Balandžio 6 d. „Žinių radijo“ eteryje transliuotos „Dvi pusės“ laidos tema – „Troliai“ propagandos ir dezinformacijos baruose. Šią užsienio spaudą apžvelgiančią laidą rengia ir veda žurnalistas Arūnas Spraunius. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, laidos įrašą galite išklausyti čia, o mėgstantiems skaityti tekstą, siūlome susipažinti su laidos turiniu tekstine išraiška.
Žurnalo „Project Syndicate“ publikacijoje „Ignoruojančių įstatymus taisyklės“ kalbama apie tradicinių galios centrų bejėgiškumą dabartinės geopolitinės sumaišties akivaizdoje. Po genocidų Ruandoje ir Bosnijoje praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį pasauliniai lyderiai prisiekė, jog tai nepasikartos. Pasirodo, ne – kone Europos viduryje rusiškais ginklais bombarduojami taikių ukrainiečių namai, po Artimuosius Rytus siaučia banditų armijos.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kaip niekada neįgali nenumaldomų Kinijos bei Rusijos interesų spaudimo akivaizdoje, Amerika atrodo morališkai pavargusi, o savižudiškas Europos judėjimas nusiginklavimo keliu paradoksaliai suteikia pretekstą autoritarams nepaisyti jokių taisyklių.
Dėl dabartinės sumaišties gali būti kalta ir retorika. Juk neatsitiktinai Europos Sąjunga, nors veikiausiai nenoriai, vėluodama, vis dėlto paskelbė kovos prieš Kremliaus propagandą pradžią. Iniciatyvą iškėlę Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paragino internete sukurti platformą, kurioje būtų pateikiama informacija apie melą ir manipuliacijas, remti iniciatyvas kurti televizijos kanalus, interneto portalus, radiją ir spaudą rusų kalba, skatinti produkcijos keitimąsi ES viduje. Kitaip tariant, ne atsakyti Maskvai cenzūra ir propaganda, bet sudaryti sąlygas laisviems informacijos šaltiniams.
Kaip seksis – matysim, tik akivaizdu, jog Maskvos propagandistai garsėja kaip beatodairiški intrigantai. Nori nenori tenka grįžti prie temos mažų simpatiškų skandinavų kilmės žmogeliukų, 21 amžiuje virtusių jokių etinių skrupulų nepaisančiais dezinformavimo ir demagogijos monstrais.
Šįkart apie su propaganda susijusį „trolinimą“, juo labiau, kad į viešąją erdvę ėmė iškilti vis daugiau šios industrijos detalių, reikia pasakyti, gerokai gluminančių. Vienas pilietis dirbęs „trolių fabrike“ pasakoja apie 40 kambarių užimančią įstaigą, kuriuose sėdintys anoniminiai propagandos kariai per 12 valandų trunkančią pamainą privalo pagaminti ne mažiau 135 komentarų. Jiems draudžiama juoktis ir pamainos metu palikti patalpą, kurioje sėdi. Darbo turinys? Na, pavyzdžiui, per daug nesiskaitant su leksika parašyti 135 atsiliepimus apie tai, kaip Amerikos prezidentas Barackas Obama viešėdamas Indijoje išspjovė kramtomąją gumą.
Tad vėl apie vadinamuosius „trolius“ ir interneto komentarų rašymą už pinigus, šįkart propagandos ir dezinformacijos baruose. Pirma pusė – dienraščio „The Guardian“ straipsnis „Saliutuojame Vladimirui Putinui“: rusų interneto trolių draustinyje“, ir antroji – publikacija „Propagandinis Rusijos karas“ iš Amerikos žurnalo „Forbes“.
Pirma pusė – „The Guardian“ straipsnis „Saliutuojame V.Putinui: rusų interneto trolių draustinyje“
Kiekvieną vakarą ilga vora darbuotojų palieka neišraiškingą pastatą Savuškino gatvėje Sankt Peterburge, kuris laikomas rusų „trolių“ armijos štabu ir kur šimtai samdytų interneto dienoraštininkų ištisą parą pildo rusiškus interneto forumus ir Vakarų žiniasklaidos komentarų skiltis, girdami prezidentą V. Putiną ir peikdami Vakarus.
Žurnalistams pavyko pabendrauti su dviem buvusiais šios įstaigos darbuotojais – viena darbavosi skyriuje, kuris klastotojo interneto dienoraštį „Live Journal“, kitas buvo komandoje, pildžiusioje prokremliškais įrašais municipalinius interneto puslapius Rusijoje. Abu prisipažino buvę įdarbinti neoficialiai ir atlyginimą gaudavo grynaisiais, atmosfera biure buvo niūri, taisyklės – drakoniškos.
Į „Live Journal“ rašiusi moteris dirbo įstaigoje porą mėnesių už 45 tūkstančių rublių mėnesinį atlyginimą, apie darbą jai pasakoti draugams uždraudė. Jos teigimu, darbuotojai privalėjo rašyti įprastus pastebėjimus, pavyzdžiui, apie kepinių receptus ar mėgstamą muziką, tačiau laikas nuo laiko atmiešti juos įrašais apie politiką – kad Kijevo valdžia fašistinė ir taip toliau.
Instrukcijas apie politinių įrašų turinį vadinamuosiuose techniniuose uždaviniuose „troliai“ gaudavo internetu kiekvieną rytą, gi įprastus jie turėdavo kurti savarankiškai. Pasak buvusios šios įstaigos bendradarbės, baisiausia tai, kad pokalbiuose jos draugai kartodavo tai, kas būdavo tuose techniniuose uždaviniuose, ir ji suprasdavo, jog dezinformacija turėjo efektą.
Kitas „The Guardian“ pašnekovas, kurį dienraštis vadina 40 metų Maratu, dirbo trijų žmonių komandoje, kuri metodiškai lankėsi įvairių miestų interneto forumuose. Vienas komandos narys iškeldavo kokią nors problemą ar tiesiog pateikdavo teminę nuorodą, kiti du prisijungdavo pridėdami nuorodas į Kremliui draugiškus interneto puslapius, taip pat Vakarų bei Ukrainos lyderius žeminančias nuotraukas.
Maratas pademonstravo pustuzinį techninių uždavinių, kurių kiekviename pateikiama kokia nors žinia ir „troliui“ privaloma išvada. Tarkime, kai prezidentas V. Putinas po „Charlie Hebdo“ užpuolimo pareiškė užuojautą Prancūzijos prezidentui, išvada turėjo skelbti, jog Rusijos lyderis nedelsdamas susisiekė su prancūzų kolega, nors jo šalies santykiai su Vakarais pašliję. Prezidentas V. Putinas visada pasisako prieš bet kokią agresiją ir terorą, tai jo pastangų dėka teroro aktų skaičius Rusijoje smarkiai sumažėjo. Kituose uždaviniuose reikalaujama palikti Baltųjų rūmų atstovę Jennifer Psaki įžeidžiančius įrašus, labai daug dėmesio skiriama Ukrainai bei Vakarų planams šioje šalyje.
Kaip pagalbinė priemonėms troliams sukurti specialūs interneto puslapiai – pavyzdžiui, su tūkstančiais paveikslėlių, daugelis kurių yra rasistinio ar homofobinio pobūdžio: bananą žiaumojantis prezidentas B. Obama ar moteriškais drabužiais apsirengęs Ukrainos prezidentas ir užrašas: „Ukraina apsirengusi europinei integracijai“. Pasak Marato, po darbo grįžęs namo jis tą patį stebėdavo televizijos žiniose. Tad akivaizdu, jog sprendimai buvo priimami centralizuotai.
Praleidęs įstaigoje porą mėnesių jis suprato, jog ima prarasti sveiką nuovoką, ir nutarė pasitraukti. Akivaizdu, kad kiekvieną mielą dieną mintant neapykanta bei dvasiniu purvu šie ima naikinti žmogų iš vidaus.
Trolių elitą sudaro rašantys anglų kalba, jie uždirba 65 tūkstančius rublių per mėnesį. „The Guardian“ ryšių su skaitytojais skyriaus redaktorius dar pernai pastebėjo dienraščio interneto komentarų puslapiuose prasidėjusią surežisuotą Kremlių šlovinančią kampaniją.
Dabar – antra pusė, publikacija „Propagandinis Rusijos karas“ iš „Forbes“.
Vasarį slovakų aktyvistas, vidurinės mokyklos mokytojas Jurajus Smatana paskelbė sąrašą 42 interneto puslapių, kurie padeda skleisti Kremliaus propagandą Slovakijoje bei Čekijos respublikoje, keldami vietos žiniasklaidoje nuolatinę sumaištį. Nors dauguma puslapių anoniminiai, juose skelbiamas turinys parengtas labai profesionaliai. Kartu su kitais aktyvistais J. Smatana keletą mėnesių studijavo šį fenomeną ir atrado labai panašius interneto puslapius Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje.
Kremliaus informacinį karą remiančių puslapių čekų kalba skaičius pastaraisiais mėnesiais nenumaldomai auga. Po Krymo aneksijos naujienų portalas „Aeronet.cz“ pradėjo agresyvią kampaniją prieš Kijevo vyriausybę. 2014-aisiais čekų kontržvalgyba pavadino šį interneto leidinį pavojingos rusų propagandos šaltiniu. Bet „Aeronet.cz“ veikiausiai tėra aisbergo viršūnė, nes internete randasi daugybė panašių platformų. Jų steigėjai ir autoriai dažniausiai lieka nežinomi arba pateikia apie save nepilną informaciją.
Visose jose tuo pačiu stiliumi nagrinėjamos panašios temos – esą Vakarai išgyvena politinį bei moralinį nuosmukį, o Rusija yra gėrį nešanti ir už tradicines vertybes pasiskanti jėga. Straipsnių autoriai ypač akcentuoja ekonomines problemas Europos Sąjungoje, klastoja istorinius faktus, pateikdami juos kaip naujausius sensacingus atradimus. Pavyzdžiui, vieno komentaro autorius pamėgino paneigti informaciją apie rusų specialiųjų tarnybų indėlį lenkų karininkų sušaudyme Katynėje 1940-aisiais.
„Troliai“ vis dažniau aptaria tradicinės žiniasklaidos temą. Čekų kalba rašantys autoriai neretai užsimena apie alternatyvas „dominuojančiai nuomonei“, kurią esą primeta valstybinė propaganda. Vienas komentatorius tradicinės žiniasklaidos metodus prilygino fašistiniams ir bolševikiniams, taip argumentuodamas savo pasisakymus prieš dabartinę Kijevo vyriausybę.
Panašią veiklą internete palaiko tariamos nevyriausybinės organizacijos, kurias Kremlius seniai naudoja kaip užsienio politikos įrankį. Pasak britų organizacijos „Chatham House“, prorusiškas šių organizacijų sektorius finansuojamas 100 milijonų dolerių per metus. 2013-aisiais Prahoje pradėjo veikti Slavų strateginių tyrimų institutas, viena jo steigėjų Radka Zemanova-Kopecka yra aktyvi žurnalistė, kurios tekstai dažnai pasirodo čia minėtuose prorusiškuose interneto puslapiuose.
Pasak oficialaus Instituto interneto puslapio čekų bei rusų kalbomis, jo tikslas yra slavų integracijos skatinimas. Šios įstaigos steigėjų vertinimu, istorinis slavų aljansas yra alternatyva dabartiniam priešiškam pasauliui.
Imlumo rusiškai propagandai problema ypač aktuali anksčiau komunistiniam blokui priklaususiose šalyse, kurios ekonominiais bei istoriniais ryšiais tebėra susisaisčiusios su buvusiais okupantais. Pasak 2014-aisiais atliktos apklausos, pokomunistinė raida netenkina 54 proc. čekų ir 70 proc. slovakų, tad propaganda ir orientuojasi į panašias nuotaikas. Kita vertus, čekų bei slovakų žiniasklaidoje publikuojama vis daugiau rusiškos propagandos temai skirtų tekstų, prieš ją kovojančių visuomeninių aktyvistų dėka interneto socialiniuose tinkluose tie tekstai sulaukia vis daugiau rėmėjų. Vis dėlto atviras klausimas, ar to pakaks atsispirti gerai organizuotai, milijardais remiamai Maskvos propagandinei kampanijai.