Sausio 19 d. laidos „Dvi pusės“ tema – Propagandos sužydėjimas 21 amžiuje. Pirma pusė – naujienų agentūros „Bloomberg View“ straipsnis „Rusija laužiasi į jūsų naujienų puslapius“ ir antroji – publikacija „Užteks dailinti“ iš dienraščio „Süddeutsche Zeitung“. Laidą rengia Arūnas Spraunius. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.  Pateikiame laidos tekstinę santrauką.

O juk žmogus, subtili ir grožio siekianti būtybė, pagražinti, retušuoti tikrovę siekė visada. Žvelgdamas į paslaptingą žvaigždėtą dangų jis ne tik atsiduodavo ir atsiduoda apmąstymams apie būtį, bet ir gal net susigraudina dėl nepakeliamos jos lengvybės, tą akimirką tikriausiai pamiršdamas, kaip jo reikalai klostosi iš tiesų. Žmogui visais laikais reikėjo tikėjimo, kad šioji ašarų pakalnė ne tokia jau ir ašarų, ir apie tai kankliuoti pradėjo dar priešistorinių genčių žyniai, apie ką sugestyviai mus informavo Mirčia Eliadė veikale „Amžinojo sugrįžimo mitas“. Taip tekant šimtmečiams buvo išpuoselėtos estetika, dezinformacija bei propaganda.

Retušuodamas, gražindama jį supantį pasaulį žmogus ilgai nedisponavo tokiomis priemonėmis, koks, pavyzdžiui, yra fotošopas. Prieš keletą šimtmečių įsivaizduojamos tikrovės tekdavo siekti ištisomis savaitėmis ar metų metais plūkiantis su teptuku, plunksna ar spausdinimo mašina. Dabar tą patį ir nepalyginamai daugiau nuveikiame vienu ar keliais kompiuterio klaviatūros mygtukų paspaudimais. Technologijų taikymo galimybių bukietas įvairus neįtikėtinai, neįmanomai, gniaužiančiai kvapą. Su nabagu turiniu dabar galima daryti ką tik širdis geidžia, visi kaip vienas pasileidome paskui „laikus“ – iki išsekimo, paskutinio atodūsio.

Apie bet kokius sukrėtimus iškart paslaugiai informuoja globali žiniasklaida, išliekame budrūs kiekvieną akimirką, tad svarstytinas ir motyvas apie propagandos bei demagogijos kaip socialinės terapijos vaidmenį, ypač tarpulaikiais ar šiaip nestabiliais laikais. Kad laikai ne ypač stabilūs, patvirtino populiarumas praėjusią savaitę Niurnberge vykusios saugumo priemonių mugės, kurioje apie 100 kompanijų demonstravo ir siūlė įsigyti ne tik kaimynus, bet ir valstybes galinčias atskirti tvoras, elektronines pertvaras, užsiblokuojančius vartus, visapusiškai užmaskuojamas stebėjimo kameras bei daugybę kitų naudingų dalykėlių.

Pasaulis margas kaip niekada, o informacija mus pasiveja bet kur. Natūralu, nuo margumo paklaikę žmonės nevalingai ima graibstyti bent kiek optimistinius motyvus – ypač kraštuose, kur konkretūs, pačiupinėjami reikalai niekaip ar beveik niekaip nesueina su tuo, ką skelbia valdantieji ar jiems patarnaujanti viešoji erdvė. Štai su kone visu pasauliu susipykusioje ir ekonominių bėdų vis labiau kamuojamoje Rusijoje paskutinės apklausos patvirtina augantį palankumą kruvinajam 20 amžiaus diktatoriui Josifui Stalinui, jį metų pradžioje teigiamai vertino 34 proc. apklaustųjų. Tokia visuomeninė šizofrenija tikriausiai ne iš gero gyvenimo.

Laikai permainingi, nelabai aišku, kaip bus rytoj, tad ir praverčia tai, ką Rusijai lemtingo perversmo autorius Vladimiras Uljanovas įvardijo opiumu liaudžiai. Šiandien – apie propagandos apraiškas 21 amžiuje. Pirma pusė – naujienų agentūros „Bloomberg View“ straipsnis „Rusija laužiasi į jūsų naujienų puslapius“ ir antroji – publikacija „Užteks dailinti“ iš dienraščio „Süddeutsche Zeitung“.

Pirma pusė – „Bloomberg View“ straipsnis „Rusija laužiasi į jūsų naujienų puslapius“.

Dabar, kai didžioji dalis informacijos mus pasiekia techninėmis priemonėmis, tokiomis kaip interneto socialiniai tinklai, žinios apie pasaulį tapo pažeidžiamos, nes į jų puslapius galima įsilaužti. Propagandistams nebereikia įtikinėti profesionalių naujienų skleidėjų platinti jų siūlomus siužetus, tuos siužetus jie paprasčiausiai talpina socialinių tinklų puslapiuose. Panašu, kad siekdami apgauti šiuolaikinę žinių pateikimo sistemą, ties šiuo metodu ypač susitelkė rusų propagandistai.

Nors jų metodai kol kas neištobulinti, tam tikrų pasiekimų esama. Praėjusį pavasarį Johnas Bortvickas bei Gilled Lotan iš kompanijos „Betaworks“ interneto leidinyje „Medium.com“ paskelbė analizę dviejų atvejų, kai interneto įsilaužėliai (manoma, iš Rusijos) mėgino paveikti naujienų srautą Vakaruose. Interneto paieškos sistemoje „Google“ surinkus užklausą „ISIS France support“ tarp pirmų nuorodų buvo atsiradusios „Newsweek“ ir „Vox.com“ publikacijos, kuriose pateikti rezultatai apklausos, kurią užsakė organizacija „Rusija šiandien“.

Pagal ją, 27 proc. Prancūzijos piliečių nuo 18 iki 24 metų palaiko „Islamo valstybės“ veiklą. Bet tai visiški niekai, kadangi šis rezultatas gautas apklausus viso labo 105 žmones. „Newsweek“ ir „Vox.com“ reporteriai pamatė skaičius interneto socialiniame tinkle ir jais remdamiesi parašė straipsnius nesuvokdami, jog tai klastotė. Po kurio laiko dienraštis „The Washington Post“ įrodė, kad apklausa yra klastotė, bet nuoroda į jo publikaciją atsidūrė žemiau negu į „Vox.com“ straipsnį. Pasak J. Bortvicko, tokią manipuliaciją lėmė aplinkybė, kad realaus laiko režimu atnaujinami žinių puslapiai nepateikia naujienos konteksto. Regite žinutę su provokuojančiu pavadinimu iš žinomo naujienų puslapio, ją automatiškai platinate toliau, ir taip dezinformacija įvisuomeninama.

Būta ir dar išradingesnio bei ypač didelį nerimą keliančio, tiesa, nepavykusio bandymo paveikti naujienų struktūrą. 2014-ųjų rugsėjo 11 dieną „Tvitterio“ vartotojas lyg ir amerikietis pradėjo skleisti žinią apie sprogimą Sentervilio miesto Luizianos valstijoje chemijos gamykloje. „Wikipedijoje“ pasirodė straipsnis apie šią suklastotą katastrofą, „YouTube“ paskelbtas vaizdo kreipimasis, kuriame „Islamo valstybės“ smogikai neva prisiėmė atsakomybę už šį teroro aktą, socialiniame tinkle „Facebook“ buvo galima rasti neegzistuojančio leidinio „Louisiana News“ puslapį, kuriame taip pat buvo skleidžiama ši informacija. Internete net kurį laiką klajojo CNN reportažo klastotė šia tema.

Nė vienas save gerbiantis naujienų leidinys šiuo siužetu nesusiviliojo, mat akcijos organizatoriai padarė keletą juos demaskavusių klaidų. Pavyzdžiui, paaiškėjo, jog rusiški interneto puslapiai pradėjo šią istoriją platinti dieną prieš suklastotą sprogimą. Bet tai nereiškia, kad klastotės gamintojai iš savo klaidos nepasimokė.

Propaganda internete lengviausiai skleidžiama nepatikrintais, bet patraukliais siužetais apklausų rezultatų ar naujienų agentūrų pranešimų pavidalu. Žinia apie sprogimą chemijos gamykloje per daug rezonansinė, kad jos nepastebėtų – skaitytojai priversti susimąstyti, kodėl jos nepateikia tradicinė žiniasklaida. Akivaizdu, kad į šiuolaikinės auditorijos sąmonę įterpti kokį nors siužetą paprasčiau, padarius jį patraukliu žinomam leidiniui. Ši aplinkybė gali paskatinti propagandistus bandyti išnaudoti žinomus leidinius.

„Kremliaus troliai“ bet kuriuo atveju porą kartų mėgino paveikti Vakarų spaudos skaitytojus siužetais apie įvykius Vakarų teritorijoje. Kol kas tokie atvejai nedažni tik todėl, kad Kremliaus propagandos mašinai dabar svarbesnė tema yra Vladimiro Putino reitingas Rusijos viduje. Bet pasibaigus karui Ukrainoje konfrontacija su Vakarais nesiliaus, tad vakarietiškai žiniasklaidai teks išmokti skirti tikras žinias nuo dezinformacijos. Be to, panašius metodus gali pamėgti ir konkurencinį pranašumą siekiančios įgyti korporacijos. Tai reiškia, kad augs reikšmė tradicinių žurnalistinių praktikų, tokių kaip senamadiškas faktų tikrinimas bei jų analizė su informuotais asmenimis.

Dabar – antra pusė, publikacija „Užteks dailinti“ iš „Süddeutsche Zeitung“.

Praėjusių metų pabaigoje prezidentas V. Putinas eilinį kartą pamėgino tarp tėvynainių skleisti optimizmą. Kasmetinėje spaudos konferencijoje gruodžio 17-ąją jis pareiškė, kad Rusijos ekonomika krizės apogėjų apskritai įveikė, vyriausybės vertinimu, nuo šiol ji augs 0,6 proc. 2016-aisiais ir po 2,4 proc. 2017 bei 2018 metais. Tiesa, Rusijos prezidentas pabrėžė, jog tokios prognozės remiasi prielaida, kad naftos barelis kainuos 50 dolerių.

Porą dienų prieš tai V. Putinas pasirašė 2016-ųjų šalies biudžetą, kuris rėmėsi šia optimistine prognoze ir iškart paseno, mat gruodžiui persiritus į antrą pusę, „Brent“ rūšies naftos barelis kainavo 39 dolerius. Nuo to laiko pagrindinės Rusijos eksporto prekės kaina tik mažėjo ir iki sausio vidurio nusirito iki 30 dolerių. Naftos kainos mažėjimas atsiliepė ir Rusijos valiutos kursui: sausio viduryje jis buvo nukritęs iki 76 rublių už dolerį bei 82,4 rublio už eurą.

Rusijos valdžia ieško išsigelbėjimo kelių – iki sausio pabaigos ministerijos įpareigotos pateikti siūlymus, kaip sumažinti biudžete numatytas išlaidas 10 proc. Kaip remdamasi šaltiniais vyriausybėje nurodo dalis rusų spaudos, iš tiesų šis sprendimas priimtas dar prieš Naujuosius, gali būti, valdžia nenorėjo prieš šventes gadinti piliečiams nuotaikos prastomis naujienomis.

Nemažai dalykų nurodo į tai, kad krizės viršūnė anaiptol neįveikta ir nuosmukis tik dabar ima reikštis daugelyje verslo sektorių. Nepaisant V. Putino ankstesnių patikinimų, esą nafta negali kainuoti mažiau negu 80 dolerių, priešingu atveju žlugimas laukia visos globalios ekonomikos, su pastarąja nieko nenutiko, o štai rusai krizės poveikį pajuto. Valdžia panaikino priedus bei lengvatas gydytojams, mokytojams, daugiavaikėms šeimoms, bedarbiams ir černobyliečiams; kai kuriuose Rusijos regionuose dėl vėluojančių atlyginimų valstybės tarnautojams buvo įsiplieskusios protesto akcijos.

Dabartinė situacija ima priminti praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžią, kuomet daugelis rusų ištisus mėnesius negaudavo atlyginimo ir pajėgė išgyventi tik dėka barterio ir to, ką užsiaugindavo savo priemiesčio sklypuose. Beje, būtent šių bėdų įveikimas buvo vienu svarbiausių Rusijos prezidento rėmėjų argumentų.

Apskritai, remiantis valstybinės agentūros VICOM paskutinių apklausų duomenimis, rimtus finansinius sunkumus patiria 39 proc. respondentų, nors prieš metus tokių būta tik 22 proc. Nepriklausoma agentūra „Levada-Centr“ nurodo, jog gruodį įsigydami ir būtiniausias prekes stengėsi taupyti 58 proc. rusų prieš 37 proc. praėjusiais metais. Krizė ypač stipriai palietė pagyvenusius žmones, VICOM duomenimis, 55 proc. pensininkų savo finansinę situaciją apibūdina kaip prastą arba labai prastą.

Dar daugiau, 2016-aisiais jų pensijos bus indeksuotos ne infliacijos lygyje, kaip to reikalauja įstatymas, bet viso labo 4 proc. 2015-aisiais kainos kilo daugiau kaip 12 proc., šiais metais valdžia prognozuoja 6,4 proc. infliaciją. Tačiau ir patys valdžios atstovai abejoja, kad vos per metus ji trauktųsi dvigubai. Rusijos audito rūmų vadovė Tatjana Golikova jau pareiškė, kad visi šie vertinimai per daug optimistiški.