Ne taip seniai ir tarptautinę spaudą apskriejo nežinia kiek vykęs Rusijos ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo pajuokavimas po vieno televizijos interviu, kad disponuoja informacija apie mūsų planetą aplankiusius ir Rusijoje „nusėdusius“ ateivius. Ją esą suteikusi specialioji tarnyba, kuri ateivius kontroliuoja. Kiek konkrečiai „žaliųjų žmogeliukų“ reziduoja Rusijoje, ponas D.Medvedevas tą sykį nesukonkretino, motyvuodamas tuo, kad tai sukeltų paniką visuomenėje. Bet mįslingai užsiminė, kad daugiau informacijos šia tema galima gauti iš Bario Sonnenfeldo filmo „Vyrai juodais drabužiais“. Beje, pokšto netransliavo nė viena interviu iš ministro pirmininko ėmusi Rusijos televizija, dalis filmuotos medžiagos tiesiog atsidūrė interneto svetainėje „YouTube“.

Pokštas kurį laiką, tiesa, neilgai, sukosi viešojoje erdvėje, net pasirodė žanro dvasią atitinkantys spėliojimai, kad filmo „Vyrai juodais drabužiais“ herojai agentai Kayus ir Gayus veikiausiai tuoj tuoj užverbuos Rusijos ministrą pirmininką, jei to dar nepadarė. Kita vertus, Rusijos premjero net ir specialiųjų tarnybų dosjė pastiprinti pasisakymai ateivių klausimu niekaip neprilygsta buvusio Kalmukijos lyderio Kirsano Iliumžinovo prieš pustrečių metų televizijos pokalbių laidoje paskelbtam pareiškimui, esą 1997-aisiais bute Maskvoje jį aplankė ateiviai. Tada geltonus skafandrus vilkintys žmogaus pavidalo ateiviai surengė jam ekskursiją po erdvėlaivį, o ryte kaip ir priklauso pargabeno namo. Po pranešimo rimtai sunerimo Rusijos Valstybės Dūmos Saugumo komiteto narys Andrejus Lebedevas, kuris laišku kreipėsi į tuometinį prezidentą D. Medvedevą ir paprašė išsiaiškinti, ar kitų planetų gyventojams nebuvo nutekinta slapta informacija. Gali būti, šis per pustrečių metų išsiaiškino, bet kol kas negali visko sakyti visuomenės ramybės sumetimais.

Ne pirmas atvejis, kai politikai visu rimtumu prabyla apie ateivius. Ryšium su premjero D.Medvedevo pasisakymu italų dienraštis „Corriere della Sera“ priminė, kad Amerikos prezidentas Harris Trumanas praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje net pateikė pažymą apie sudužusį veikiausiai nežemiškos kilmės skraidymo aparatą. Pažyma dabar saugoma muziejuje Niu Meksike. Kitas Jungtinių Valstijų prezidentas Ronaldas Reaganas apie ateivių keliamą grėsmę prabilo ne iš bet kur, o iš pačios Jungtinių Tautų trbūnos per 1987-ųjų generalinę asamblėją. Ponas R.Reaganas nejuokais ragino žemiečius vienytis prieš gresiančią agresiją.

Jau kaip ir įsikūrę tarp mūsų ateiviai neabejotinai turi visokių kėslų bei ketinimų ir yra nuolatinis planetos rūpestis. Apleisti šią temą būtų apgailėtinas apsileidimas. Mūsų tauta garsėja darbštumu, tad esame pasirengę aptarti šią temą pabrėžtinai išsamiai. Šiandien pirma pusė – publikacija „Kosminis linkoras vardu Žemė“ iš Amerikos leidinio „Foreign Policy“, ir antroji – britų dienraščio „The Guardian“ straipsnis „Gelbėdami kitas civilizacijas ateiviai gali sunaikinti žmoniją“.

Pirma pusė – publikacija „Kosminis linkoras vardu Žemė“ iš „Foreign Policy“.

Didelio biudžeto Holivudo filmai „Keršytojai“, „Jūrų mūšis“ ar „Promėtėjas“ primena, kad visus mus vienija baimė prieš ateivių puolimą ir kad žmonija nepasiduos tarpgalaktiniams interventams. Bet ar esame pasirengę kovoti su potencialiais okupantais iš kitų planetų? Laimei, Amerikos gynybos ministerijos perspektyvių tyrimų valdyba DARPA, taip pat kai kurie didžiausi ginkluotės gamintojai jau šiandien yra sugalvoję ateities ginklus. Gynybai rengiamasi panaudoti viską, kas tik įmanoma – pradedant lėktuvų lazeriais ir baigiant nematomais lietpalčiais.

Teritorinei gynybai skirtas skystasis lazerio HELLADS pavadinimas skamba kažkaip neaiškiai ir gal net taikiai, tačiau tai neturėtų klaidinti. Iš tiesų tai – labai galingas lazerinis spindulys. Šiuo metu su DARPA kuriami nauji lazeriai konstruktorius domina dėl galimybės įveikti šviesos greitį ir galią. Perspektyvių tyrimų valdyba greitai tikisi pristatyti 150 kilovatų galios lazerinį ginklą, kuris bus pakankamai lengvas, kad juo būtų galima apginkluoti naikintuvą. Jo prireiks, kai pirma skraidančių lėkščių grupė išskris iš kosminio laivo gelmių.

Ateivių ataką siekiantiems atremti žemiečiams taip pat prireiks šiuolaikinių skraidančių aparatų, taigi pavadinimas „Falcon“ (lietuviškai – sakalas) tiesiog idealus. „Falcon“ – tai nepilotuojamas, labai manevringas iš raketos paleidžiamas aparatas, kuris kerta Žemės atmosferą neįtikėtinu greičiu, siekiančiu apie 20 tūkstančių kilometrų per valandą. Jame sumontuota gausybė daviklių taip pat leis rinkti informaciją neaiškiomis kovinėmis sąlygomis. Tiesa, paskutinis „Falcon“ bandymas praėjusių metų rugpjūtį baigėsi tuo, kad ryšys su juo nutrūko 36-ą skrydžio minutę. Vėliau paaiškėjo, kad bepilotis tiesiog išsinėrė iš savo apvalkalo.

Visi žino, kad ateivių kosminiams laivams nereikia negrabiai įsibėgėti pakilimo taku – visi jie kyla vertikaliai, idealiai išlaiko pusiausvyrą ir vėliau pasileidžia reikiama kryptimi. Žemiškieji sraigtasparniai taip pat kyla vertikaliai, tačiau net tobuliausios konstrukcijos mašinos gali patirti avariją besileisdamos. Sraigtasparnis su diskiniu sparnu yra savotiškas sraigtasparnio ir lėktuvo hibridas. Jis kyla ir leidžiasi vertikaliai, bet gali įsijungti ir į greito skridimo režimą, kai teleskopinės letenos diskinį sparną įdeda į aparato vidų.

Visi, kas matė filmą „Bedugnė“, žino, jog ateiviai gali pasirodyti ne vien iš kosmoso, bet ir iš vandens. Greitai žmonija turės antvandeninį laivą, kuris skirtas sekti net tyliausius povandeninius laivus. Šis pats save valdantis laivas vandenyne galės veikti savarankiškai ir apsieiti be pagrindinio laivyno pagalbos. Be to, jei su priešininkais iš kitų planetų reikėtų kautis jūroje, Amerikos karinės jūrų pajėgos gamina naujos kartos povandeninį laivą, kuris turi būti baigtas 2029-aisiais.

Ateiviai gali judėti labai greitai ir snaiperiui į juos pataikyti bus labai sunku. DARPA šiuo metu dirba prie sukūrimo pirmos pasaulyje valdomos kulkos, kuri gali keisti skridimo trajektoriją jau po šūvio paleidimo. Šaudmuo bus ypač naudingas, jei agresoriai prasmuks į Žemę kokio nors parazito pavidalu, tylutėliai pasinaudos žmogaus kūnu kaip kokonu, subrendę jį sudraskys ir pasirodys žmonijai visu savo gąsdinančiu grožiu.

Jei ateiviai bus išsiugdę gebėjimą matyti infraraudonųjų spindulių diapazone, žemiečiams padės kompanijos „BAE Systems“ automobilinis šarvas, kurio sudėtis leis jam greitai keisti temperatūrą. Ant kovinės mašinos įrengtos šilumos kameros seks situaciją ir taip keis šiluminį mašinos judėjimo pėdsaką, kad jos būtų neįmanoma susekti inraraudonųjų spindulių diapazone. Siekiant suklaidinti priešininką, tokio šarvo pagalba net bus galima imituoti kitos mašinos šiluminį pėdsaką.

Šiuo metu kuriamą programą SBIRS sudarys aplink mūsų planetą eliptine orbita skriejantys palydovai ir duomenų apdorojimo centrai Žemėje. Ši programa padės susekti raketos paleidimą ar branduolinį sprogimą bet kurioje Žemės vietoje, taigi ateivių kosminius laivus ji pastebės be problemų. Pirmas SBIRS palydovas paleistas 2011-aisiais, tikėkimės, kad visa sistema bus baigta, kai prie mūsų planetos artės priešiškai nusiteikę ateiviai.

Dabar – antra pusė, „The Guardian“ straipsnis „Gelbėdami kitas civilizacijas ateiviai gali sunaikinti žmoniją“.

Pasak naujausios Amerikos mokslininkų ataskaitos, išmetamųjų dujų mažinimas gali išgelbėti žmoniją nuo preventyvinės ateivių atakos. Mat esama pavojaus, kad kitų planetų atstovai įvertins pasikeitimus Žemės atmosferoje kaip ženklą, jog žemiečiai praranda situacijos kontrolę. Neliks nieko kito kaip mus sunaikinti, kol nepakenkėme dar labiau.

Tyrime „Ko daugiau, naudos ar žalos, atneš žmonijai susitikimas su ateiviais iš kitų planetų?“ Amerikos kosmoso agentūros NASA planetologijos skyriaus bendradarbis Shownas Domegelas-Goldmanas bei jo kolegos iš Pensilvanijos universiteto pateikia keletą hipotetinių scenarijų. Pasak mokslininkų, jų tikslas yra padėti žmonijai pasirengti „realiam kontaktui“. Ataskaitos autoriai numato tris potencialius tokio kontakto scenarijus: palankų, neutralų ir prastą.

Palankus susitikimas – tai, pavyzdžiui, tiesiog aptiktos kitos protingos civiliacijos Visatoje arba bendradarbiavimas, kuris padės įveikti badą, skurdą ir ligas. Palankus efektas bus ir tuo atveju, jei žemiečiai pasieks pergalę prieš karine jėga mus pranokstantį agresorių iš kitos planetos. Neutralus kontaktas galimas tais atvejais, kai konstruktyvus bendravimas neįmanomas; tarkime, ateiviai per daug į mus nepanašūs arba stojimą į „Tarpgalaktinį klubą“ varžo labai jau didelės biurokratinės kliūtys.

Na, o prasčiausias variantas nutiks tada, kai ateiviai tyčia arba ne pridarys žmonijai žalos: suvalgys, pavergs, užpuls, tiesiog sumins savo kūnais ar užneš kokią užkrečiamą ligą. Bus ypač apmaudu, jei kita civilizacija netyčia užsiundys ant mūsų nedraugišką dirbtinį intelektą arba imsis fizinio eksperimento, kuris pavers šią mūsų galaktikos dalį negyvenama.

Tiesa, daugelio bėdų galima išvengti. Mokslininkai ragina būti apdairiems, kai transliuojame signalus į kosmosą: negalima platinti informacijos apie mūsų organizmo sandarą, mat ji gali padėti sukurti kovai prieš žemiečius skirtą ginklą. Pradinius kontaktus būtina apriboti pokalbiais apie matematiką, kol neišsiaiškinsime, su kokia civilizacija turime reikalą. Be to, gali būti, kad ateiviai neprielankiai vertina civilizacijas, kurios vystosi pernelyg greitai ir yra linkusios naikinti kitas biologines rūšis. O būtent taip vystosi žmonija. Gali net nutikti, kad „žalieji“ ateiviai apskritai mus sunaikins, kad išgelbėtų Žemę kaip ekosistemą.