Lapkričio 17 d.  „Žinių radijo“ eteryje transliuotos „Dvi pusės“ laidos tema – Apie grėsmes ir galias. Šią užsienio spaudą apžvelgiančią laidą rengia ir veda žurnalistas Arūnas Spraunius. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, laidos įrašą galite išklausyti čia, o mėgstantiems skaityti tekstą, siūlome susipažinti su laidos turiniu tekstine išraiška.

Lapkričio 12-ąją norvegų kariškiai pirmą kartą prie savo šalies sienos aptiko naikintuvą-bombonešį „Su-34“. Rusų kariniai lėktuvai ir anksčiau pastebėti ir identifikuoti netoli valstybių, NATO narių, sienų, bet tai pirmas atvejis, kai vienas moderniausių rusų karinių lėktuvų pasirodė prie Norvegijos oro erdvės. Kita vertus, informacija apie rusų karinės aviacijos suaktyvėjimą prie Europos valstybių oro erdvės jau kaip ir tapo rutina.

Viena vertus, kuriam galui rusams taip rūpi erzinti kone visus aplinkui, iš kitos pusės, ar prie panašaus pobūdžio žinių dera priprasti? Tarptautinė bendruomenė iš pradžių kiek suglumo, kai ėmė plėtotis karinio konflikto scenarijus aplink Folklendų salas, vėliau – Kuveite, dabar – Ukrainoje. Tik kažin ar derėtų stebėtis ar piktintis, juk karinės grėsmės – ne gamtos reiškiniai, jos kaip taisyklė randasi iš žmogiško išskaičiavimo. Ypač tai akivaizdu dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste. Nevisai rimtas europiečių požiūris į gynybą ir bet kokių grėsmių nepripažinimas gali provokuoti kylančias alkanas geopolitines galybes, ypač kai ignoruojama tokia svarbi ginkluotųjų pajėgų funkcija kaip potencialių agresorių sulaikymas ir perspėjimas.

ES susikoncentravusi ties savo vidaus, pirmiausia ekonominių problemų sprendimu, likusiam pasauliui kaip ir leidžiama suprasti, jog savo reikalus tetvarko pats. Maždaug, Europa patraukli, geidžiama, jos įtaką skleidžia vadinamoji „minkštoji galia“ – to per akis ES autoritetui tarptautinėje arenoje ir įtvirtinti, ir palaikyti. Buvęs Europos saugumo agentūros generalinis direktorius Nickas Witnis „minkštosios galios“ įtaka kaip tik linkęs abejoti, jo vertinimu, tebesilaikant įsikibus iliuzijos apie visų planetos valstybių pasirengimą būti atsakingomis ir suinteresuotomis žaidėjomis Vakarų suformuotoje tarptautinio stabilumo sistemoje bei užleidus iniciatyvą naujoms kylančioms galybėms, vargu ar bus užtikrintas tų pačių europiečių būsimų kartų saugumas.

Praėjusioje laidoje pasvarstę apie naujo Šaltojo karo tikimybę, šiandien tam tikra prasme pratęskime kalbą apie pasaulį ar atskiras jo dalis tykančias grėsmes bei galias. Pirma pusė – publikacija  „Penkios galingiausios Žemės planetos armijos“ iš leidinio „The National Interest“, ir antroji – Vokietijos finansų ministro Wofgango Scheublės savaitraštyje „Die Welt“ paskelbtas straipsnis „Europa kaip galingiausia „minkštoji galia“ pasaulyje“.

Pirma pusė – publikacija  „Penkios galingiausios Žemės planetos armijos“ iš leidinio „The National Interest“.

Sudaryti galingiausių planetos sausumos armijų reitingą – nelengvas uždavinys. Kiekvienos valstybės saugumo situacija unikali, armijos dydį lemia geografiniai, politiniai, diplomatiniai ir finansiniai faktoriai. Tokias šalis kaip Indija ar Jordanija supa priešiška aplinka, gi Jungtinės Valstijos ar Kanada kaimynėmis skųstis negali.

Pasibaigus Šaltajam karui karinė galia ėmė slinktis į rytus. Britų armiją iki 2020-ųjų planuojama sumažinti nuo 120 tūkstančių (tiek buvo 1990-aisiais) iki 82 tūkstančių. Prancūzai mažina karines pajėgas nuo 236 tūkstančių iki 119 tūkstančių. Ryškiausiai sausumos pajėgas apkarpė Vokietija – nuo 360 tūkstančių iki 62 tūkstančių. Tuo pat metu kai kurių Azijos šalių, tokių kaip Indijos, Pakistano, Šiaurės bei Pietų Korėjos, Kinijos armijos gerokai pranoksta pusę milijono žmonių.

Karių kiekis nėra svarbiausias rodiklis: Šiaurės Korėja disponuoja 950 tūkstančių žmonių armija, bet jos karinė technika beviltiškai pasenusi. Kita vertus, vien technologijos visko išspręsti irgi negali. Atsižvelgiant į čia pateiktas pastabas, siūlomas toks galingiausių sausumos armijų penketukas.

Jungtinės Valstijos

Neabejotina pasaulinė lyderė, kurios sausumos pajėgas sudaro 535 tūkstančiai karių, daugelis kurių turi dalyvavimo karinėse operacijose patirties. Ši armija disponuoja moderniausia ginkluote ir patikima logistikos sistema, todėl vienintelė planetoje gali vykdyti operacijas už savo pusrutulio ribų. Amerikos sausumos pajėgas sudaro 10 kovinių divizijų, į kiekvienos jų sudėtį įeina 3 tankų brigados, mechanizuota pėstininkų brigada, lengvai ginkluotų pėstininkų brigada, oro desantininkų brigada bei oro šturmo brigada, jas dar papildo viena aviacijos ir viena artilerijos brigados.

Nemažą Amerikos armijos dalį sudaro specialios paskirties pajėgos ir diversiniai-desantiniai daliniai. Tai 3 žvalgybos reindžerių batalionai, 7 specialios paskirties grupės, brigados dydžio 160-asis specialių operacijų aviacijos pulkas, taip pat specialios paskirties būrys „Delta“. Specialios paskirties operacijų Amerikos armijos pajėgose tarnauja 28 500 žmonių.

Kinija

Kinijos liaudies išsivadavimo armijos sausumos pajėgos didžiausios Azijoje, jose – 1,6 milijono kariškių. Kinijos armija tradiciškai rėmėsi karių kiekio didinimu, vis dėlto vystantis technologijoms toks galios įtvirtinimo būdas peržiūrimas, per paskutinius porą dešimtmečių kinų sausumos pajėgos mažėjo keletu milijonų karių. O sparčiai auganti ekonomika leido didinti išlaidas karinės įrangos modernizacijai. Tiesa, labai didelė dalis ginkluotės vis dar sena, ekspertų vertinimu, pilnas  modernizavimas užtruks bent dešimtmetį.

Pagrindinis Kinijos sausumos armijos uždavinys – užtikrinti valstybės sienų saugumą, perkeliant karinės galios demonstravimą į kaimyninius regionus ir vis labiau globaliu mastu. 3 oro desanto divizijos bei 3 jūros desanto brigados gali būti dislokuotos Himalajuose prie sienos su Indija, rajonuose prie Rytų Kinijos bei Pietų Kinijos jūrų, taip pat, jei prireiks,  perkeltos į Taivanį.

Indija

Antrą pagal dydį Azijoje armiją sudaro 1,12 milijono kariškių. Supamai tradicinių priešininkų Pakistano bei Kinijos Indijai reikia pajėgų, kurios užtikrintų jos sienų saugumą. Be to, dėl vietos sukilėlių aktyvumo daugiau nei milijardą gyventojų turinčiai valstybei reikia pajėgų, galinčių vykdyti operacijas šalies viduje. Geriausios Indijos armijos divizijos įeina į sudėtį 4 korpusų, kurių 3 dislokuoti pasienyje su Pakistanu, vienas – prie sienos su Kinija.

Per paskutinį dešimtmetį gerokai modernizuota Indijos sausumos pajėgų ginkluotė, pagrindinis modernizacijos tikslas – jos efektyvumo didinimas galimo konflikto su Pakistanu akivaizdoje. Pagal vadinamąją „šalto starto“ doktriną smogiamieji Indijos armijos korpusai turi būti pasirengę smogti Pakistanui šiam dar nespėjus panaudoti branduolinio ginklo. Kinijos iškilimas, kurį Nju Delis vertina kaip grėsmę Indijos interesams Himalajuose, privertė ją dislokuoti 80 tūkstančių karių pasienyje su Kinija.

Rusija

Rusų sausumos pajėgas sudaro 285 tūkstančiai žmonių, turint galvoje šios valstybės plotą, jų koncentracija nedidelė, vienam kareiviui tenka 60 kvadratinių kilometrų. Iš Sovietų Sąjungos Rusijos paveldėtuose oro desanto daliniuose tarnauja 6 tūkstančiai kariškių, šie daliniai labai mobilūs ir disponuoja kovinėmis desanto mašinomis. Panašios paskirties yra rusų jūrų laivyno flotilėse tarnaujantys maždaug 9 tūkstančiai jūrų pėstininkų.

Dėl finansavimo trūkumo daugelis dalinių vis dar ginkluoti sovietiniais ginklais, tiesa, pastaraisiais metais Maskva ženkliai didina gynybos išlaidas. Rusų sausumos pajėgos po kelių metų bus aprūpintos naujais universaliais tankais.

Jungtinė Karalystė

Nors pagal pasaulinius standartus britų armija nedidelė, ji, ko gero, laikytina pajėgiausia Europoje.   Tai subalansuotos pajėgos, susidedančios iš lengvų pėstininkų, desanto, tankų, mechanizuotų bei aviacijos dalinių. Planuojama, jog 2020-aisiais britų armiją sudarys 7 brigados – viena oro desanto, 3 mechanizuotos tankų bei tiek pat sausumos. Išaugs rezervistų vaidmuo. Ginkluotė paveldėta iš Šaltojo karo laikų, nors patikrinta ir patikima, ji palaipsniui sensta, kažkuriuo momentu ją teks keisti, o tai pareikalaus nemenkų išlaidų.

Iš 3 desanto batalionų 22-ojo specialaus oro tarnybos pulko susidedantys britų specialios paskirties daliniai nedideli, bet laikomi vienais geriausių pasaulyje. Be to, Karališkųjų karinių jūrų pajėgų pavaldume esantys 8 tūkstančiai jūros desantininkų iš esmės yra sausumos pajėgos, pajėgios atlikti desantinio šturmo brigadų funkcijas.

Dabar – antra pusė, Vokietijos finansų ministro W. Scheublės straipsnis „Europa kaip galingiausia „minkštoji galia“ pasaulyje“ iš „Die Welt“.

1814-aisiais po du dešimtmečius trukusių krizių, revoliucijų bei Napoleono Bonaparto karų Europa taip pat kaip dabar turėjo apsispręsti: vienytis ar restauruoti pasenusią sistemą, kurioje kiekviena šalis gyvuoja kiekviena sau. Iš Braunšveigo kilęs danų valstybės patarėjas Konradas von Schmidtas-Phiseldeckas pasiūlė Europą su laisvu žmonių bei prekių judėjimu, Europos parlamentu ir bendra armija. Jo teigimu, tik tokią vieningą Europą galima paversti klestinčia ir reikšminga pasaulio dalimi. Taigi tada radosi vieningos Europos idėja, praėjus 200 metų mes tebedirbame prie jos realizacijos.

Galima išskirti tris veikimo barus. Pirmiausia, būtina po krizės ekonomiškai atstatyti Europą, ir tas darbas jau prasidėjo. Po pirmų sėkmingų žingsnių atsipalaiduoti šiukštu negalima – laukia dar daug darbų, ypač ilgalaikį stabilumą užtikrinančiose srityse.

Antra, būtina toliau stiprinti europines struktūras ir taip skatinti kontinento integraciją, ypač dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste. Jei ilgalaikę sėkmę siejame su diplomatija ir ekonomika, privalome būti šiose srityse stiprūs. Privalu stiprinti ES, tobulinant Europos Komisijos (EK) struktūrą.

Iš esmės netiksli formuluotė, jog reikia daugiau ar mažiau Europos. Viena vertus, jos reikia stipresnės, ypač susiduriant su klausimais, kurių atskiros valstybės savarankiškai išspręsti negali. Iš kitos pusės, būtina rengtis nuosekliam įgaliojimų pasiskirstymui. Protingai integruota ES galų gale reiškia „mažiau Europos“ lokaliame lygmenyje, užtat leidžias EK koncentruotis ties tokiais svarbiais klausimais kaip vidaus rinka, prekyba, klimatas, ekologija, energetika, užsienio politika bei saugumas. Tai sritys, kuriose ilgalaikėje perspektyvoje sėkmės galima tikėtis tik suvienijus pastangas.

Protingai integruota Europa remtųsi savotiška daugiapakope demokratija, kur regioninė įvairovė dera ir papildo europines normas. Kontinento žmonės būtų ir savo šalių, ir ES piliečiai – tokia tvarka gerokai sustiprintų Europos pozicijas pasaulyje. Mūsų kontinentas ir dabar yra didžiausia planetos minkštoji galia, daugeliu atžvilgių jis labai patrauklus besivystantiems regionams. Svarbu – ir tai trečias aspektas, ties kuriuo būtina koncentruotis – palaikyti Senojo žemyno modelio patrauklumą, juo labiau, kad pasaulis to laukia.

Norėdami išlaikyti aukštą gerovės lygį, privalome visada būti šiek tiek geresni, stabilesni ir patrauklesni negu kiti planetos regionai. Turime ir toliau įrodyti, jog europinis gyvenimo modelis patrauklus ir globaliu mastu. Tik tada galėsime dalyvauti kuriant naują pasaulio tvarką, kurios pagrindas – Vakarų vertybės.