Gruodžio 15 d. laidos „Dvi pusės“ tema – …žmogumi gali tu ir nebūti, narcizu gi būti privalai? Pirma pusė – straipsnis „Laikykitės nuo tokių žmonių kuo toliau“ iš „Zaman“ ir antra pusė, publikacija „Kodėl žmonės vis dažniau apsimeta išvykę atostogauti?“ iš „Focus“. Laidą rengia Arūnas Spraunius. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Pateikiame laidos tekstinę santrauką.
Na, štai, pagaliau turime ir karščiausių gaisrininkų-pupuliukų rinkinį. Prancūzijoje išleistas 30 seksualiausių kovotojų su ugnimi kalendorius, jame 40 portretų bei grupinių nuotraukų. Juodai baltas kalendorius parduodamas už 29 eurus. Šiame kontekste primintina, jog Vatikane prieš kurį laiką išleistas dvasininkus (tiesa, nenurodoma, kiek karštus) vaizduojantis kalendorius „Calendario Romano“.
Karščiausi gaisrininkai ir ypač dvasininkai – tinkamas ir labai sveikintinas žingsnis į priekį nepakartojamos žmogaus asmenybės atskleidimo reikale. Konsumerizmas ne be reikalo vieną kartą ir visiems laikams įrodė, koks vienintelis ir nepaprastas yra kiekvienas iš mūsų. Juk šįkart kalbama apie demokratiškai egalitaristinę pretenziją į išskirtinumą, o ne atsibodusias politikų pastangas, tokias kaip Tadžikistano prezidento Emomalio Rachmono eilinis institucinis virsmas į nacijos lyderį.
Kapitalizmo kuo patikimiausiai instaliuotas gyvenimo stilius imperatyviai nurodo, kad kiekvienas iš mūsų būtinai yra vienetinis, nepakartojamas prekės ženklas. Taigi šalin drovumą, kuklumą, empatiją, užuojautą ir kitas panašias charakterio senienas. Mums joks pavyzdys buvęs Urugvajaus prezidentas José Mujica, kuris ir vadovaudamas šaliai gyveno paprastame fermerio name, užuot kraustęsis į prezidentinius apartamentus, didžiąją dalį pajamų aukojo socialiniams projektams, skraidė ekonomine klase ir vairavo senutėlį „Volkswageną“.
Graikų mitologijos personažas Narcizas savo laiku prisidirbo, kai neįvertino mergelės Echo meilės ir buvo nubaustas meile savo paties atvaizdui. Jau naujaisiais laikais psichologijos mokslas narcisizmu ėmė įvardyti asmenybės tipą, kuriam būdingas savo reikšmės pervertinimas ir ypač didelis noras, kad juo būtų žavimasi. Kita vertus, vertinant iš konsumeristinės perspektyvos, dar neaišku, ar tas Narcizas taip jau ir prisidirbo – juk ir Sigmundas Freudas yra nurodęs, o Andrew Morrisonas ir dabar teigia, jog kažkiek narcisizmo turi kiekvienas žmogus, esą tam tikras jo kiekis būtinas norint suvokti savo poreikius ir siekti tikslų.
Būtent. Karštų nelabai apsirengusių ugniagesių kalendorius yra tinkamas pavyzdys, parodantis, kiek yra pažengusi žmonija demokratinio narcisizmo srityje – vien pupytės beveik be drabužėlių, bet ir be socialinių aksesuarų jau nebegali patenkinti reiklaus mūsų žvilgsnio. Knygos „Narcisizmo epidemija“ autorius Džordžijos universiteto profesorius Keitas Campbelas nurodo, jog narcisizmo apraiškų planetoje vis daugiau.
Vis dėlto narcisizmas liga ar ne? Veikalo „Veidrodžio efektas: kaip žvaigždžių narcisizmas gadina Ameriką“ autoriai Drew Pinskis ir Markas Youngas įrodinėja, jog ne žvaigždės panyra į narcisizmą, o atvirkščiai, narcizai prasibrauna į žvaigždes. Ir priekaištauja amerikiečiams, jog šie aukština tuos psichiškai nesveikus žmones. Bet ir patys priekaištautojai po savo knygos išleidimo jau apsirūpino nuosava televizijos laida narcisizmo tema. Amerikos psichiatrai 2013-aisiais nurodė, kad šis asmenybės tipas iš psichinių negalių sąrašo gali būti išbrauktas. Kaip ir peršasi prielaida, jog narcisizmas jei ne liga, tai tikras kelias į sėkmę gyvenime.
Šiandien pirma pusė yra straipsnis „Laikykitės nuo tokių žmonių kuo toliau“ iš Turkijos laikraščio „Zaman“, ir antroji – žurnalo „Focus“ lenkiškos versijos publikacija „Kodėl žmonės vis dažniau apsimeta išvykę atostogauti?“.
Pirma pusė – straipsnis „Laikykitės nuo tokių žmonių kuo toliau“ iš „Zaman“.
Didėjantis narcisistinių asmenybių kiekis yra viena kebliausių visuomenės problemų, narcisizmas tapo būdingu mūsų epochos dvasiniu negalavimu. Įsižeidę ar įsiutę veidai, reikalavimais persmelktos kalbos, egocentriška laikysena – visa tai regime kiekvieną dieną. Narciziška asmenybė egoistiška, kategoriškai nepakanti kritikai, simpatizuoja tik tiems, kas ją dievina, neadekvačiai vertina tikrovę, abejinga kitiems, bet kitais naudojasi, yra pasipūtusi, tiki savo išskirtinumu ir todėl reikalauja iš visuomenės vienokių ar kitokių privilegijų. Vienas svarbiausių tokių žmonių bruožų yra kategoriškas atsisakymas priimti kritiką.
Ekspertų vertinimu, sprendimai, kurie priimami tokiame pasipūtėliškame dvasiniame būvyje, yra labai tolimi nuo elementariausių logikos principų. Nesigilinant į temą ir vadovaujantis šūkiu „bus taip, kaip aš pasakiau“ mąstoma labai paviršutiniškai. Dar daugiau, jei tokie žmonės pelno kokius nors įgaliojimus ar vadovaujančias pareigas, juos garbinantys pavaldiniai tik skatina tokių lyderių narcisizmą. Tokiu atveju išderintos psichikos žmogus kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į faktą, jog labiausiai narcisizmą skatina socialinė aplinka. Psichologo Ozdano Keknelio teigimu, narciziškas savybes, išskirtinumo jausmą skatina nuolatinės pagyros bei kritikos stoka. Nors narcisizmas yra įgimta savybė, jo vystymąsi visiškai lemia aplinka, kurioje žmogus gyvena. Su visatos centru pasijutusiu bei savikritikos jausmą praradusiu asmeniu bendrauti galų gale tampa sudėtinga, savimeilės perteklių išgyvenantys žmonės ilgainiui ima laikyti save išskirtiniais absoliučiai visais požiūriais. Tiesa, tokia gyvenimiška filosofija ilgainiui pradeda kenkti moralinei motyvacijai – vis didėjant narcisizmo dozėms asmuo galų gale tampa kategoriškai bei agresyviai nepakantus bet kokia kritikai.
Pasak O. Keknelio, narciziško tipo asmenybės labiau nei kiti linkusios į lyderystę. Jei visuomenė nekritikuoja tokio lyderio veiksmų ir taip maitina jo egoizmą, jis nesugeba savęs įvertinti adekvačiai, savikritiškai, taigi nesugeba keistis. Psichologas tokį asmenybės išsiderinimą lygina su cukriniu diabetu: kaip šis progresuoja nesaikingai maitinantis ir nesilaikant dietos, taip ir narcisizmas stiprėja iš socialinės aplinkos skambant perdėtiems, nesiliaujantiems liaupsinimams. Jei visuomenė nesugeba garsiai kritikuoti jiems vadovaujančių asmenų, narcisistinių lyderių iškilimas neišvengiamas.
Narcisizmu grįsta gyvenimo filosofija atspindinti asmenybės išsiderinimą mūsų epochoje ir paplitusi visose socialinėse grupėse. Daugėja įsitikinusių, jog sėkmę lemia kaip įmanoma garsesnis rėkimas bei kuo mažiau pagarbos aplinkiniams. Pavyzdžiui, rinkimų metu tiesiog varžomasi, kas turi daugiau savimeilės, kreipiniai „Mano tauta!” „Mano rinkėjai!” bei panašios frazės tik ironiškai patvirtina narcisizmo paplitimą tarp politikų. Toks stilius skatina ir prievartos kalbą, kai mimika, judesiai, laikysena oponentams kelia baimę ir nerimą. Klostosi net situacija, kai atrodo, jog tiesiog būtina bendrauti prievartos kalba, jei nori būti išgirstas. Kaip pavyzdinis modelis toks bendravimas plinta visuomenėje, daro įtaką jaunimui, jautresniems žmonėms, ilgainiui paveikdamas ir jų asmenybės struktūrą – psichologijoje tai vadinama modeliuojamuoju mokymu.
Bet, pasak psichologų, taip bendraujant sutarimo pasiekti neįmanoma. O žmogus yra socialinė būtybė, taigi asmuo neišliks, jei tik kartos ir kartos „aš taip noriu“.
Dabar – antra pusė, publikacija „Kodėl žmonės vis dažniau apsimeta išvykę atostogauti?“ iš „Focus“.
25-erių Amsterdamo gyventoja Zilla van den Born su kuprine apkeliavo Tailandą, Kambodžą bei Laosą. Kelionę iliustruoja įrašai bei nuotraukos jos „Facebook“ puslapyje – štai mergina nyra į vandenį žydroje įlankoje Phuketoje, deginasi Tailando paplūdimyje, ragauja egzotiškus patiekalus bei perka suvenyrus. „Puiki pradžia“, „Vau!”, „Nuostabu…“ – vertina šiuos įrašus draugai bei artimieji.
Ir niekas net neįtaria, kad Zilla 5 savaites ilsėjosi ne Tailando pliažuose, bet savo bute ant sofos, tuo pat metu užsiimdama mistifikacija bei apdorodama nuotraukas fotoshopu. Galų gale mergina prisipažino, paskelbusi nuotraukas iki apdorojimo ir po jo. Visas šis projektas buvo jos kursinis darbas. Artimuosius tai sukrėtė, juk jie patys nuvežė Zillą į oro uostą, ir bendravo su ja „Skype“ tariamos kelionės metu.
Pasirodo, vis daugiau žmonių daro tą patį ir visai ne dėl mokslinio intereso. Psichologo Jakubo Kuśio teigimu, galimybė mistifikuoti gali vilioti daugelį šiuolaikinių interneto vartotojų. Vis rečiau susitinkame, realus gyvenimas keliasi į internetą, taigi vis sunkiau patikrinti, ar iš tikrųjų nutiko tai, apie ką skelbiame socialiniuose tinkluose. Vienas pirmųjų interneto tyrinėtojų sociologas Josephas Walteris net yra nurodęs, kad pasaulinis tinklas gali tapti savotišku tikrovės protezu, leidžiančiu asmeniui įveikti nuosavą ribotumą. Internete žmogus prisistato tokiu, kokiu nori būti, vadinamuoju idealiuoju „aš“, siekdamas įteigti auditorijai, kad toks jis iš tiesų yra.
Kuriant įvaizdį svarbų vaidmenį vaidina fotografijos. Pusė kompanijos „ARC Rynek i Opinia“ apklaustųjų patvirtino socialiniuose tinkluose publikuoją savo nuotraukas. Dažniausiai respondentai dalinasi fotografijomis įspūdingų peizažų fone. Jei yra nuotraukos, prie jų būtina pridėti suvenyrus, kaip žinia, daugelį daiktų iš įvairiausių planetos kampelių galima įsigyti interneto aukcionuose.
Daugeliui tai – geras būdas išvengti gėdos prieš draugus. Viduriniosios klasės atstovams kelionės į egzotiškas vietas kaip ir nuosavas namas arba atitinkamos klasės automobilis yra prestižo rodiklis. Kadangi šioje socialinėje grupėje ypač stipri baimė atsidurti už jos ribų, viduriniosios klasės atstovai turi nuolat vieni kitiems įrodinėti savo statusą, taigi – ir kad lanko madingas vietas, į kurias, kaip sakoma, važiuoja visi. Stojus krizei ne visi gali sau tą leisti, todėl, pavyzdžiui, jei anksčiau keliones inscenizuodavo 5 proc., italų, dabar šis rodiklis išaugo iki 10-15 proc. Kai kurie, kad viskas atrodytų tikroviškiau bei būtų pakylėta jų savivertė, skelbia ataskaitas socialiniuose tinkluose, ypač jei nuotraukos įvertinamos kuo didesniu vadinamųjų „like“ skaičiumi.
Tikrovę dailinti ypač linkusios narcisistinės asmenybės, pasak tyrimų, tokio tipo žmonės labai aktyvūs „Facebook‘e“. Vakarų Ilinojaus universiteto mokslininkams atlikus tyrimą su 294 šio interneto socialinio tinklo vartotojais paaiškėjo, kad siekiantys būti dėmesio centre bei turintys narcisistinių polinkių į draugų „Facebooke“ sąrašą dažniau įtraukia nepažįstamus žmones ir dažniau nei kiti pažymi save fotografijose. Viena vertus, kuo daugiau turite atsitiktinių pažįstamų, tuo lengviau maskuoti tikrąją jūsų reikalų padėtį – su dauguma jų palaikote fragmentiškus ryšius ir nesusitinkate realiame gyvenime.