Spalio 4 d. LRT laidoje „Gimtoji žemė“ prof. Rimantas Rudzkis kalbėjo apie pastaruoju metu dažnai eskaluojamą ES paramos žemės ūkyje perskirstymą.

ES biudžete žemės ūkiui naujuoju finansiniu laikotarpiu numatyta beveik 15 mlrd. Lt. Dalį paramos lėšų galima skirstyti tarp 1 ir 2 ramsčių. Dėl šio sprendimo nesutariama iki šiol. Savo nuomonę radijo laidoje pateikė žymus finansų ekspertas Rimantas Rudzkis.

Laidos įrašą galite rasti čia. Taip pat pateikiame interviu santrauką.

Ar reikia paramos lėšas perskirstyti?

Rimantas Rudzkis: Klausimas tikrai nevienareikšmis. Pasiremsiu tyrimu, kuris buvo atliktas UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Buvo tirtas ES paramos poveikis maisto sektoriui ir visam šalies ūkiui. Tyrimas rėmėsi statistiniais duomenimis ir ekonometriniais modeliais. Didesnį poveikį duoda kaimo plėtros programa. Kadangi lėšos gaunamos per plėtros programą labiau disciplinuoja, jų didesnė dalis tenka investicijoms, todėl kaimo plėtros parama yra efektyvesnė nei tiesioginės išmokos. Jos prisideda ir prie įvairių sprendimų. Žemės ūkis darosi vis našesnis. Reikia siekti emigracijos mažėjimo, kurti naujas darbo vietas. Tektų padaryti išvadą, kad kaimo plėtros parama yra efektyvesnė. Tačiau pastaroji turi daug biurokratizmo, formalizmas ir popierizmas nervina, o tiesiogines išmokas gauti yra paprasčiau. Abiejų sričių lėšos naudojamos investicijoms, bet didesnė dalis iš kaimo plėtros paramos tenka investicijoms, santykis būtų apie 55 proc. su 45 proc. Valstybė su tokia parama gali spręsti įvairesnius klausimus. Žmogus gavęs tiesioginę išmoką ją panaudos pirmiausia sau. O juk riekia spręsti ir švietimo ir kitus klausimus.

Ar sprendimą lems politiniai elementai ar ekspertų nuomonė?

Rimantas Rudzkis: Norėtųsi, kad būtų įsiklausyta, tačiau patirtis rodo kitaip. Jeigu klaustų manęs, aš nekeisčiau dabartinės situacijos arba padidinčiau kaimo plėtros programos. Pirmiausia, reikėtų mažinti biurokratizmą.