnis „Naujos rūšies feministės“, ir antroji – publikacija „O jei „Pussy Riot“ – viso labo mitas?“ iš Prancūzijos leidinio „The Huftington Post“.

Pirma pusė, ABC straipsnis „Naujos rūšies feministės“.

Viena iš skandalingų Ukrainos feminisčių grupės „Femen“ akcijų įvyko Rusijos prezidento rinkimų dieną kovo 4-ąją, kai Oksana Shachko, Anna Deda ir Irina Fomina atvyko į rinkimų apylinkę, kurioje prieš keletą minučių balsavo tuometinis Rusijos premjeras V. Putinas. Apsinuoginusios iki pusės merginos pradėjo skanduoti „Lauk V.Putiną, V.Putinas – vagis!“ ir mėgino ant grindų išversti rinkimų urnos turinį. Jų kūnus puošė užrašas „Aš vagiu už V.Putiną“. „Femen“ aktyvistės buvo prievarta išvestos iš rinkimų apylinkės ir pristatytos į policijos nuovadą. O.Shachko gavo 12, A.Deda – 10, I.Fomina – penkias paras arešto. Atlikusias bausmę merginas pirmu traukiniu „Maskva-Kijevas“ išsiuntė į Ukrainos sostinę ir paskelbė „persona non grata“ Rusijoje.

Dar keturios „Femen“ aktyvistės buvo išprašytos iš Turkijos po to, kai kovo 8-ąją, tarptautinę moterų dieną, surengė prieš Stambulo Šventosios Sofijos Soborą protesto akciją, nukreiptą prieš smurtą moterų atžvilgiu. Tradiciškai apsinuoginusios Ukrainos feministės išpiešė savo kūnus mėlynių, kraujosruvų ir apdegimų piešiniais.

„Femen“ įsisteigė 2009-aisiais po seksualinio skandalo, į kurį įsipainiojo Kijevo vandens transporto akademijos rektorius Vasilijus Michailovas. Jis buvo kaltinamas sukąs nepadorius filmus, kurių „herojės“ buvo 12-16 metų mergaitės. „Femen“ gretos pastoviai augo, grupė ėmė rengti prieš moterų diskriminaciją nukreiptas akcijas įvairiose pasaulio šalyse.

Ukrainiečių feminisčių lyderės Aleksandros Shevchenko teigimu, jos skiriasi nuo Europos kolegių tuo, jog nevengia rengti provokacijas su apnuogintais kūnais. „Femen“ aktyvistės laikosi nuostatos, kad moteris turi teisę naudotis visomis jai prieinamomis priemonėmis, taigi ir savo patrauklumu. Ukrainos aktyvistės savo akcijose sąmoningai siekia jaudinti vyrus. O štai miega „Femen“ atstovės su tais, su kuriais nori. Jų teigimu, tokią pat teisę turėtų turėti visos moterys, kad nereikėtų to daryti už pinigus ar net prievarta.

„Femen“ apmaudu, kad viešnamiuose visame pasaulyje pilna ukrainiečių merginų, kurios neturi galimybių gauti deramą atlyginimą savo tėvynėje. Grupė taip pat protestuoja prieš valdžios atstovų veidmainystę, kuri skatina prostituciją. Todėl „Femen“ protestavo ir prieš Europos futbolo čempionato rengimą Ukrainoje, aktyvisčių nuomone, jo metu seksas už pinigus tik dar labiau suklestėjo.

„Femen“ protestavo ne tik prieš V.Putiną. Italijoje jos surengė akciją prieš dviprasmiškomis istorijomis garsėjantį buvusį premjerą Silvių Berlusconį, o savo šalyje apsinuoginusios išreiškė solidarumą su buvusia ministre pirmininke Julija Tymoshenko, kuri šiuo metu atlieka septynerių metų įkalinimo bausmę kolonijoje prie Charkovo.

Dabar – antra pusė, publikacija „O jei „Pussy Riot“ – viso labo mitas?“ iš „The Huftington Post“.

Vargu ar Prancūzijos spaudoje būtumėte radę kokių nors žinių apie „Pussy Riot“ iki jų suėmimo šių metų kovo 14-ąją. Bet merginų grupės areštą lėmusi pankiška malda vasario 21-ąją nebuvo jų pirmas pasirodymas. Tarp žymiausių grupės performansų paminėtini vasarį prieš Kremlių sudainuota daina „V.Putinas užkniso“ bei gruodį surengtas koncertas prieš policijos skyrių, kuriame buvo uždarytas žinomas rusų opozicionierius Aleksejus Navalnas.

Reikalas tas, kad užsienio akyse „Pussy Riot“ tapo simboliu kovos su Rusijos valdančiuoju režimu būtent dėl suėmimo, o ne pasirodymų turinio. Apkaltintoms chuliganizmu merginoms grėsė iki septynerių metų kalėjimo, jų pasirodymą teismas kvalifikavo kaip agresyvų ir griaunantį. Daugumoje šiai temai skirtų spaudos publikacijų buvo pabrėžiamas proceso neteisėtumas ir stoiška teisiamųjų laikysena. Jaunos motinos meninėmis priemonėmis kovojo už moterų ir homoseksualų laisvę, juk pankiška malda vasario 21-ąją ragino Dievo motiną tapti feministe.

„Pussy Riot“ šalininkų pasaulyje daugėja: paprasti žmonės, anonimai, politikai ir artistai reikalauja išvaduoti merginas. Gal ir rugpjūčio pabaigoje Rusijos prezidento V.Putino raginimas parodyti gailestingumą grupės narėms susijęs su šiuo spaudimu. „O ką daugiau jis galėjo pasakyti?“ – taip prezidento raginimą savo interneto dienoraštyje pakomentavo A.Navalnas.

Vis dėlto internete girdimi balsai ir iš kitos varpinės. Grupės kilmė ir jos dalyvių praeitis kelia abejonių dėl herojiško merginų įvaizdžio. „Pussy Riot“ yra išeivės iš anarchistų grupės „Voina“, kurios akcijų turinys kažin ar patiktų gausėjantiems merginų šalininkams. Skandalingiausiomis laikytinos orgija biologijos muziejuje ir masturbavimasis višta, kuri, pasirodo, prieš tai buvo pavogta iš prekybos centro. Interviu leidiniui „Courrier International“ 2010-aisiais mąstytojai iš „Voina“ neneigė savo rengiamų akcijų provokatyvumo ir brutalumo.

Kaip bebūtų, tokie „Pussy Riot“ kilmės niuansai suteikia pagrindo kai kuriems komentatoriams išryškinti įvairius šios istorijos niuansus. Tarkime, mėginantys pateikti nebūtinai teigiamą rusų pankių įvaizdį cituoją tūlą Aleksandrą Latsą, šis vienos Maskvos konsultacinės kompanijos darbuotojas bando atkurti tarptautinės žiniasklaidos gerokai apgadintą Rusijos bei jos prezidento V.Putino įvaizdį. Dar daugiau, ponas A.Latsas mano, kad Rusija turi ko pasiūlyti tradicinėms demokratijoms ir kad demokratinis gyvenimas jo šalyje gerokai gyvesnis negu Prancūzijoje.

Žurnalistas ir Rusijos specialistas Vadimas Nikitinas dienraštyje „The New York Times“ neseniai iškėlė hipotezę dėl paramos „Pussy Riot“ klaidingų motyvų. V.Nikitinas nurodė paralelę su Sovietų Sąjungos laikų disidentais, tokiais kaip Aleksandras Solženycinas, Eduardas Limonovas ir kitais, kuriuos Šaltojo karo metais rėmė Amerikos vyriausybė, tačiau kurie nebūtinai buvo dideli Jungtinių Valstijų konstitucijos šalininkai.

„Voina“ ir „Pussy Riot“ ne tiesiog nekenčia V.Putino, bet pasisako prieš bet kokią valstybinę santvarką (taip pat ir vakarietišką demokratiją). Dar daugiau – jų skelbiama seksualinė laisvė skiriasi nuo tos, kurią propaguoja moterys ir homoseksualai Vakaruose. Beje, merginos to ir neslepia. „Pussy Riot“ kur kas sudėtingesnis reiškinys negu dažnai pristatomas. Gali būti, taip yra dėl to, kad tiesiog paprasčiau situaciją matyti tokiu būdu, kai „gera“ opozicija kovoja su „bloga“, korumpuota ir antidemokratine valdžia. Vakarų demokratijos taip neretai aprašo įvykius, kuriuos vertinti iš tiesų sudėtinga.

Antra pusė, publikacija „O jei „Pussy Riot“ – viso labo mitas?“ iš Prancūzijos leidinio „The Huftington Post“.