2012 m. vasario 20 dienos  savaitraštyje Nr. 69 „Ekonomika.lt“ publikuojamas straipsnis „Karališki lietuvių apdarai”. Jame teigiama, kad trečdalį šalies drabužių prekybos rinkos ir trečdalį sektoriaus apyvartos apimanti „Aprangos“ grupė skelbia puikius finansinius rezultatus ir žada toliau nemažinti apsukų, kai santykinai skurdesni Lietuvos gyventojai savo apdarams skiria tiek pat, kiek jiems išleidžia statistinis europietis. Kai drabužių rinkos lyderiai generuoja užtikrintas pajamas ir pelną, gyventojų nuotaikos ir statistika rodo, kad lietuviai už drabužius permoka.

„Skaičiai patvirtina, kad pas mus drabužiai ir batai yra santykinai brangūs, – tvirtina “UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas ir mažmeninės prekybos ekspertas J. Gavėnas. – Bendras kainų lygis gerokai mažesnis negu ES vidurkis, bet aprangos kainos atitinka vidurkį.“

Didžiuosiuose prekybos centruose naujų drabužių dažniausiai ieško madų entuziastai ir pasiturintieji, o didžioji tautos dalis dar gali rinktis interneto parduotuves. Tokioje vieno prekybos milžino dominuojamoje rinkoje nepastebimai išaugo dėvėtų drabužių tinklas, pagal prekybos vietas jau gerokai peraugęs pačią „Aprangą“. Du didžiausi šalies dėvėtų apdarų tinklai „Humana“ ir „Gausa“ kartu sudėjus turi daugiau parduotuvių nei „Apranga“.

Dar po gerų metų šalyje turėtų atverti ir pirmosios pigesnių drabužių H&M parduotuvės. J. Gavėnas prognozuoja, kad net atėjusi „viena kita“ mažesnių kainų parduotuvė nepakeis viso sektoriaus konjunktūros. „Esminių pokyčių rinkoje nebus, – mano ekonomistas. – Bendra sektoriaus apyvarta toliau augs 5–7 proc. kasmet. Iš dalies turėtų mažėti ir kainos, bet dėl išorinių veiksnių. Kaip vartotojai toliau darysimės jautresni akcijoms, išpardavimams, senesnėms kolekcijoms.“