2013 m. lapkričio 20 d.  “Laisvosios bangos” transliuojamoje laidoje “Bent dvi pusės” klausytojams pristatomi užsienio dienraščių straipsniai apie mąstymo veiksmus bei kitus procesus, vykstančius žmogaus smegenyse.

Laidos įrašo galite klausytis paspaudę čia. Taip pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.

„Cogito – ergo sum“ – daugiau nei keturis šimtmečius iškilniai byloja į mus filosofo Renė Dekarto sentencija, jei kas nežinote ar primiršote, reiškianti „mąstau, vadinasi, esu“. Filosofai, mąstytojai ištisus amžius slaptingomis formuluotėmis brėždavo regimos ir neregimos tikrovės kontūrus, aplinkiniams pagarbiai priščiuvus. Ir apskritai apie visas o visas briaunas gyvenimo pasaulyje jie brėždavo. Mąstymas buvo išrinktųjų privilegija, mąstytojus priimdavo ir jais stengdavosi apsistatyti karalių bei didikų dvaruose.

Dabar ne tik dvariškiams, bet ir jau visuotinai žinoma, kad mąstymas – tai apibendrintas tikrovės atspindėjimo sąmonėje procesas, kuris leidžia pažinti ne tik daiktus, įvykius, reiškinius, jų santykius, bet, svarbiausia, priežastis. Be to, mąstymas organizuoja ir keičia pažinimą, pats nuo jo priklauso ir yra neatsiejamas nuo kalbos. Iš pradžių tikrovę apmąstome, gi paskui formuluojame sąvokas. Kas geriau, jei ne filosofai beigi mąstytojai žinojo, jog mąstymas yra gal net aukščiausia pažinimo forma. Štai ji, visagalė dialektika.

Bet gyvename guviais ir horizontaliais laikais, be jokių ezoterinių ar vertybinių vertikalių. Romantikai gal dar pasidairo, ką čia apmąsčius, gi dominuojantis pragmatinis interesas vertina viską konkrečiai – ištarmę „Cogito, ergo sum“ rasite ir interneto puslapyje „spekuliantai.lt“ greta naudingos informacijos iš akcijų rinkų.

Lapkričio 12-ąją San Diege įvykusiame kasmetiniame neuromokslų draugijos posėdyje pristatytas tyrimas, kuris leidžia daryti prielaidą, kad bendravimas keičia smegenų struktūrą. Daugiau draugų turinčiųjų tam tikros smegenų dalys geriau išsivysčiusios ir sklandžiau bendradarbiauja nei kokių užkietėjusių mizantropų. Kaip vaizdžiai pareiškė Oksfordo universiteto tyrinėtoja Mary Ann Noonan, tų žmonių neuroniniai ryšiai labiau primena ne kokį kaimo vieškelį, bet solidų Los Andželo greitkelį. Kuo daugiau draugų sutalpiname į savo smegenis, tuo kažkuri mūsų galvos dalis veikia geriau.

Ir tyrimas su makakomis parodė, jog didelėse grupėse gyvenančių beždžionių geriau išvystytos už veidų atpažinimą ir aplinkinių veiksmų prognozavimą atsakingos smegenų sritys. Naujame tyrimo etape jau pasitelkti 18 svanorių, kurių klausta apie kontaktus su kitais žmonėrmis per paskutinį mėnesį. Nustačius tiriamųjų socialinius tinklus, išryškėjo panašus vaizdelis kaip ir makakų atveju: disponuojančiųjų dideliais tinklais tam tikros smegenų sirtys geriau išvystytos ir tampriau susijusios.

Kita vertus, gali būti, kad į  kontempliaciją linkusių piliečių geriau išvystytos kitos smegenų sritys. Vėl visagalė dialektika – smegenys keičiasi priklausomai nuo mūsų mąstymo poreikių. Tad ir pasikalbėkime apie mąstymo veiksmus bei kitus procesus, kuriuos atlieka nenumaldomos mūsų smegenys poindustrinio kapitalizmo sąlygomis. Bent pirma pusė – publikacija „Apmaudžiausia naujiena apie smegenis, kurią kada nors girdėjau“ iš Amerikos leidinio „ AlterNet“. Ir bent antroji – žurnalo „New Yorker“ straipsnis „Užaugink sau smegenis“.

Bent pirma pusė, publikacija „Apmaudžiausia naujiena apie smegenis, kurią kada nors girdėjau“ iš „AlterNet“.

Jeilio universiteto juridinio fakulteto profesoriaus Dano Kahano naujas straipsnis pavadintas „Skaičių argumentai ir informuotųjų savitvarda“. Vis dėlto man labiau patinka antraštė, kuria Chrisas Mooney aprūpino savo publikaciją interneto puslapyje „Grist“: „Mokslas patvirtino: politika kenkia gebėjimui skaičiuoti“.

D. Kahanas atliko keletą įdomių eksperimentų, siekdamas išsiaiškinti, kaip politinės aistros veikia gebėjimą aiškiai mąstyti. Pasitelkiant Cr. Money išsireiškimą, tenka daryti išvadą, kad partinės simpatijos gali pakirsti net ir bazinius mąstymo gebėjimus… Gerų matematinių įgūdžių savininkai nesusidoroja su užduotimis, kurias kitais atvejais lengvai išspręstų, vien todėl, kad teisingas atsakymas prieštarauja jų politiniams įsitikinimams.

Kitais žodžiais tariant, galima atsisveikinti su gražia svajone apie tai, jog išsilavinimas, žurnalistika, mokslo liudijimai, žiniasklaidinis raštingumas ar protingos išvados gali aprūpinti žmones informacija, kuri padės padaryti tinkamą sprendimą. Sprendžiant iš visko, prašnekus apie visuomenei rūpimus klausimus, didžioji problema yra ne informacijos trūkumas, bet tai, kaip veikia mūsų smegenys. Mėgstame laikyti save racionaliai mąstančiais, bet iš tiesų post factum racionalizuojame tai, kuo mus verčia tikėti emocijos.

Liūdesį dėl vilties nekeliančių demokratijos perspektyvų sukelia Dartmunto kolegijos valdymo katedros docento Brendano Nyhano bei jo kolegų atliekami eksperimentai, kurie turi atsakyti į klausimą, ar Amerikos rinkėjams turi kokios nors reikšmės faktai. Atsakymas: faktiškai, ne. Jei dezinfomuotiems žmonėms ir pateiksime faktus, kurie leis pakoreguoti jų neteisingus įsivaizdavimus, jie dar atkakliau į juos įsikabins. Štai keletas B. Nyhano išvadų:

– žmonės, kurie manė, jog Irake buvo rastas masinio naikinimo ginklas, tuo dar labiau įtikėjo, kai jiems rodė tai paneigiančias publikacijas;

– piliečiai, kurie tikėjo, jog prezidentas Georgas W.Bushas-jaunesnysis uždraudė visus kamieninių ląstelių tyrimus, ir toliau taip galvojo, net perskaitę straipsnį apie tai, jog uždarytos tik kai kurios iš federalinio biudžeto finansuojamos programos;

– Žmonėms, kurie tvirtina, jog jiems rūpi tik ekonomika, ir nepatenkintiems prezidento Baracko Obamos pasiekimais šioje srityje, buvo rodomas užimtumo augimo paskutiniais metais grafikas ne žemės ūkio sektoriuje. Iš jo matyti, kad atsirado maždaug milijonas naujų darbo vietų. Jų klausė,  darbo vietų padaugėjo, išliko tiek pat ar sumažėjo. Daugelis net ir žiūrėdami tiesiai į grafiką pareikšdavo, kad sumažėjo;

D. Kehenas eksperimento dalyvių prašė interpretuoti statistinę lentelę, kurioje rodoma, kaip odos kremas mažina išbėrimo tikimybę. Vėliau parodė lentelę (kurioje surašyti tokie pat skaičiai), aiškinančią, kiek draudimas privatiems asmenims slapta nešioti ginklą sumažina nusikalstamumą. Mokslininkas aptiko, kad ginklo laikymui pritariantys tiriamieji nesusitvarko su matematiniais skaičiavimais tais atvejais, kai skaičiai lentelėje prieštarauja jų pozicijai, užtat viską atlieka tinkamai odos kremo atveju. Liūdniausia, kad kuo geresniais matematiniais įgūdžiais disponavo tiriamieji, tuo dažniau jų politinės pažiūros (nesvarbu, konservatyvios ar liberalios) neigiamai veikė gebėjimą išspręsti uždavinį.

Nelinksmai nuteikia išvados, kurios iš to seka, beje, kalbant ir apie kitus ginčytinus klausimus, pavyzdžiui, globalų atšilimą. Norisi tikėtis, kad dar viena nuo Grenlandijos atskylantį Manheteno dydžio aisbergą vaizduojanti fotografija ar dar vienas rekordinių karščių ir gaisrų periodas galų gale suveiks. Deja, tyrimai rodo, jog mūsų politinių simpatijų faktai neveikia. Didėjantis žinomų, kokybiškų faktų kiekis nepaverčia prastai informuotų rinkėjų gerai su situacija susipažinusiais atsakingais piliečiais. Kai mūsų įsitikinimams tenka susikauti su faktais, išlošia įsitikinimai. Emocijų viršenybė prieš protą – ne momentinė klaida, o demonstracija to, kaip veikia mūsų mąstymas.

Dabar – bent antra pusė, „New Yorker“ straipsnis „Užaugink sau smegenis“.

Iš kur žinote, kad esate ne tik smegenys kolboje, kurioje burbuliuoja cheminis tirpalas ir kuri prijungta prie virtualios tikrovės stimuliatoriaus? Kaip manote, jūsų rankos ar kojos iš tiesų tikros? O  kaip dėl žmonos, vaikų ar šuns? Kas, jei tai vien vaizduotės vaisius, stimuliuojamas kompiuterio, kuris sukuria efektą, esą jūs – paprastas žmogus, turintis įprastą kūną? Dar visai neseniai taip buvo galima klausinėti ir tvirtinti, jog esate ne tik į cheminį tirpalą pamerktos bekūnės smegenys. Vien todėl, kad mokslininkai dar nemokėjo palaikyti dirbtinių smegenų gyvybės. Ir apskritai, neseniai tokie svarstymai tebuvo filosofus bei rašytojus fantastus viliojantys mąstymo eksperimentai.

Tačiau neseniai žurnale „Nature“ paskelbto straipsnio autoriai aiškina, jog įmanoma palaikyti į kolbą patalpintų neišvystytų smegenų gyvybę. Publikacijoje taip pat nurodoma, jog smegenis galima sintezuoti iš krakmolo arba, blogiausiu atveju, kamieninės ląstelės. Rezultatai kol kas labai apytikriai, niekas artimiausiu metu neplanuoja pradėti auginti jums atsarginės smegenų žievės. Vadinamieji „cerebraliniai embrionai“, kuriuos mokslininkams pavyko išauginti, atitinka smegenų užuomazgas, kurias galima aptikti praėjus devynioms savaitėms nuo vaisiaus užsimezgimo. Jos dar nefunkcionuoja, jose nesiranda mintys nei jausmai.

Vis dėlto jei 2013-saisiais mokslininkai pajėgia sukurti smegenų užuomazgas, ką jie sugebės praėjus dešimtmečiui? Gegužę grupė Prinstono universiteto mokslininkų sujungė biologines bei nanoelektronines funkcines galimybes ir pasitelkę 3-D spausdintuvą atspausdino bioninę ausį, o rugpjūčio pradžioje buvo galima išbandyti pirmą laboratorijoje išaugintą hamburgerį.

Smegenų auginimo technologijos vystosi – veikiausiai iš pradžių bus kuriamos atsarginės jų dalys, gi vėliau pradėtos sintezuoti visos smegenys. Todėl visai tikėtina, kad medicinos galimybės išsiplės neregėtai. Pavyzdžiui, automobilio avarijos aukai bus galima persodinti visas smegenis.

Kol kas esama daugybės techninio pobūdžio klausimų: labai mažai žinome, kaip dirba už kalbą atsakingos smegenų sritys, kokiu būdu galima įauginti smegenyse svetimus audinius, kaip juos „programuoti“. Ir taip toliau. Kita vertus, nesama jokio pagrindo manyti, esą šios techninės kliūtys yra neįveikiamos. Kadangi atsarginių dalių galvos smegenims kūrimo darbai prasidėjo, tikėtina, jog uolūs mokslininkai-neurobiologai kartu su gamybininkais pajėgs sukurti visas smegenis.

Tiesa, jas sukūrus teks spręsti rimtas etinio pobūdžio problemas, Kokias teises turės dirbtinės smegenys? Ar jos turės balsavimo teisę arba teisę į išsilavinimą? Jos galės savanoriškai pasitraukti iš gyvenimo (arba atvirkščiai, gyvenimą pasirinkti)? Šiandien šie ir panašūs klausimai – ne daugiau kaip mąstymo pratimai. Vis dėlto pamažu tampa akivaizdu, jog panašūs klausimai gali kilti kitose, kolboje esančiose smegenyse.

Laidą remia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“