2013 m. rugsėjo 2 d. laikraščio „Ekonomika.lt“ (Nr. 20 (130)) Alisos Bulybenko straipsnyje „Per krizę įžvelgti sprendimai – pelningi“ UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius, vadybos konsultantas Gintas Umbrasas išskiria 4 verslininkų elgsenos tipus, kuriais vadovaujamasi kritiniu laikotarpiu. Apžvelgdamas Lietuvos makroekonominį vaizdą, bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius, verslo konsultantas Gintas Umbrasas teigė, jog mažiausiai per krizę praradimų patyrė vienas jungtinis sektorius – žemės ūkio ir maisto pramonės. Pasaulis su kiekviena diena suvartoja vis daugiau maisto, tai – klasikinė vieta, kur poreikis tik auga. „Lietuvos infrastruktūra – tradicinė: santykinai normalus klimatas, yra ne itin intensyviai naudojamų žemės plotų, gyventojai turi perdirbimo bei prekybos įgūdžių. Šioje srityje mūsų šalis pakankamai gerai išsivystė, tad ir per sunkmetį matome, kaip dažnai keičiasi maitinimo taškai, jų koncepcijos, o paslaugų sektoriuje galima rasti naujų sprendimų, kurie rinkai patrauklūs”, – rinką apžvelgė G. Umbrasas. Taip atsirado įvairių kepyklėlių, restoranų ar barų, kurių per pastaruosius metus Lietuvoje pridygo kaip grybų po lietaus. Egzistuoja nemažai panašių istorijų: kažkas per krizę neteko darbo ir tiesiog priėmė sprendimą imtis naujos veiklos – pradėjo savo svajonių verslą, kuris sulaukė sėkmės. Šiuo atveju kyla klausimas, kas lėmė naujųjų verslų klestėjimą: kritinės situacijos, aplinkybės ar natūraliai pasiektas verslo brandos etapas.

Pasak G. Umbraso, krizės ir naujų verslų santykis gali būti įžvelgiamas vienu aspektu – susidariusi kritinė situacija privertė „išsijudinti”. „Ne krizė sukūrė šiuos sėkmingus verslus. Subrendo nauja verslininkų karta, kuri aptiko vieną kitą išskirtinį sprendimą. Mūsų valstybėje atsiranda daugiau drąsos tuo užsiimti. Krizė tapo rimtu stimulu imtis naujovių. Neretai, kol gyvenimas geras, tingima ką nors keisti, o kritinė situacija sukuria padėtį, kai arba imiesi iniciatyvos, arba gali likti „už borto”, tad nori nenori pradedi ieškoti sprendimų”, – sako G. Umbrasas.

 G. Umbrasas išskiria 4 verslininkų elgsenos tipus, kuriais vadovaujamasi kritiniu laikotarpiu:

1. Pirmasis – mažiausiai fantazijos reikalaujantis modelis: „pabandykime išgyventi”. Verslas imasi priemonių, kad tiesiog ištvertų krizinį laikotarpį. Kaip teigia G. Umbrasas, tai pats skausmingiausias veiksmas – prarandami darbuotojai, mažinami atlyginimai, ištinka kitos grubios pasekmės;
2. Antrajam tipui priskiriamas verslas, kuris kritinį laikotarpį pasitinka turėdamas solidų rezervą. Per krizę suprantama, kad atėjo laikas pamąstyti – vengti įprastų operacijų, kurios būdingos augimo laikotarpiui. Šiuo atveju pradedama ieškoti naujų sprendimų, optimizuojama veikla. Viskas daroma truputį geriau, greičiau ir mažesniais kaštais. Tai pastebėtina ir tradiciniuose versluose, pavyzdžiui, baldų rinkoje: per krizę šios rinkos dalyviai staiga pradeda augti, klestėti, nors anksčiau jiems ne itin sekėsi”, – sako G. Umbrasas;
3. Trečiąjį kelią pasirinkę verslininkai pradeda ieškoti to, kas vystosi stabiliai. Interesai sutelkiami į gyvybinius poreikius tenkinančius verslus, pradedant šiukšlėmis, elektros energija ir baigiant maistu;
4. Išsiskiria ketvirtasis modelis, kurio esmė – surasti iš esmės kažką naujo. „Atsirado jaunų žmonių, kurie sugebėjo rasti visiškai naujų galimybių situacijoje, kurioje, regis, jau nieko neįmanoma pastebėti. Dažniausiai šiuo atveju plėtojasi atskiri smulkūs verslai. Kai kurie jų labai greitai užauga arba atvirkščiai – greitai sumenksta, dar kiti įsitvirtina ir tampa stabiliais verslais, pakankamai svarbiais Lietuvos rinkos dalyviais”, – dėsto G. Umbrasas

Konsultantas taip pat pastebi klaidingą verslo stereotipą: egzistuoja įsitikinimas, kad verslas būtinai turi sparčiai augti ir kurti didelį pelną. Jis taip pat galėtų būti tiesiog šeimos pragyvenimo šaltinis, kuomet gaunamas vidutinis ar didesnis atlyginimas: uždarbis leidžia patogiai gyventi ir nepatirti tiek daug streso, kaip dirbant samdomą darbą, bei išlaikyti didelė vertybę – nepriklausomybę.

Visą straipsnį maloniai kviečiame skaityti 2013 m. rugsėjo 2 d. laikraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 20 (130)).