Darbo jėgos ištekliai Lietuvoje sparčiai senka. Mažėjantis nedarbo lygis ir išliekantis aukštas struktūrinis nedarbas 2016 m. darys didelį spaudimą darbdaviams kelti darbo užmokestį, daugiau investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, ieškoti papildomų darbo jėgos rezervų viešajame sektoriuje bei užsienyje.

„Tikrasis darbo rinkos potencialas yra kur kas mažesnis nei bedarbių skaičius. Pasižiūrėjus, kur šie žmonės gyvena, pasirodo, kad tai yra kaimo vietovės ir darbdaviams nepatrauklūs regionai. Darbo išteklių prasme Lietuva yra išnaudotas kraštas, tik to nenorime garsiai pasakyti, nes kur kas populiariau kovoti už bedarbius. O ilgalaikio nedarbo priežastys komplikuotos ir vargu ar išsprendžiamos“, – sako Gintas Umbrasas, bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius.

Pasak eksperto, pasaulio statistika rodo, kad 4–5% darbingo amžiaus žmonių apskritai nėra suinteresuoti dirbti, todėl natūralu, kad Lietuvos darbdavių registruojamų vis daugiau laisvų darbo vietų užpildymo procentas yra gana žemas.

G. Umbrasas taip pat sako, kad šiuo metu pervilioti darbuotojus darosi per brangu, tačiau dar yra neišnaudotas gana nemažas potencialių kandidatų rezervas viešajame sektoriuje. „Viešasis sektorius jau pradeda darytis per didelis mūsų šaliai. Verslo darbdavius labiausiai domina karjerą padarę viešojo sektoriaus vadovai, nes jeigu jie sugebėjo ką nors padaryti viešajame sektoriuje, sugebės ir privačiame. Kiek kitaip yra su viešojo sektoriaus vidurine darbuotojų grandimi, jiems pakeisti darbo specifiką kur kas sunkiau, bet anksčiau ar vėliau teks“, – pabrėžia jis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite dienraštyje „Verslo žinios“, elektroninė žurnalo versija: http://vz.lt/premium/2015/10/14/vyksta-kova-del-100000-darbuotoju