Jau įprasta bent lietuviškoje viešojoje erdvėje publiką maitinti kone  apokaliptinėmis žiniomis iš Graikijos. Europos stabilumo mechanizmo vadovas Klausas Reglingas teigia, kad euro zonos šalių vyriausybės dalį Graikijos skolų nurašytų tik kraštutiniu atveju. – praėjusios savaitės viduryje skaitėme mes. Taip pat sužinojome Europos centrinio banko valdybos nario Joergo Asmusseno nuomonę, kad Graikijai tikriausiai prireiks trečio gelbėjimo paketo. Atėnai mėgina įtikinti tarptautinius kreditorius, jog įgyvendindama reformas ir mažindama išlaidas padarė pakankamą pažangą, kad gautų 31,5 milijardo eurų paskolos išmoką, kuri būtina norint išvengti bankroto.

Bet krizė turi bent keletą veidų. Tarkime, norėdama išgyventi šalis, panašu, turės išsiparduoti, kaip kad po Antrojo pasaulinio karo tą buvo priversta padaryti Austrija. Pasak italų dienraščio „Corriere della Sera“, net euroskeptiškai nusiteikę graikai suprato, kad jų šalies ateitis priklausys nuo to, kaip ją vertins finansų rinkos. Todėl drahmos susigrąžinimas bėdų neišspręs. Norint pakeisti eurą, neužtenka vien prispausdinti pinigų ir paskelbti potvarkį apie valiutos pakeitimą. Tektų staigiai įvykdyti milžinišką konfiskaciją, ir iki pat šios operacijos pabaigos laikyti uždarytus visus bankus, uostus, sienas ir visa kita.

Todėl didelė Graikijos turtų dalis gali atsidurti užsieniečių rankose. Pasak ispanų dienraščio „El Mundo“, keletas Graikijos ministrų net studijuoja irgi finansinių bėdų patiriančios Ispanijos iniciatyvą daugiau nei 300 tūkstančius eurų už būstą paklojusiems užsieniečiams suteikti penkerių metų trukmės leidimą gyventi šalyje. Taip graikų valdininkai mėgina skatinti užsienio investicijų atėjimą. Graikija taip pat vykdo didelę valstybei priklausančio nekilnojamojo turto bei įmonių privatizaciją.

Šios iniciatyvos sukėlė šalyje nevienareikšmę reakciją, juo labiau, kad per paskutinius mėnesius valdžia sulaikė 48 tūkstančius imigrantų ir pasiuntė į užsieniečių centrus apie 3700 žmonių, kurie negalėjo pateikti tapatybės dokumentų. Asociacijos „Bendromis jėgomis prieš rasizmą“ koordinatorius Petrosas Konstantinosas ryšium su tuo pareiškė, kad vyriausybė nori atimti iš imigrantų vaikų teisę į pilietybę, uždrausti jiems balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, tačiau jei atveži pinigų, problemų kai nebūta. Krizės išbandymą atlaikančioje visuomenėje kraštutinės nuotaikos sustiprėja.

Žodžiu, regime bent keletą krizės pavidalų. Apie porą jų pakalbėkime. Pirma pusė – straipsnis „Kinai eina“ iš Vokietijos dienraščio „Süddeutsche Zeitung“, ir antroji – Amerikos leidinio „Boing Boing“ publikacija „Auksinė aušra“.

Pirma pusė – straipsnis „Kinai eina“ iš „Süddeutsche Zeitung“.

Europos Komisija (EK), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) susitarė su Graikija dėl privatizacijos programos paspartinimo šioje valstybėje. Vyriausybė iš privatizacijos tikisi uždirbti 50 milijardų eurų, tačiau tai ilgas kelias ir veda jis per Maskvą bei Pekiną.

Rusijos koncernai „Gazprom“ ir „Negusneft“ norėtų gauti Graikijos gamtinių dujų įmonės „Depa“ akcijų dalį, kurios pardavimas, pasak graikų spaudos, atneštų Graikijai iki milijardo eurų ir dar labiau padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų. Rusai kartu su italais, japonais ir azerbaidžaniečiais nori gauti kompanijos „Hellenic Petroleum“ kontrolinį akcijų paketą.

Kinai labiau linkę investuoti į oro bei jūrų uostus ir geležinkelius, kitaip tariant transporto infrastruktūrą. Dalis Pirėjo uosto jau priklauso Kinijos laivybos kompanijai „Cosco“. Šiuo metu ši kompanija siekia įsigyti graikams dar priklausančią Pirėjo uosto dalį, kur yra keleivių ir konteinerių terminalai. Tiesa, Kinijos kompanijos atstovo teigimu, derybos dėl to vyksta labai lėtai. Pasak jo, įtikinamiausias argumentas „Cosco“ naudai tas, kad Pirėjo uoste šiai kompanijai dirba apie tūkstantis žmonių, iš kurių tik septyni yra kinai. Primintina, kad nedarbas Graikijoje siekia 25 proc.

Graikijos kompanijos, kuriai vis dar priklauso Pirėjo uosto dalis, vyriausiasis vadybininkas Stavrosas Hacakosas primena, kad 22 milijonus keleivių per metus perleidžiantis Pirėjo uostas yra didžiausias keleivinis uostas Europoje. Vadybininko teigimu, jo kompanija irgi rengiasi investuoti uoste, pavyzdžiui, pastatyti naujas krantines, taip pat jūrų archeologijos bei jūrų istorijos muziejų. Ponas S. Hacakosas viliasi, kad šiai Pirėjo uosto daliai likti graikiška padės Europos investicijų bankas, ES finansinė parama ir vietos investuotojai.

Atėnų bendrovės „ Aspis Real Estate“ finansų makleris Anastasiosas Kafkaletosas sako, kad nekilnojamojo turto verslas vyksta labai vangiai, bet pabrėžia – jog Graikija – graži šalis, o kainos dabar mažos. Vyriausybė šiuo metu svarsto klausimą dėl šimtų nekilnojamojo turto objektų, tarp jų – ir negyvenamų salų, pardavimo arba išnuomojimo. Privačios kompanijos irgi siūlo daugybę viešbučių. Pora rusų investuotojų nekilnojamojo turto jau įsigijo. Vienas už viešbutį paklojo 13 milijonų eurų, kitas už 10 milijonų nusipirko nekilnojamojo turto Chalkidijos pusiasalyje netoli švento Afono kalno, kur yra ir rusų stačiatikių vienuolynas.

Stačiatikių cerkvė ir iki finansų krizės skatino glaudžius Rusijos ir Graikijos santykius, broliškos religijos užtikrina sklandų reikalų tvarkymą ir dabar. Apie turtingus brolius rusus Atėnuose neišgirsite nė vieno blogo žodžio. O štai prie pasiturinčių dėdžių iš Kinijos dar reikia priprasti.

Dabar – antra pusė, publikacija „Auksinė aušra“ iš „Boing Boing“.

„Auksinės aušros“ nariai išeina tiktai sutemus. Ši iš gatvės fašistų gaujos išaugusi kylanti politinė partija turėjo jau įkyrėjusius simbolius, tokius kaip degantys fakelai ir sinchroniškai skanduojami šūkiai. Iki pastarojo meto šio kraštutinio dešiniojo klubo nariai demonstravo keistą santūrumą ir nepuldinėjo imigrantų bei kitos odos spalvos žmonių iki pusiaunakčio. Dabar jie žudo ir dieną.

Jie išeidavo į gatvę ne mažiau kaip po tris ir dažniausiai vykdydavo savo išpuolius prisidengę tamsa. Bet pastaruoju metu jie išdrąsėjo ir pradėjo rodytis dieną. Daugelis Atėnų rajonų praėjusiais metais buvo virtę gatvių kautynių vieta. Juodaodžiai bijo vaikščioti po vieną.

Rinkodarą studijuojantis, Atėnų centre gyvenantis 28-erių metų Arifas sako, kad iš Bangladešo atvyko prieš šešerius metus, tačiau per porą pastarųjų metų mieste viskas labai pasikeitė. „Auksinė aušra“ dabar veikia atvirai, skelbia, kad imigrantai šaliai nereikalingi ir muša žmones akivaizdoje policijos, kuri nesiima nieko. Restorane dirbantis Arifas prisipažįsta, kad bijo, ir nebegrįžta namo iš pasivaikščiojimų antrą ar trečią nakties, kaip anksčiau.

Aštuoniasdešimt proc. imigrantų į Europą atvyksta per Graikijos uostus Viduržemio jūroje. Dėl ES įstatymų keistumų norintys gauti prieglobstį ir pabėgėliai privalo likti šalyje, į kurią jie atvyko pirmiausia. Pernai imigrantų srautas sustiprėjo, nes šeimos ir atskiri žmonės ėmė bėgti iš arabų pavasario ištiktų Tuniso, Libijos, Egipto, Sirijos ir Bachreino.

Omonija – neturtingas rajonas centrinėje Atėnų dalyje, kur laikosi pabėgėliai ir imigrantai. Būtent čia prasidėjo policijos reidai ir kratos, čia stojus nakčiai įvyksta patys siaubingiausi rasiniai prievartos aktai. Vis dėlto, pasak partijos „Naujoji demokratija“ funkcionierių, didžiausia problema – eiliniai Omonijos gyventojai. Kita vertus, neslopsta įtarimai, kad ši pagrindinė šalies dešiniojo centro partija naudodamasi rasine įtampa mėgina pelnyti sau politinės naudos.

Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos smerkia Graikijos policiją už tai, kad rasistų atakos lieka nenubaustos, tuo pat metu vien per pirmą reidų bangą buvo deportuota 1600 migrantų. Beje, pasak apklausų, 50 proc. policijos miestų skyrių vadų paskutiniuose rinkimuose balsavo už „Auksinę aušrą“, kuri pelnė 18 vietų šalies parlamente.

Nikėjos pakistaniečių bendruomenės lyderis pusamžis Malickas  Abdulas pasakoja, kaip šių metų rudenį nutiko atvejis, kai autobuso stotelėje Pirgose buvo sumušta septyniolika žmonių. Esą vairuotojas ir konduktorius išlipę iš autobuso, pasikvietę „Auksinės aušros“ smogikus ir kartu su jais užpuolę pakistaniečių grupę. Jis sako Graikijoje gyvenantis 23 metus, čia turįs parduotuvę, čia gimė jo vaikai, bet anksčiau to niekada nėra buvę.

Neseniai Atėnuose vyko antirasistinė demonstracija, kurios dalyviai skandavo vienintelį šūkį „Fašizmas, daugiau niekada“. Graikijoje vyresni žmonės dar prisimena karinės chuntos valdymą 1967-1974 metais. Vienas demonstracijos dalyvių Petrosas Konstantinosas primena, kad nors „Auksinės aušros“ nariai viešai nuolat skelbia, kad jie nėra nacistai, pažvelgę į jų emblemą pamatysite, kad ji labai panaši į apsuktą svastiką.