2013 m. spalio 9 d. Arūno Sprauniaus rengiamoje radijo stoties “Laisvoji banga” laidoje “Bent dvi pusės” gvildenami nekilnojamojo turto aspektai.

Laidos įrašo galite klausytis paspaudę čia. Taip pat pateikiame laidos tekstinę santrauką. 

“O juk tai nekilnojamojo turto kainų burbulas pradėjo paskutinę finansų krizę, iš kurios žmonija kaip reikiant dar taip ir neišsikapstė. Nekilnojamasis turtas – subtilus fenomenas, jam netikėtą įtaką gali daryti įvairūs gyvenimo aspektai. Štai britų laikraštis „ The Daily Mash“ nupaišė ironiškai niūroką futurologinį paveikslėlį Vašingtono ateities tema ryšium su Jungtinių Valstijų valstybinės mašinos sustojimu.

Amerikos sostinę būriais ėmė palikti senatoriai bei kiti politikai, jų padėjėjai, tarnautojai, lobistai ir taip toliau, ir panašiai, pasak tabloido, praėjus vos trims paroms po vyriausybės darbo nutraukimo ištuštėjusius miesto namus užėmė beždžionės, o griuvėsiais virtusių Baltųjų Rūmų irstančiame kupole laiką maloniai įprato leisti orangutangai.

Kita vertus, prastai yra ne visur. Savaitgalį Amerikos savaitraštis „The Wall Street Journal“ informavo, jog kompanija „Facebook“ rengiasi netoli savo būstinės Menlo Parke Kalifornijoje ręsti miestelį, kuriame bus viskas, ko tik širdis gali įsigeisti – pradedant sporto kavinėmis ir baigiant darželiais naminiams šuneliams. Miestelis bus renčiamas 58,5 tūkstančių kvadratinių metrų plote, planuojama statybos kaina – 120 milijonų dolerių. Jame galės įsikurti 394 šeimos, beje, „Facebook“ sau rezervuos tik penkiolika būstų, kituose galės apsigyventi kas tik panorės ir juos įpirks.

Savaitraščio vertinimu, interneto kompanijos žengimas į „fizinę“ nekilnojamojo turto rinką žymi aštrėjančios konkurencijos nulemtą verslo kultūros slinktį. Beje, potencialiems miestelio gyventojams iš „Facebook“ gal ir vertėtų suklusti – gali būti, ponas Markas Zukerbergas tikisi, kad jie nesiliaus keitęsi idėjomis ir kitaip dirbę ir grįžę namo, sukdamiesi savųjų bendruomenėje.

Nekilnojamojo turto reikalai, panašu, klesti Niujorko Manhetene, priešingu atveju negi rusų verslo oligarchas Romanas Abramovičius būtų nusprendęs aukštutiniame Ist Side įsigyti apartamentus šešių aukštų namuke. Magnatas už 75 milijonus dolerių nupirko tris iš penkių butų name, kurio bendras gyvenamasis plotas siekia 900 kvadratinių metrų.

Pasak žinią pranešusio dienraščio „The Washington Post“, kartu su drauge Darija Žukova verslininkas planuoja siekti išpirkti visus butus ir paversti namuką vientisa gyvenamąja erdve. Sandėris jau dabar yra rekordinis per visą Niujorko nekilnojamojo turto prekybos istoriją, jei oligarchui pavyktų įsigyti viską, pirkinio suma išaugtų iki daugiau kaip 100 milijonų dolerių. Tokia ta nekilnojamojo turto aritmetika – 58,5 tūkstančių kvadratinių metrų už 120 milijonų dolerių vienoje vietoje arba 900 kvadratų už beveik tokią pat sumą kiek kitur.

Šiandien „..bent dviejose pusėse“ mėginsime aptarti egzistencinę situaciją, tam tikrą prieštarą, ar pakanka apsiriboti vieno kambario butu kur nors Kalifornijoje, ar gal verčiau nesismulkinti ir siekti turėti kelis šimtus kvadratinių metrų prestižinėje planetos vietoje. Bent pirma pusė – Amerikos leidinio „Wired Magazine“ publikacija „San Franciske pritarta mikrobutų statybos projektui“, ir bent antroji – straipsnis „Planai, nukreipti į amžinybę“ iš britų dienraščio „The Financial Times“.

Bent pirma pusė – „Wired Magazine“ publikacija „San Franciske pritarta mikrobutų statybos projektui“

Jei reziduojate San Franciske, labai tikėtina, jog jaučiatės gyvenąs tarsi sieninėje spintoje. Vis dėlto greitai mažiausi šio miesto butai taps tiesiog nykštukiniai, vos ne tokie pat kaip nedidelis, vienai mašinai skirtas garažas. Praėjusių metų spalio pabaigoje San Francisko taryba pritarė bandomajam vos 20,44 kvadratinių metrų ploto butukų statybos planui. Jie mažesni už taip pat ekspermentinius mažutėlius būstus, anksčiau pastatytus Vankuveryje ir Niujorke.

Mažų butų statybos tendencija atkeliavo iš tokių ankštų miestų kaip Tokijus ir Paryžius, kurie būstų ploto mažinimo galimybes ėmė svarstyti dar 2007-2008 metais, kai miestiečių kiekis planetoje pirmą kartą viršijo gyvenančiųjų kaime. Dabar tai jau vyraujanti tendencija, įgyvendinama visur – nuo Londono, Lenkijos iki Kinijos.
Maži butai gali tikti su augančiomis būstų nuomos kainomis vis sunkiau susidorojantiems vienišiams arba kaip permiegojimo vieta jauniems specialistams, kurie savaitgaliais iš miesto išvyksta. Daugelis kompanijų veržiasi realizuoti mikrobutų statybos projektus, nors juos statant tenka įrengti daug funkcijų labai mažame plote. San Francisko taryba yra pritarusi 375 mikrobutų statybai.

Jau statomo 23 mažų butų kvartalo „SmartSpace“ architekto ir mikrobutų statybos šalininko Patricko Kennedžio teigimu, tai siauroki būstai su prie įėjimo įrengta vonia, virš darbo vietos ant sienos pakabintu televizoriumi bei prie lango išlankstomu staliuku. Kai kuriuose butuose sulankstoma lova atliks ir pietų stalo funkcijas. Spinta prieš vonią bus įrengta tokiu būdu, kad joje tilptų ir skalbimo mašina, džiovyklė bei kita buitinė technika. Po kompaktiška elektrine virykle įrengta indaplovė. Gyvenamasis kambarys atrodo gana erdvus, tiesa, jame dar nėra daugelio daiktų, kurie paprastai „suvalgo“ dalį erdvės.

Kol kas sunku pasakyti ką nors konkretaus apie baldus, vis dėlto vargu ar galima tikėtis saukštos jų kokybės bei patikimumo „Smart Space“ komplekso butuose, kurių nuoma sieks 959 dolerius už mėnesį, taigi juos sau lesiti galės ir dirbantys plovikais. Būtent ši aplinkybė tapo priežastimi konflikto tarp projekto iniciatorių ir miesto bendruomenės. Miesto tarybos sprendimą kol kas apsiriboti 375 mikrobutais galima laikyti kompromisiniu, projektą pateikęs tarybo narys Scottas Weineris teigia, jog San Franciske būtina statyti daugiau butų, mat nuolatinė jų stoka išpūtė nuomos kainas.

Gyvenamųjų būstų nuomos kainos yra rimta tokių miestų kaip San Franciskas problema, todėl diskutuojant apie mažus butus dažnai minimos patalpos su bendra virtuve ir vonia. Vis dėlto tokio tipo būstų ir mikrobutų lyginti nereikėtų, mat pirmieji skirti mažas pajamas gaunantiesiems, o San Francisko tarybos sprendime numatytos atskiros virtuvės ir vonios.

Eksperimentas su 375 mažų butukų statyba milijoniniame mieste vargu ar turės rimtų pasekmių visai jo nekilnojamojo būsto rinkai. Juo labiau, kad tebesiginčijama, kas bus tie potencialūs mikrobutų gyventojai. Politikas S.Weineris netiki, kad juos nuomos techniniai specialistai, jo nuomone, jie pajėgūs įpirkti erdversnius būstus. Architektas P.Kennedis, atvirkščiai, mano, jog tipiški jo klientai bus trisdešimties nesulaukę profesionalai, atvykstantys įsidarbinti Silicio slėnyje. Jis taip pat įsitikinęs, jog mikrobutų poreikis rinkoje tik augs, architektas sako norįs pastatyti penkis tūkstančius tokių butų. Tiesa, tokiems planams bus lemta išsipildyti tik jei juos palaimins San Francisko miesto taryba.

Dabar – bent antra pusė, straipsnis „Planai, nukreipti į amžinybę“ iš „The Financial Times“

Esama aktualaus, tiesa, oficialiai nepatvirtinto vadinamojo „dangoraižių indekso“, kuris nurodo į priklausomybę tarp aukščiausių pastatų statybos ir finansų krizės artėjimo. Tarkime, Empire State Building atidarymas sutapo su Didžiąja depresija, pasaulio prekybos centro bokštai baigti statyti, kai Niujorkui grėsė bankrotas, o didžiausio planetos bokšto Burdž-Halifa statybos pabaiga sutapo su Dubajaus nekilnojamojo turto rinkos žlugimu.

Tame nėra nieko per daug keisto: aukštų pastatų statyba paprastai sutampa su ekonomikos pakilimu, jie statomi pakankamai ilgai, taigi neretai baigiami pakilimo pabaigoje ir artėjančios krizės akivaizdoje. Tad atviras klausimas, ar verta pradėti nervintis, išgirdus apie technologinių gigantų „Apple“, „Google“, „Facebook“ ambicingus statybinius planus visame pasaulyje. Technologinių kompanijų planai ręsti dideles atstovybes tam tikrą nerimą kelia. Situacija, kai korporacija siekia įsiamžinti pasitelkdama architektūrinį simbolį simbolį, verčia susimąstyti apie jos prioritetus.

Ryškiausias pavyzdys – „Apple“, kurios sėkmę taip pat lėmė dėmesys skoningam dizainui. Kompanijos įsteigėjas Steve‘as Jobsas suprojektuoti „Apple“ būstinę Kalifornijos mieste Kupertine pasamdė lordą Normaną Fosterį. Pabrėžtinai apvalainas, futuristinis Fosterio stilius turėjo priminti nepriekaištingus „Apple“ produktus, tiesa, jis pabrėžė ir tam tikrą puikybę, užuominą, jog kompanijai nėra reikalo taikytis prie aplinkos, ją tenkina nuostabi izoliacija. „Apple“ būstinės statybos metu jos kaina stipriai išaugo – taip pat dėl griežtų S.Jobso reikalavimų, vietoj trijų milijardų pradžioje ji dabar kainuoja beveiki penkis milijardus dolerių.

 „Facebook“ pakvietė Franką Gehry suprojektuoti naują korpusą savo būstinei Menlo parke. Dera pažymėti, kad, kompanijos garbei, ji paprašė architektą parinkti nuosaikų dizainą šiam miestui viename name, kuris yra turbūt didžiausias biurų pastatas pasaulyje. „Google“ irgi nusprendė nelikti nuošalyje – kompanija stato iškart dvi įspūdingas atstovybes: vieną netoli San Francisko įlankos, kitą Londone, King Crosso rajone. Kalifornietiško pastato projektas atrodo paprastesnis, užtat kainuos veikiausiai net 650 milijonus dolerių.

Ir kompanija „Amazon“ ėmėsi grandiozinio projekto, kuris užims tris Sietlo kvartalus ir į kurį įeis trys 38 aukštų bokštai, pora vidutinio dydžio pastatų ir konferencijų salė. Nors patys pastatai pakankamai įprasti, projekto akcentu taps mokslinės fantastikos dvasia atliktų biokupolų sankaupa, jie bus panašūs į muilo burbulus ir tarnaus žaliosiomis zonomis, kai stos šalti orai. Londone „Amazon“ irgi keliasi į naują pastatą. Ir pagaliau „Bloomberg“ kaip ir „Apple“ lordui N.Fosteriui užsakė naujos būstinės Londono Sityje projektavimą.

Jei dangoraižių gausėjimas rodo ekonomikos perkaitimą, ką byloja visame pasaulyje dygstančios naujos kompanijų būstinės? Gal tai, jog technologinės kompanijos turtingos ir yra pasirengusios iš virtualaus pasaulio žengti į fizinį, kad paliktų pėdsaką realiame pasaulyje? O gal – jog jos pagaliau pakeitė finansines kompanijas pasaulio šeimininkų vaidmenyje ir taip reiškiasi jų puikybė?

Laidą remia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“