Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva įgijo teisę prisėsti prie gausesnio stalo ir gauti savo pyrago dalį, kuri turi mus padaryti sotesniais ir laimingesniais. Bet vis labiau iškyla klausimas, ar tikrai tinkamai pasinaudojame mums duotu pyragu – ES parama?Ar gali ji pakenkti?

Nors Europos Sąjungos parama tapo neįkainuojama kai kurioms ūkio šakoms (pvz., žemės ūkio), jos dėka buvo išvystyta šalies infrakstruktūra ir t.t., bet laikui bėgant atsiskleidė ir tam tikri ES biudžeto panaudojimo minusai ir buvo sukurta eilė mitų apie ES pinigų skirstymą.

Ar tikrai viskas tęsis amžinai?

Apie tai, kaip ES paramos pinigus saujomis žarsto verslininkai, prikurta daugiausiai mitų. Ir tai nėra netikėta visuomenėje, kurioje labai įprasta skaičiuoti svetimus pinigus. O iš tiesų, norint gauti ES paramą, reikia nemažai paplušėti. Ir verslo sektorius nėra toks privilegijuotas, nes didžioji paramos dalis nukreipiama viešojo sektoriaus problemoms spręsti. Vistik, yra nemažai žmonių, kurie tiki šiais mitais:

ES paramą Lietuvos įmonės gaus amžinai. Netiesa, baigiantis antrajam programavimo periodui ir prasidedant trečiajam, ES paramos teikimas įgauna kitokias formas, kurios tikrai nebus patrauklios didžiąjai Lietuvos įmonių daliai. Tiesioginė parama įmonėms bus nuosekliai keičiama kita – investicinių ir rizikos fondų forma, pritraukiant iš išorės kapitalą ir perleidžiant valdymą jiems. O tokiems pokyčiams tradicinė lietuviška įmonė tikrai nepasiruošusi. Antra, ES paramos suma labai mažėja ir mažės toliau. Taigi, ES parama jokiu būdu negalės atstoti skolinto kapitalo iš bankų, ji gali tik papildyti.

“Lengvas grobis”. Paramą gavusios imonės galvoja, kad gautas ES paramos lėšas bus galima panaudoti taip, kaip jos norės. Deja, taip nėra, nes projekto igyvendinimą reglamentuoja aibė įvairių taisyklių, procedūrų, rekomendacijų, formų, kurių būtina laikytis, nes priešingu atveju teks gražinti gautas lėšas. Verta pagalvoti apie ekspertų, galinčių padėti susigaudyti šiuose paramos įsisavinimo labirintuose, samdymą. Tuomet projekto vykdytojo miegas bus daug ramesnis.

ES paramą gavusioms privataus verslo įmonėms pirkimuose paliktos “laisvos rankos”. Deja, taip nėra. Verslo įmonės yra suinteresuotos neišlaidauti ir nusipirkti prekes ar paslaugas geriausia kaina. Bet dabartinė pirkimų tvarka, gaunant ES paramą, varžo verslo įmonių pasirinkimo laisvę. Vietoje įprastinės pirkimų praktikos (patraukliausia pirkimo forma būtų – skelbiamos derybos), jos yra verčiamos organizuoti apklausas, nežinant kokią kainą pasiūlys tiekėjas. Tuo tarpu iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamos organizacijos, įstaigos, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, pirkimus gali atlikti daug paprasčiau: mažos vertės pirkimo atveju gali neskelbti konkurso ir netgi nespaskelbus derybų, nusipirkti iš ko nori ir už kiek nori! Ir tikrai ne už mažiausią kainą. Taigi, “laisvos rankos” paliktos viešajam sektoriui. Gerai, kad nors pagal naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją nuo 2012 m. sausio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigota patikrinti paslapties šydu apgaubtas neskelbiamas derybas ir visus kitus pirkimus, vykdomus iš vieno šaltinio.

Agentūroms trūksta profesionalumo

Apie tai, kaip sunku administruoti ES projektus, yra girdėję net su jais nesusidūrę verslininkai. Dar daugiau, sklinda kalbos, kad ES paramos projektus administruojančios agentūros yra “blogietės”. Šitas mitas galėjo susiformuoti dėl to, kad pirmaisiais paramos skirstymo metais agentūrų darbuotojai buvo tikri biurokratai, itin nelankstūs ir nemaloniai bendraujantys, neatsižvelgdavo į verslo specifiką. Dabar situacija pasikeitė į gerąją pusę, nes agentūrų projektų vadovai yra suinteresuoti bendradarbiauti su paramą gavusiomis įmonėmis ir dabar labiau stengiasi padėti, kad gautas lėšas įmonė kuo geriau įsisavintų ir projekto pabaigoje nereikėtų jų grąžinti.

Tačiau, tikra tiesa, kad ES paramos projektus administruojančioms agentūroms vis dar trūksta profesionalumo, didelė personalo kaita. Tai neigiamai veikia projekto eigą. Kol atėjęs naujas projekto vadovas ar vadovė (neretai be jokios darbo patirties, neseniai mokslus pabaigęs jaunas žmogus) susipažįsta ir įsigilina į projektą, pradeda dirbti su projektą įgyvendinančia organizacija, praeina nemažai laiko. Pasikeitus personalui, reikia iš naujo pasakoti apie projekto eigą, derinti tarpusavio bendravimą, t.y. iš naujo reikia susitarti su nauju žmogumi dėl įvairių klausimų, dėl kurių buvo susitarta su ankstesniu vadovu. Tai rodo, kad projekto perdavimo procesas nėra sklandus. Projektą vykdančios įmonės gaišta laiką ir patiria nuostolius.

ES paramos projektus administruojančiose agentūrose stringa dokumentacijos tvarkymas. Joms vis dar nepakanka elektroniniu būdu pateikiamų ar skanuotų (nors ir su parašu) dokumentų. Agentūros pripažįsta tik tradicinį susirašinėjimą, t.y. popierines dokumentų versijas siunčiant tradiciniu paštu. Tai nepagreitina komunikavimo tarpusavyje. Visa tai atrodo gana nenatūraliai, kai prisimename, kad Lietuva valdo vienus sparčiausių duomenų perdavimo tinklus. Deja, viešajame sektoriuje tuo naudojamasi labai konservatyviai. Kitas pavyzdys – nors pagal nustatytas taisykles pateiktus pirkimo dokumentus agentūros privalo įvertinti ir pateikti pastabas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos, tačiau dažniausiai jos išlaiko visą laikotarpį ir netgi vėliau. Privačios projektą įgyvendinančios įmonės neretai patiria šoką dėl tokiu tempu tvarkomų reikalų, mat įmonės nieko negali daryti, prieš tai neįsigijusios paslaugų, prekių ar darbų. O praleisti terminai neretai būna lemtingi.

ES paramos minusai

Įsisavinant didelį ES paramos srautą, kartais mažiau atsižvelgiama į rinkos poreikius, t.y. kai pinigai ateina lengviau, negalvojama, ar tikrai projekte numatyti produktai ir veiksmai yra reikalingi konkrečiam vartotojui, nemąstoma, kad šiuos išteklius tenkinant konkrečius visuomenės poreikius galima panaudoti daug racionaliau. Deja, šiuo metu labiau koncentruojamasi į tai, kaip gauti paramos pinigus, o ne kaip sukurti pridėtinę vertę. Rinkoje atsiranda įvairių produktų, kurie tikrai nebūtų sukurti, jeigu nebūtų buvę ES paramos.

Kitas labai svarbus momentas yra tai, kad tiesioginė parama verslui iškraipo konkurenciją ir net labai sofistikuoti konkursai nesugeba pašalinti negatyvios pasekmės ekonomikai.

Dar vienas minusas, kad ES pinigai priverčia paramą gaunančias ir jas aptarnaujančias įmones daug dėmesio skirti šiam procesui. Dėl to patys kūrybingiausi žmonės savo intelektualinį potencialą neretai nukreipia ne konkurencingų produktų kūrimui, bet biurokratinių procesų suvaldymo būdų paieškai. Einamuoju momentu įmonė tarsi laimi, pasinaudojusi „lengvesniais“ pinigais, bet praranda ilgalaikę perspektyvą, mat gabiausi žmones nekuria projektų, kurie konkuruotų rinkoje. Pasibaigus ES paramai, mūsų laukia gan liūdna perpektyva, nes specialistai bus praradę bazinę kvalifikaciją. Specialistų be aiškios kvalifikacijos perteklius taps mūsų visų problema ir ją gali tekti spęsti mokesčių mokėtojams.

ES paramos projektai, kaip ir visi gamtoje egzistuojantys reiškiniai,turi dvi puses, todėl savo sėkmės kelią siūlome rinktis tik įvertinus abidvi medalio puses.

Apie EKT:

• Privati lietuviško kapitalo verslo konsultacijų įmonė, teikianti vadybos ir marketingo konsultavimo bei personalo mokymo paslaugasverslo įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms
• Veikia Lietuvoje nuo 1995 m., dirba 41 darbuotojas, iš jų 4 sertifikuoti vadybos konsultantai (CMC, Certified Management Consultant)
• Pardavimo pajamos: 2011 m. – 14,009 mln. Lt, 2010 m. – 9,814 mln. Lt, 2009 m. – 3,548 mln. Lt
• Dienraščio „Verslo žinios“ surengtuose „Gazelė 2010“ ir „Gazelė 2011“ konkursuose pagal atitinkamai 2006 – 2009 m. ir 2007 – 2010 m. finansinius duomenis pripažinta kaip viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių bendrovių Lietuvoje
• 2011 m. Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas už įmonės atvirumą darbuotojams ir jų įtraukimą į strateginių sprendimų priėmimą „Metų darbovietė: metų debiutas“

Daugiau informacijos:

Aivaras Subačius
EKT konsultantas
Tel. (8-5) 2526224
Mob.tel +37065624878
e. p. aivaras###ekt.lt

Apie Aivarą Subačių, EKT konsultantą daugiau informacijos galite rasti čia.