2013-09-05 „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ dalyvaujant Sauliui Mažeikiui, Vilniaus turizmo ir sporto klubo „Regata“ steigėjui, Gintui Umbrasui, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadovui bei Vaivai Bražionytei, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos Tarybos narei, kalbėta tema „Kodėl verslas stengiasi daryti daugiau nei reikia?“
Pateikiame trumpą laidoje nuskambėjusios informacijos santrauką.
Rugsėjo 7 d., šeštadienį, 12 val. Vilniaus mieste 13 kartą rengiama Regata. Kas tai ir kaip vyksta Regata?
Saulius Mažeikis: Pagal Lietuvių kalbos žodyną regata yra laivų lenktynės. Mūsų Regata vyksianti jau šį šeštadienį nėra išimtis. Joje dalyvauja visų tipų laivai varomi irklais. Dalyvauti kviečiame tiek su savadarbiais laivais, tiek su nuosavais pirktiniais laivais, tiek su nuomotomis priemonėmis. Tačiau plaukimo priemone tektų pasirūpinti patiems Regatos dalyviams. Dalyvaus organizatorių sugrupuoti 35 grupių laivai nuo kanojų iki kanopolo, turistinių plaustų, katamaranų ir kitų.
13 metus rengiant regatą jau galime pasigirti įkvepiančiais pavyzdžiais. Yra šeimų savadarbiais laivais dalyvaujančių regatoje net 10 metų. Jiems tai garbės reikalas.
Registracija baigiama 11:30 val. Renkamės Antrajame Valakampių pliaže ir plauksime iki pėsčiųjų tilto Žvėrynas – Vingio parkas. Trasos ilgis 11,5 km. Laukiami tiek siekiantys rezultato ir norintys varžytis, tiek tiesiog dreifuojantis be irklų plaukikai.
Tačiau pirmiausia reikia registruotis www.regata.lt ir gavus patvirtinimą ateiti į starto vietą su turimu laivu.
Kokie yra originaliausių laivų pavyzdžiai?
Gintas Umbrasas: Gintaras Labutis yra plaukęs laivu sukonstruotu iš 3 vonių. kaip ir minėjo Saulius kai kurioms šeimoms regata yra jų savadarbis laivas jau yra tradicija. Saugumą visą laiką užtikrina gelbėtojai. Privalu turėti gelbėjimosi liemenę (turėti patiems).
Saulius Mažeikis: Visoje Regatos istorijoje nėra buvę net laivų apvirtimo atvejų. Na, nebent starto metu per didelį skubėjimą (juokiasi). Daugiausia plaukia turistinių baidarių, o sportinių laivų nėra daug.
Gintas Umbrasas: Tačiau turistiniai laivai rungiasi tikrai sportiškai ir atkakliai. Regata baigiasi prizo įteikimu, kuris gali atitekti bet kuriam regatos dalyviui ir galima laimėti baidarę.
Kam reikia „tuo“ užsiimti?
Gintas Umbrasas: Daugelis laimingų verslininkų nusiperka paežerę, užsitveria ja tvora ir gyvena laimingai. Bet kitas verslo požiūris nori gyventi tarp piliečių, būti bendruomenės dalis. Kad tai vyktų, reikia bendruomeninių ryšių. O per pelno nesiekiančias veiklas tokie ryšiai ir mezgami. Plaukia ir verslininkai, ir politikai, ir studentai ,ir daugelis kitų. Ten visi piliečiai kartu jaučiasi laimingi. Judėjimo pradžioje keturiese vaikščiojom Neries pakrante ties Belmontu ir norėjom atgaivinti upę. Pirmasis plaukimas vadinos „Praplaukimu po 10 Vilniaus tiltų“. Renginys suvienija vilniečius, o verslas yra prie to prisidėjęs.
Saulius Mažeikis: Palyginčiau Regatą su „Kritine mase“, vykstančia mėnesio paskutinį penktadienį, „Snaigės“ žygiais. Juk būtų lengviau važiuoti dviračiu ar slidinėti vienam. Tačiau žmonės nori būti kartu ir drauge įveikti pažymėtą trasą.
Gintas Umbrasas: Verslas turi norėti tokių dalykų ir juose dalyvauti. Tada kils ir laimės indeksas. Plaukimo metu Vilniaus meras stebėjo ir aptvertas Neries pakrantes. Vėliau situacija gerėjo. Tai vėl nauda miestui.
Ar verslas gauna pagalbos iš miesto, kai organizuoja tokius renginiu?
Gintas Umbrasas: Svarbu, kad netrukdo. Metai iš metų Vilniaus miestas suteikia pagalbą bent jau informacijos sklaida. Tačiau iniciatyva yra verslo.
Ar reikia ir sunku pritraukti daugiau rėmėjų? Kas yra naujai įkurta „Lietuvos atsakingo verslo asociacija“ (LAVA)?
Vaiva Bražionytė: LAVA nėra naujas darinys ir veikia nuo 2005 m. kaip „Nacionalinis atsakingų įmonių tinklas“, kuris buvo natūralus reiškinys, kilęs iš iniciatyvų. Formalizavomės, nes mus globojusi Jungtinių Tautų vystymo programa baigė darbą Lietuvoje. Jei norėjom veikti ne tik įmonių tarpe, o ir plačiojoje visuomenėje, inicijuojant dideles akcijas, reikėtų formalizuotis. Daryk daugiau nei reikalauja įstatymas yra LAVA pagrindinis moto.
„Daryk daugiau nei privalai“ nėra tik lozungas? Kodėl?
Vaiva Bražionytė: Kalbant apie Regatą man kyla mintis, kad daug priklauso nuo asmeninės vadovo pozicijos, net ne įmonių pozicijos. Dažnai įmonių vadovai turėdami galimybę ima skatinti savo pomėgius įkūnijančias iniciatyvas. Štai mūsų krepšinio komandos rėmėjas pats žaidžia krepšinį, todėl mus supranta.
Kartais verslui tai yra ir komercinė nauda, bet tai yra win-win situacija. Pavyzdžiui ,perkant produktą, dalis kainos tenka kilniam tikslui. Dažnai įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra apsišvietęs altruizmas.
Kokios verslo ĮSA tendencijos?
Gintas Umbrasas: Per 15 m. prizmę verslas vis labiau ir labiau suvokia ĮSA prasmę. Kaip gali nusipirkti laimę? Vienas nebūsi laimingas. Daug verslininkų supranta, kad reikia turėti ir laimingą aplinką, gretą esančius žmones.
Kada ateina toks supratimas?
Gintas Umbrasas: Jeigu nori konkuruoti intelektualių produktų rinkoje, tai turi žinoti, kad nelaimingi žmonės tokių produktų nekuria. Reikia motyvuotų ir stiprių komandų. Svarbu ne tik pinigai, nors jie irgi labai svarbūs kaip motyvuojantys veiksniai.
Vadovai nuo moralizavimo nepasikeis. LAVA yra verslas kuris pats taip elgiasi ir rodo pavyzdį kaip tai pasiteisina moraliai bei motyvuojant darbuotojus.
Vaiva Bražionytė: Kaip įrodyti vadovui, kad reikia ĮSA? Reikia kritinės masės ir kultūros, bet ne įstatymų. Turime kaip masė reikalauti iš vadovų elgtis atsakingai.
Su laiku gimsta pasitikėjimas ir nėra toleruojamas neatsakingas darbas. Neatsakingo elgesio netoleravimas priverstų elgtis taip kaip nori visuomenė
Jeigu statistinė įmonė B nori pradėti artėti prie ĮSA?
Gintas Umbrasas: Reikia daryti kuo skaidresnę savo veiklą, kad visiems darbuotojams būtų aišku ką, kodėl ir kaip mes darome, kur tai mus nuves. Man ypač keista, kai komercinė paslaptis atsiranda net viešajame sektoriuje.
Reikia matuoti savo procesus. Matomi rezultatai sukelia gėda, kai rezultatai prasti.
Vaiva Bražionytė: Ar vadovas žino atsakingo vairavimo kursus? Tai labai paprasta, o yra svarbu. Sveikintis su kiekvienu darbuotoju. Kalbant apie mūsų pirmuosius žingsnius, mes patraukėm iš po stalo šiukšlių dėžes ir padarėm bendrus rūšiavimo konteineriukus. Statistinis lietuvis per metus sunaudoja 3 medžius popieriaus. Naudokimės nuotoliniu būdu siųsdami dokumentus.
Gintas Umbrasas: Klauskite savo darbuotojų, ar jie dalyvaus regatoje. Prisidėkite prie jų laivo išlaidų.
Visą laidą klausykite čia. Susitikime Viniaus Regatoje!