Šį rudenį Klaipėdoje esančioje suomių „Fortum“ katilinėje, kurią prezidentė įvardijo kaip skaidraus skandinaviško verslo pavyzdį, šiurkščiai pažeidžiant įstatymus sudeginta 3000 tonų iš užsienio atgabentų nerūšiuotų šiukšlių. Kodėl savas verslas Lietuvoje vadinamas neskaidriu net be jokių įrodymų, o užsienietiškas irgi be įrodymų pateikiamas kaip skaidrumo etalonas?

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai Artūras Skardžius ir Raimundas Paliukas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadovas Gintas Umbrasas bei filosofas Vytautas Rubavičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. Umbrasas teigia, kad mūsų viešasis sektorius dirba neprofesionaliai ir neskaidriai. „Leidimą statyti įmonę išdavė mūsų viešasis sektorius. Mes atlikome poveikio aplinkai vertinimo analizę, nagrinėjome, skaičiavome ir pasakėme: „Galima statyti.“ Mes turime kontrolės aparatą, regioninį departamentą, kuris prižiūri, kas turi atvažiuoti, kaip atvažiuoti ir kas turi būti suderinta. Jis, kaip supratau, ačiū Dievui, pagavo tuos 3000 tonų.

Ar „Fortum“ tuos 3000 tonų atsivežė? O gal mūsų vietinis verslas pabandė būti gudrus? Noriu pasakyti, kad mūsų vietinis verslas labai greitas pasinaudoti tam tikra galimybe, importuoti, perdirbti, o paskui staiga tą importo operaciją supaprastinti. Ją atpiginti nerūšiavus imti ir sudeginti.

Pažvelkime ir į kitus miestus. Pagrindinis visų jėgainių valdytojų noras – nerūšiuojant sudeginti. Nes tai, ko gero, duoda patį didžiausią pelną. Ir teoriškai netgi patrauklu visuomenei. Tai yra pigiausias būdas atsikratyti atliekų. Aišku, pats pigiausias būtų užkasti. Bet tam reikia statyti papildomą sąvartyną – trečią Vilniaus mieste. Tam mes pinigų neturime. Jeigu norime statyti, turime didinti tarifą. O pasakyti gyventojams, kad reikės daugiau mokėti, yra nepopuliaru. Paprasčiau ir pigiau – deginti.

Ar mes vėl priimsime neproporcingą sprendimą ir pastatysime per didelius įrenginius, vėl priklauso nuo to paties viešojo sektoriaus profesionalumo. Verslas visada yra suinteresuotas optimizuoti savo pelną ir aš, aišku, norėsiu pasistatyti kuo didesnę įmonę, ten deginti kuo daugiau. Nes kuo didesnį srautą aš praleidžiu, tuo daugiau uždirbu. Bet tam ir yra viešasis sektorius, kad mane kontroliuotų. Tu degini tik tiek, o ne daugiau. Nes daugiau mes atliekų neturėsime. Taigi manau, kad, viena vertus, problema yra mūsų nekompetencija, kita vertus – negebėjimas netgi politiškai susitarti. Kada verslas išlošia? Kai kelios politinės grupės kariauja tarpusavyje dėl nacionalinio intereso. Pas mus nebeliko kam kariauti.“ – sako ekspertas.

Visą interviu skaitykite: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/aisku_ir_be_irodymu_vakarieciai_skaidrus_lietuviai_drumzlini/