Metų sandūra – stebuklų metas, nebūtinai vien tradicinės kultūrose. Ką tik išgyvenome po eilinės, šįkart indėnų majų kalendoriaus pranašautos pasaulio pabaigos, pasaulio pabaigos „koveriai“ – postmodernios 21 amžiaus kultūros fenomenas. Egocentriška viešoji erdvė į šį reikalą pažiūrėjo visu rimtumu, beje, ne vien vartotojų bendruomenė – svarbiausias Vatikano astronomas tėvas Josė Funesas artėjant gruodžio 21-ajai tikrai ar tariamai įgąsdintą planetos bendruomenę patikino, kad pasaulio pabaigos nebus.

Vatikano observatorijos vadovas jėzuitas šiam reikalui skirtoje publikacijoje Vatikano dienraštyje paskelbė, kad Žemei niekas negresia artimiausius milijardą metų. Kita vertus, sveikintinas optimizmas nepanaikina žmonių civilizacijos trapybės atšiaurioje kosmoso tyloje – Amerikos kosmoso agentūros NASA specialistai suskaičiavo 4700 potencialiai pavojingus asteroidus, kurie tik ir laukia progos į mus, žmoniją, kaukštelėti.

Beje, prieš keletą metų tėvas J.Funesas yra pareiškęs, kad nežemiškų civilizacijų tyrimas patenka į katalikų bažnyčios mokslinių interesų lauką. Ir išdėstė paslaptingą prielaidą, kad ateivių galbūt nereikia gelbėti (tikriausiai reikia suprasti – atversti į tikėjimą), kad patektų į Rojų, ypač jei jie pasiekę aukštesnę išsivystymo pakopą negu žmonės. 2008-aisiais publikuotas interviu šia tema buvo pavadintas „Ateiviai – mano broliai“. Kuo ne postmodernūs viduramžiai.

Kita vertus, gyvename ir nenumaldomo, tiesiog neišdildomo optimizmo epochoje, kurios ciklai matuojami naujomis automobilių, apatinio trikotažo, mobiliųjų įrenginių kartomis bei įnirtingomis prekybos centrų atakomis per kalėdinius išpardavimus. Pora milijardų žmonijos atstovų seniausiai įsikūrę virtualiojoje erdvėje, ir tai tikrai ne riba.

Kai reikalai tokie turiningi ir dar artėja metų sandūra, šiandien – apie labai žmogiškas silpnybes bei prietarus ir nepataisomą optimizmą. Pirma pusė – britų dienraščio „The Independent“ publikacija „Tai pasaulio pabaiga! Iš mūsų apokaliptinių nuotaikų istorijos“; ir antroji – straipsnis „Iki 2018-ųjų jūsų mobilusis telefonas įgis klausą, skonį ir žavesį“ iš kito šios šalies dienraščio „The Daily Mail“.

Pirma pusė – „The Independent“ publikacija „Tai pasaulio pabaiga! Iš mūsų apokaliptinių nuotaikų istorijos“.

Artėjant majų pranašautai pasaulio pabaigai gruodžio 21-ąją žmonės Amerikoje ir Rusijoje paniškai kaupė atsargas, o NASA mėgindama nuraminti visuomenę net išleido vaizdo klipą, kuris paneigia šią sąmokslo teoriją. Vis dėlto nebūtina būti dideliu mokslininku, kad suprastum, jog pasibaigęs kalendorius dar nereiškia pasaulio pabaigos, o tik dar vieno ciklo pabaigą. Kita vertus, baigiantis dar vienam gruodžiui žmonės staiga ima paniškai apsipirkti ir įnirtingai linksmintis, tarsi iš tiesų tikėtų, kad kalendoriniam ciklui pasibaigus sugrius ir pasaulis.

Gali būti, tai reiškia, kad neslopstantis tikėjimas pasaulio pabaiga neturi nieko bendro su logika, ir tą patvirtina tragikomiška apokaliptinio tikėjimo apraiškų istorija. Mitai apie stichijas, tokias kaip tvanai, kurie nušluoja žmoniją nuo Žemės paviršiaus, pasiekia mus iš seniausių laikų. Apie tvaną kalbama ir pirmoje Biblijos knygoje. Jėzaus Kristaus laikais tarp žydų buvo paplitęs tikėjimas apie stosiančią pasaulio pabaigą, kai į Žemė nužengs Mesijas.

Su pasaulio pabaigos idėja glaudžiai susijęs mesianizmas, taip pat žinome, kad mesijų apsišaukėlių žmonijos istorijoje netrūko. Keisčiausias iš jų turbūt buvo penktame mūsų eros amžiuje gyvenęs ir pranašavęs Mozė Kretietis. Tai jis Kretos žmonėms pažadėjo, kad privers vandenis persiskirti ir jo pasekėjai galės pereiti jūros dugnu nuo Kretos iki Palestinos. Paskirtąją dieną jis atvedė savo mokinius prie jūros ir šie pasileido prie vandenų, kurie, suprantama net neketino persiskirti. Žmonėms beliko arba skęsti, arba gerokai apniurkytiems kapanotis į krantą. Išsikapanoję jie neabejotinai turėjo klausimų „Mesijui“, tačiau Mozė veikiausiai pirmu pasitaikiusiu laivu spruko iš Kretos.

Dar viena apokalipsės temai patogi tema – tūkstantmečio pabaiga. Baigiantis pirmam tūkstantmečiui šimtai tūkstančių žmonių visame krikščioniškame pasaulyje rengėsi pasaulio pabaigai. Kaip liudija X amžiaus kronikininkas Raulis Glaberas, Italijoje ir Prancūzijoje tikintieji iki išsekimo gražino bažnyčias, negailėjo nei jėgų, nei pinigų, kad paskutinio teismo dieną, kurią jie veikiausiai įsivaizdavo kaip tam dievobaimingą architektūrinį šou, jų mados namai tiesiog spindėtų.

Klystate, jei manote, kad didžiausi protai atsispyrė pasaulio pabaigos isterijai. Geriausiu visų laikų fiziku daugelio laikomas Issakas Niutonas daug laiko ir jėgų išeikvojo ieškodamas Biblijoje pasaulio pabaigos datos. Galų gale nusprendė, jog ji ištiks planetą 2060-aisiais. 1806-aisiais apokaliptinė isterija apniko Anglijos mieste Lydso gyventojus. Panikos priežastimi tapo… višta. Kuoduotoji pradėjo dėti kiaušinius, ant kurių buvo užrašyta „Kristus nužengia“. Miestiečių įkarštis kiek atlėgo, kai paaiškėjo, kad tai vištos šeimininkas užrašydavo šiuos žodžius ant kiaušinių, o paskui sugrūsdavo juos atgal nelaimingai dedeklei. Istorija nutyli, kaip miestiečiai pasielgė su pokštininku, neatmestina, kad jam teko pergyventi tą patį, kam buvo pasmerkęs savo vištą.

Taip buvo praeityje. Bet ir mūsų laikais netrūksta pranašavimų apie pasaulio pabaigą, jų gal net daugiau nei bet kada anksčiau. Pradėkime nuo vadinamosios „2000-ųjų problemos“, kuri turėjo atimti iš mūsų brangiuosius kompiuterius ir palikti žmoniją be apsipirkimo internete ir kitų virtualių malonumų. O praėjusiais metais tūlas Haroldas Campingas pranašavo, kad gegužės 21-ąją įvyks „Pakylėjimas“. Kai tą dieną nieko neįvyko, jis pareiškė, kad tai buvo dvasinis „Pakylėjimas“, tokia lyg ir repeticija, o spalio 21-ąją įvyksiąs tikras, fizinis. Kai praėjo ir ši diena, žmogus pagaliau pasielgė protingai ir užsičiaupė ir apsireiškė tik šiemet, kad atsiprašytų dėl visos šios istorijos.

Artėjant majų pranašautai gruodžio 21-ajai, situaciją ėmė kaitinti ekstrasense prisistatanti Nancy Lieder, kuri tvirtino, kad turi kontaktų su ateiviais. Jos draugeliai iš kitų planetų perspėjo, kad gruodžio 21-ąją Žemė susidurs su planeta klajokle, kurios pavadinimas Nibiru. Dauguma Nancy pasekėjų nelinkę prisiminti, kad 2003-aisiais ji jau yra kažką panašaus pranašavusi. Kai katastrofa neįvyko, ji savo žodžius apibūdino kaip „melą siekiant išsigelbėjimo“. Ką gi, bent išrastas unikalus pasiteisinimo būdas. Šia prasme didžiuotis tikrai yra kuo.

Neužilgo kas nors neabejotinai paskelbs naują pasaulio pabaigos datą. Sunku pasakyti, iš kur žmonėse imasi tas nenumaldomas noras skelbti apie visuotinę žūtį. Gali būti, tai susiję su trūkumu gyvenimo prasmės ar siekiu bandyti kolektyviai negalvoti apie mirtį. Bet mirtis neišvengiama, ir neįmanoma visą laiką apsimesti, kad to nesuvoki. Laikas nuo laiko tas supratimas prasiveržia masinės isterijos pliūpsniais dėl stosiančios dar vienos pasaulio žūties.

Dabar – antra pusė, straipsnis „Iki 2018-ųjų jūsų mobilusis telefonas įgis klausą, skonį ir žavesį“ iš „The Daily Mail“.

Jei esate pripratę naudoti mobiliuosius įrenginius tik pokalbiams, ruoškitės radikalioms permainoms. Kompanijos IBM bendradarbiai pasidalino savo pastebėjimais apie tai, kaip atrodys kompiuteris 2018-aisiais: technologų nuomone, tada jis jau turės visus penkis pojūčius. Pasak IBM vyriausiojo technologo Bernardo Meyersonno, taktilinės ir infraraudonųjų spindulių technologijos išplės sensorinio ekrano galimybes ir vibravimą iki tokio laipsnio, kad jis galės simuliuoti lietimą.

Mokslininko teigimu, šiandien įžengiame į pažintinių skaitmeninių sistemų erą, kai pradedamos kurti mašinos, kurios padeda mums mąstyti. Vienas labiausiai intriguojančių šios technologinės slinkties aspektų tas, kad jau galime pasidalinti su kompiuteriu kai kuriomis dešiniojo žmogaus smegenų pusrutulio galimybėmis. Esmė ne ta, kad kompiuteryje galima kopijuoti smegenis. Mašinos galės mąstyti racionaliau ir labiau analitiškai. Technologai jau gali suteikti joms galimybę mąstyti, užjausti, kurti, taip pat apdovanoti moraliniais principais.

IBM mokslo ir išradimų padalinio vadovas Robinas Shwarzas sako, kad naujosios sistemos labai pravers įvairiose srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, mažmeninė prekyba ar žemės ūkis. Aprūpintos gebėjimu rūšiuoti informaciją jos priklausomai nuo keliamų uždavinių galės išaiškinti nukrypimus, pavyzdžiui, išskirti mažyčius pažeistų audinių plotus ir įtraukti šią informaciją į ligonio ligos istoriją.

Intelektualinės informacijos rinkodaros skyriaus vadovo Johno Smidto teigimu, garsų ir dažnių skirtumus fiksuojantys davikliai galės aptikti ir tiltų konstrukcijų trūkumus dar prieš jiems sugriūnant, ir geriau suprasti priežastį, kodėl verkia jūsų mažylis. Kai skambinsite draugui ir klausite, kaip klostosi jo reikalai, telefonas apie tai žinos viską. Davikliai pagal kvapus ir jų chemines savybes, netgi molekules greitai išsiaiškins sveikatos būklę. Tokios pat sistemos perspės apie higienos normų pažeidimus, dirvos būklę ar sanitarinę situaciją mieste.