Spalio 13 d. „Žinių radijo“ transliuojamos laidos „Dvi pusės“ tema – evoliucijos viražai. Pirma pusė – Prancūzijos leidinio „Slate“ publikacija „Amerikietis vyras gyvena savo paskutines dienas“, ir antroji – straipsnis „Koks pasaulis bus 2025-aisiais“ iš dienraščio „The Daily Mail“. Laidą rengia Arūnas Spraunius. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Laidos įrašo galite klausytis paspaudę čia. Taip pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.
Jei britų „The Daily Mail“ neseniai paskelbta žinutė iš tiesų remiasi realiu faktu, geriausia turbūt būtų jos visai nekomentuoti. Vis dėlto susiturėti sudėtinga, ypač jei užsimota šnektelėti apie evoliuciją. Taigi: nedidelio tajų kaimelio Hai Rock gyventojus ištiko šokas, kai vietinė buivolė atsivedė į krokodilą panašų jautuką. Iš krokodilo naujagimis paveldėjo galvą ir odą, iš buivolės – kanopas ir uodegą. Iškart pažymėtina, kad gyvūnas netrukus po gimimo nugaišo, bet kaimiečiai žvakes prie jo degino ne pagerbdami velionį, o veikiau mėgindami atbaidyti piktąsias dvasias. Taip pat iškart pažymėtina, kad, pasak „The Daily Mail“, iki tol buivolė atsivesdavo normalų prieauglį.
Mokslininkai kol kas sutrikę negali kaip nors paaiškinti to, kas nutiko, bet žiniasklaida jau prisiminė japonų žveją, kuris netoli katastrofą išgyvenusios Fukušimos atominės jėgainės sugavo žuvį-pabaisą arba šios elektrinės apylinkėse pradėjusias dygti ramunes-mutantes. Žodžiu, gal kartais radiacija…
Bet kuriuo atveju, net ir regint naujagimio vaizdą internete, buivolkrokodiliuko arba krokodilbuivoliuko atvejis beveik nepasiduoda vaizduotei. Kaip minėta, surizikuokime vien ties fakto konstatavimu nesustoti. Kada, kokiomis, gal net mistinėmis aplinkybėmis buivolei ir krokodilui galėjo įsižiebti abipusės simpatijos ar net aistros kibirkštėlė, kad abu apsispręstų: taip, ryžkimės lemtingam egzistenciniam eksperimentui – buivolkrokodilui arba krokodilbuivolui.
Ir visiška sumaištis prasideda bandant įsivaizduoti techninę šio reikalo pusę, jei įsivaizduojantysis linkęs – juk tikrai ne be pagrindo – vadovautis civilizacijai iki šiol žinomais ir net nebūtinai aprašytais precedentais. Gali būti, tai apskritai už suvokimo ribų – kamasutra čia objektyviai bejėgė.
Tiesa, 21 amžiaus pradžios istorija ir iš žmonių gyvenimo jau yra pateikusi pavyzdžių, kurie atrodė absoliučiai beprecedenčiais, bet vėliau publika su jais apsiprato. Vis dėlto, ko tikėtis ateityje – galva neišneša, štai kai kurie evoliucionistai jau daro prielaidą, kad po žmogiškosios asmenybės iškilimo piko maždaug apie šio tūkstantmečio pabaigą ir mūsiškė rūšis ims degraduoti, mat darysis lemtingai priklausoma nuo technologijų.
Ką gi, šiandien – apie evoliucijos viražus. Pirma pusė – Prancūzijos leidinio „Slate“ publikacija „Amerikietis vyras gyvena savo paskutines dienas“, ir antroji – straipsnis „Koks pasaulis bus 2025-aisiais“ iš dienraščio „The Daily Mail“.
Pirma pusė – publikacija „Amerikietis vyras gyvena savo paskutines dienas“ iš „Slate“.
Prieš keletą metų leidinyje „Atlantic“ paskelbtas žurnalistės Hannos Rosin straipsnis „Vyrų krachas“ sukėlė ypač daug triukšmo. Pasak žurnalistės, vyrai buvo dominuojantis lytis praktiškai nuo žmonijos atsiradimo, bet pirmą kartą per mūsų rūšies istoriją situacija keičiasi, ir vyksta tai šokiruojančiai greitai. Vyrai patiria krachą, mat nesugeba prisiderinti prie šiuolaikinės poindustrinės ekonomikos, kuri reikalauja tradiciškai moteriškais laikomų mokėjimų rinkinio: skaitymo, komunikabilumo, socialinio intelekto, empatijos, lankstumo, sugebėjimo pasiekti susitarimą.
Jungtinėse Valstijose dviem koledžą baigusiems vyrams tenka trys tokį pat išsilavinimą įgijusios moterys. Kalbant apie 15 perspektyviausių profesijų, kurios ypač stipriai vystysis šį dešimtmetį, moterys dominuoja beveik visose, išskyrus dvi. Net kinas bei serialai vyrus vaizduoja idiotais lyginant su veržliomis bei sėkmingomis moterimis.
Prieš eilinius viešus debatus vyrų žlugimo tema interviu „Slate“ H. Rosin eilinį kartą pareiškė, kad tai – ne mada, bet reali tendencija, kuri byloja, jog moterys atakuoja. Žurnalistės dažnai klausia, kodėl tada valdžioje vyrų gerokai daugiau negu moterų, į ką ji atsako, jog vyrai šią poziciją uzurpavę jau 40 tūkstančių metų, gi moterų emancipacija prasidėjo vos prieš maždaug pusamžį. Pasak statistikos, Jungtinėse Valstijose moterys sudaro daugiau kaip pusę dirbančiųjų, taip pat ir daugiau kaip pusę vadybininkų, ir šis virsmas nutiko praktiškai per vieną kartos gyvenimą. Išvada – šiuolaikinėje ekonomikoje moterys paklausesnės.
Tiesa, feministės piktinasi, kad didžiausių Jungtinių Valstijų kompanijų vadovų absoliučią daugumą tebesudaro vyrai, pasak Harvardo universiteto dėstytojos Barbaros Kellerman, moterys sudaro tik 3 proc. didžiausių įmonių vadovų ir 17 proc. Kongreso narių. Aukščiausias karjeros pozicijas tebėra uzurpavę vyrai, nedaugelis į jas prasiveržusių moterų tebevertinamos kaip ateivės iš kitų planetų. Vis dėlto žemesniojo rango vadovių dalis nenumaldomai auga – uždirbančių daugiau kaip 100 tūkstančių dolerių moterų skaičius didėja gerokai sparčiau negu vyrų.
Korporatyviniame pasaulyje moterų nebuvimas vadovaujančiųjų postuose jau laikomas „smegenų nutekėjimu“ bei „talentų trūkumu“. Hierarchinis visavaldžio boso modelis tampa praeities atgyvena – viršininkas šiandien ir asmeniniu žavesiu turi motyvuoti bei įkvėpti personalą darbui. Kolumbijos universiteto verslo mokykloje rengiamuose įdėmios lyderystės ir socialinio mąstymo seminaruose studentai mokomi suprasti mimiką bei gestų kalbą, jie atviru tekstu neskatinami atverti šią moteriškąją savo asmenybės pusę, tačiau būtent tai turima galvoje.
Aišku, nereikia turėti iliuzijų, kad moterys vien gerai jaučiasi darbo vietose, gauna tokius pat atlyginimus kaip jų kolegos vyrai ir puikiai derina šeimą bei karjerą. Net Silicio slėnyje moterys neapsaugotos nuo seksizmo – užsukęs į „Facebooko“ ar „Google“ biurą tik aklasis nepastebės, kad absoliuti dauguma programuotojų yra vyrai. Vis dėlto pragmatiškos Silicio slėnio darbuotojos stengiasi į aplink jas tvyrantį seksizmą nekreipti dėmesio.
Moterų įsiviešpatavimas turi savo teigiamų ir neigiamų pusių. Neįgijusiųjų aukštąjį išsilavinimą socialiniame sluoksnyje būtent moterys yra pasiekusios daugiau, nes turi rūpintis vaikais, mokytis ir uždirbti pinigus. Vis dėlto jų kaip ir jų atžalų gyvenimas nelepina. Tokiame kontekste išties siaubingai atrodo aplinkybė, kad Amerikoje nedirba kas penktas vyras.
H. Rosin teigimu, esama tvirtinančių, kad moterys ėmė lenkti vyrus dėl savo fiziologijos bei mąstymo struktūros. Iš dalies tai tiesa: moterys dėl prigimtinių savybių geriau susikoncentruoja ir todėl geriau mokosi. Bet esama ir dar vieno faktoriaus – iki pastarojo meto laikytos autsaiderėmis jos turi papildomą stimulą siekti sėkmės. Pasak žurnalistės, moterys primena imigrantus, kurie siekia įsitvirtinti naujojoje tėvynėje. Gi vyrai sėdi rankas sudėję ir niekur neskuba.
Pati H. Rosin kilusi iš darbininkiškos šeimos, kurioje feminisčių nebuvo. Bet moterys joje natūraliai viešpatavo net per keletą kartų, mat vyrai pabėgdavo, sirgdavo ar numirdavo. H. Rosin sako brendusi turėdama ribotą supratimą, kad moterų viešpatavimas įmanomas, tiesa, ne politikoje. Bet kuriuo atveju moterys vieną po kitos įveikia evoliucines kliūtis, prognozuojama, kad jau apžvelgiamoje ateityje jos užims 30 proc. aukščiausių vadovaujančių postų, ir nuo to momento jų dalyvavimo valdyme nebebus įmanoma interpretuoti kaip antraeilio faktoriaus.
Dabar – antra pusė, straipsnis „Koks pasaulis bus 2025-aisiais“ iš „The Daily Mail“.
Jei tikėti agentūros „Thomson Reuters“ ataskaita „Pasaulis 2025 metais: 10 inovacijų srities prognozių“, po 10 metų visi turės pilotavimo teises, tai lyg ir taps nauju leidimu į suaugusiųjų pasaulį, pradės vystytis kūnų persikėlimas erdvėje teleportacija ir bus susidorota su globaliu produktų trūkumu. Visi mus supantys daiktai, pradedant namais ir baigiant laikraščiais, įgis skaitmeninę formą.
Ataskaitos autoriai įvardijo 10 mokslo sričių, kuriose per artimiausią dešimtmetį labiausia tikėtini proveržiai. Bendradarbiaudami su pasauliniu patentų registru „Derwent“ jie išskyrė tyrimų kryptis, kuriose nuo 2012-ųjų užregistruota daugiausiai atradimų. Pasak „Thomson Reuters“ mokslo bei intelektinės nuosavybės padalinio vadovo Basillo Mofta, nors nedisponuoja magišku pranašysčių kristalu, jo padalinys vis dėlto turi šį tą beveik taip pat efektyvaus, tai yra nuorodas į mokslinę literatūrą bei išradimų ir patentų aprašymų turinį.
Pirmiausia ataskaitos autoriai prognozuoja susirgimų silpnaprotyste mažėjimą. Kadangi „baby- bumerių“ kartos žmonių amžius 2025-aisiais artės prie 80 metų, vis daugiau lėšų bus skiriama kovai su jiems gresiančiomis ligomis. Taip pat nurodoma, jog saulės energijos išgavimo, saugojimo bei perdirbimo metodų dėka šviesa taps pagrindiniu energijos šaltiniu Žemėje. Žmogaus genomo pakeitimai taip pat virs realybe, taigi atsiras galimybė įveikti tokias ligas kaip 1-ojo tipo diabetas.
Apšvietimo technologijų proveržis kombinacijoje su grūdinių kultūrų genetinėmis modifikacijomis padės įveikti maisto produktų trūkumą bei jų kainų svyravimus. Įdirbis lengvųjų skraidančių aparatų srityje ir akumuliacinės technologijos paskatins naujų oro transporto rūšių atsiradimą. Dangų raižys mikrolėktuvai, kuriems pakilti bei nusileisti reikės gerokai mažiau vietos nei dabar.
Be to, ataskaitos autoriai tikisi, jog namus, juos siejančias teritorijas, telefonus ir savarankiškai mąstančius buities įrenginius valdys informacinės technologijos – 2025-aiais ir visą Afrikos kontinentą susies skaitmeninis ryšys. „Thomson Reuters“ tyrėjų teigimu, artimiausioje ateityje žmonija atsisakys naftos pagrindu pagamintų pakuočių, kurias pakeis biologiškai visiškai utilizuojamos pakuojančios medžiagos iš celiuliozės. Gi farmakologijos srityje vaistų poveikis taps gerokai tikslingesnis, todėl ženkliai sumažės šalutinis poveikis toksinių preparatų, kurie naudojami vėžiui gydyti. Evoliucija ir nanotechnologijos norma pavers DNR skenavimą gimdant.
„Thomson Reuters“ prognozių sąraše minima ir kvantinė teleportacija. Nors 2025-aisiais žmonės dar negalės persikelti erdvėje, nemažos lėšos bus skirtos šiai sričiai tirti, ir galų gale bus įrodyta ne tik jos galimybė, bet ir praktinė nauda.
Kol kas sunku pasakyti, kokia šių prognozių dalis bus įgyvendinta, vis dėlto jų paskatinti gyvenimo pasikeitimai 2025-aisiais atrodo įdomiai. Pasak B.Mofti, ataskaitos „Pasaulis 2025 metais“ tikslas – atskleidžiant tikrąją reikalų padėtį inovacijų srityje, skatinti svarstymus šia tema visoje pasaulinėje mokslininkų bendruomenėje