2015 m. rugpjūčio 3 d. portalo „Verslas naujai“ publikuotame straipsnyje „Manipuliuoja jumis ar manipuliuojate jūs?“ savo įžvalgomis apie tai, kaip  atpažinti manipuliatorių bei apsisaugoti nuo jo daromos įtakos, dalijasi UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) vyr. konsultantas Audrius Gruodis. 

„Mes žinome, kokie turime būti, bet ne kokie esame. Tai pasireiškia įvaizdžio kūrimu, populiarios mėgstamos veiklos pasirinkimu. Žmones labiau domina manipuliacija negu savęs pažinimas – esame labiau orientuoti į išorę, o ne vidų. Todėl tik save pažįstantis asmuo gali apsisaugoti nuo manipuliacijos“, – teigia lektorius, vedantis seminarus apie efektyvią komunikaciją, A. Gruodis.

A. Gruodis teigia, kad „susitarimo reikalas“, ką vadinsime manipuliacija, ir ką vadinsime įtaka. Manipuliacija irgi daro įtaką. Svarbiausias aspektas norint atpažinti ir skirti manipuliaciją nuo įtakos – asmens tikslų identifikavimas. Jeigu siekiame egoistinių tikslų ir esame orientuoti į kitų emocijų įtaką – greičiausiai manipuliuojame. Jeigu savo kompetencijomis galime daryti įtaką ir dėl mūsų veiksmų bus sukurta pridėtinė vertė žmogui, kompanijai ar vartotojui – greičiausiai darome teigiamą įtaką. Palyginimui, žodžiai – „Įtakingas“, „ Svarus“, „Vertingas“. Logiškai vertinant padėtį įtakingas žmogus nesieks, kad būtinai būtų laikomasi jo nuomonės, jis linkęs diskutuoti, svarstyti, rasti optimalų sprendimą. Jis gali ir pakeisti savo nuomonę, jei mato būtinybę. Manipuliatorius darys viską savo naudai. Naudodamasis manipuliavimo įrankiais, bet tik ne logika. Manipuliacija galutinį rezultatą veikia keleriopai. Žinoma, ne ką mažesnė yra profesinės kompetencijos vertė daryti įtaką. Specialistas pabrėžia, kad šiame procese itin didelę reikšmę turi asmens psichologinio ar fizinio neliečiamumo teisė. Jeigu nesiekiame juo manipuliuoti, žmogus turėtų nenusižengti savo nuostatoms, vertybėms. O svarbiausia, kad praėjus kažkuriam laiko tarpui, nesijaustų apgautas.

A. Gruodis taip pat didelę reikšmę teikia pozityvumui. Specialistas teigia, kad milžinišką įtaką turi pozityvi žodžių semantika. Paprasčiausias pavyzdys yra populiari frazė – „Nieko nėra neįmanoma“. Pozityvus, ir neabejotinai teigiamą atsakymą kviečiantis duoti teiginys turėtų būti – „Viskas yra įmanoma“. Lektorius nepamiršta paminėti žmogaus kūno kalbos faktoriaus ir išduoda pagrindinę taisyklę – „Jeigu nežinai, ką daryti stovėdamas – turi nedaryti nieko“. Jeigu stovėsite tiesiai, truputį sulenktas rankas laikydami prie šonų, tikrai neapsigausite. Išvaizda, apranga, ir kiti privalomi estetikos ir asmens higienos reikalavimai, ( kvapas, makiažas, manikiūras, šukuosena ir t.t. ) labai svarbi poveikio priemonė, ypač vykstant į pirmą susitikimą. Tai pirmo įspūdžio svarba. Ar tai manipuliacija, o gal pagarba ir dėmesys klientui?
Ko gero, vertiname tai kaip bendros etikos reikalavimus. Dažnai kompanijų vidaus tvarkos taisyklėse yra nustatyta aprangos forma, tačiau kūrybiniuose darbuose standartai ir apribojimai yra šiek tiek švelnesni. Manoma, kad „įstatymas į rėmus“ tam tikroje darbinėje aplinkoje mažina kūrybingumą. A. Gruodis pabrėžia, kad disciplina yra reikalinga, tačiau kiek verta kūrybingumą aukoti dėl griežtos disciplinos?

Norint apsisaugoti nuo manipuliacijos yra svarbu ją atpažinti. A. Gruodis akcentuoja, kad manipuliacija ir vyksta prieš kito žmogaus norą. Tačiau ji baigiasi prasidėjus argumentų, tikslų įvardinimo kalbai.

Lektorius Audrius Gruodis nurodo kelias manipuliacijos rūšis:

1. Aukos vaidmuo. Ši manipuliacijos forma, kitaip vadinama energetiniu vampyravimu, pasireiškia siekiu sukelti gailestį, rezultatas: kiti padarys kažką už manipuliatorių arba jam duos.
2. Manipuliacija keliant baimę. Manipuliatorius bando išgąsdinti ir įbauginti. Dažniausiai žmogus, neturėdamas pilnos informacijos, paklūsta manipuliatoriui. Gali būti manipuliuojama baime pokyčiams.
3. Nepasitikėjimo savimi manipuliacija. Taip galima vadinti vadovą, kuris prikišdamas silpnąsias vietas bando sustiprinti savo autoritetą.
4. Manipuliacija su perfekcionistais. Dažnai pasitaikantys atvejai, kuomet juos pradeda išnaudoti. Skatinant siekti tobulybės. Bėda ta, kad dėl nuovargio darbuotojas tampa nebeproduktyvus. Pasekmės gali būti įvairios.
5. Kaltės jausmas. Labai paplitęs manipuliacijos būdas. „Mes tau tiek davėme, o tu nejauti dėkingumo.“ „ Kiti už tave turi daryti tavo darbus“. Štai tokiomis ir panašiomis frazėmis siekiama
apkaltinti, nepateikiant logiško paaiškinimo, apie ką konkrečiai kalbama, ir kaip tai pamatuoti.
6. Saldžiabalsiavimas. Paplonintas balsas, perdėm aktyvus meilikavimas, šiek tiek panašus į infantilumą elgesys, iš pradžių gali veikti, tačiau ilgainiui „apkarsta“. Tik nesumaišykime su geranoriškumu ir mandagumu. Jums greičiausiai teko pastebėti, kad dažnai žmonių geranoriškumas, nuoširdumas ir atvirumas, atsimušęs į cinizmą ir grubumą dingsta.

A. Gruodis pataria visada ieškoti priežasties ir pasekmės ryšio. Manipuliuojama emocijomis ir jausmais. Tikslų nušvietimas ir loginio ryšio suradimas padeda identifikuoti, kaip atsiranda manipuliacinės priemonės.

„Stipriausias ginklas yra atvirumas. Geriausia, ką gali padaryti vadovas, tai yra gerbti ir mylėti žmonės. Visi mes norime būti pripažintos asmenybės. Prie visų yra individualus priėjimas. Egzistuoja logiški ir aiškūs susitarimai, jie leis abiems pusėms jaustis saugiau. Daugiau logikos ir geranoriškumo, mažiau ambicijų.“, – patarė A. Gruodis.

Šaltinis: http://verslasnaujai.lt/manipuliuoja-jumis-ar-manipuliuojate-jus/1182