2014 m. sausio 8 d. Arūno Sprauniaus laidoje “Bent dvi pusės” pristatyto dvi publikacijos iš interneto puslapio „provisor.com“ ir  dienrašio „The Financial Times“.

Laido įrašo galite klausyti čia. Taip pat pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.

Laidą remia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

Svarbiausių planetos švenčių periodas baigėsi, ir laida „…bent dvi pusės“ grįžta į eterį. Pamėginkime iš šios šventinės sagos išpešti kuo daugiau edukacinės naudos ir pasikalbėkime apie pagirias bei naujausias tendencijas gėrimo frontuose. Prieš pat virsmą į 2014-uosius britų leidinys „British Medical Journal“ persergėjo, kad paneigti šeši su šventimu susiję mitai, ketvirtas iš kurių bylojo, jog aspirinas ir bananai panaikina pragaištingą pagirių poveikį. Medikai autoritetingai pareiškė, kad nei tradiciniai, nei alternatyvūs būdai nepajėgūs įveikti šios negalios. Pagirios yra tam tikrų visuomenės sluoksnių lemtis.

„Wikipedijoje“ autoritetingai nurodoma, kad pagirios – tai žmogų po intensyvaus ar trukmės išbandymą atlaikiusio gėrimo ištikęs būvis, kurio simptomai – džiūstanti gerklė, galvos skausmas, dirglumas, paraudonijusios akys, padidėjęs jautrumas šviesai bei triukšmui, pykinimas, miego bei apetito praradimas, depresija, viduriavimas. Štai toks nuotaikingas rinkinėlis. Ir tai ne viskas – gali ištikti apatija ir vadinamasis „adrenalininis ilgesys“, pasireiškiantis kaltės jausmu, kad išvakarėse jūs nuveikėte kažką visiškai nepriimtino ir neteisingo. Tas ilgesys ypač įtikinamas, jei lėbaujant pavyko prarasti atmintį. Tai, kas išdėstyta, akivaizdžiai patvirtina, jog pagirios turi net ir egzistencinį krūvį.

Be to, praradus saiką kraujyje kaupiasi vadinamasis acetaldegidas, kuris yra nuo 10 iki 30 kartų toksiškesnis už patį alkoholį ir trukdo pateikti smegenims reikiamą gkliukozės kiekį. Kadangi pastaroji yra pagrindinis smegenų energijos šaltinis, prie pagirių simptomų priskirtini taip pat silpnumas, prasta nuotaika, nervingumas ir nesugebėjimas susikaupti. Tariant paprastai ir tiesiai, tai lyg ir turėtų reikšti, kad pagirios gresia mūsų intelektualinei potencijai. Istoriškai ne kartą patvirtinta, jog aplinkybėms susiklosčius po ypač audringo vakarėlių ciklo galima ir kuoktelėti.

Todėl nekeista, kad vienas svarbiausių žmonijos uždavinių per visą civilizacijos istoriją – kaip panaikinti ar bent neutralizuoti gausius bei pragaištingus pagirių simptomus. Pirmiausia homo sapiens žvilgsnis nukrypo į skysčius – stojus pagirioms geriama kone viskas, pradedant substancijomis, kuriomis mėgautasi išvakarėse (pavyzdžiui, alumi ar konjaku), ir baigiant įvairių rūšių marinatais, kai kuriais pieno produktais, mineraliniais vandenimis, barščiais ar raugintų kopūstų sriuba ir taip toliau. Intensyvesniais atvejais taikomas skrandžio valymas, prie pažangesnių ir efektyvesnių priemonių gydytis nuo pagirių, be abejo, priskirtina lašelinė, kuri, tiesa, kažkiek riboja prigimtinę teisę į judėjimą.

Kita vertus, vis akivaizdžiau, jog tai tėra dalinės, kompromisinės priemonės – apie mokslininkų paneigtus mitus jau užsiminėme. Vis dėlto vilties žmonija nepraranda, britų „The Guardian“ praėjusį lapkritį informavo apie planus ir net bandymus mėginti kurti alkoholį, po kurio vartojimo pagirių nebūna. Skamba beveik kaip Tomazo Kampanellos utopija apie saulės miestą. Esama ir netikėtai paprastų rekomendacijų – pavyzdžiui, visai apsieiti be alkoholio, ir pagirių tema atkris savaime. Gal dėl šio akiplėšiško siūlymo paprastumo nemaža dalis žmonijos kol kas jį vertina nepatikliai.

Bet kuriuo atveju pasibaigusių švenčių proga – apie realijas gėrimo bei pagirių frontuose. „…bent pirma pusė“ – publikacija „Kaip kovoti su pagiriomis“ iš interneto puslapio „provisor.com“, ir bent antroji – dienrašio „The Financial Times“ straipsnis „Mirti nuo girtavimo – jokia teisė“.

„…bent pirma pusė“ – publikacija „Kaip kovoti su pagiriomis“ iš „provisor.com“.

Po to, kai alkoholis patenka į organizmą ir prasiskverbia į kepenis, jis virsta nuodingu acetaldegidu, kurį kepenų fermentai paverčia į nepavojingą junginį acetatą ir pašalina iš organizmo. Norint, kad šis procesas vyktų sklandžiai, alkoholio vartojimo tempas turi neviršyti acetato formavimosi tempo. Tai reiškia, kad per valandą galima išgerti 50 miligramų degtinės. Čia aprašytas alkoholio pašalinimo iš organizmo mechanizmas tinka tik etilo spiritui. Tačiau alkoholiniuose gėrimuose esama ne tik jo, pagamintuose naudojant distiliavimą bei fermentaciją esama papildomų cheminių priedų, be to, gėrimo toksiškumas daug kartų išauga, jei jis sumaišytas iš įvairių alkoholio rūšių.

Po girtavimo ištikusių pagirių poveikis mažėja, organizmui valantis nuo toksinių medžiagų. Paprastai tai užtrunka ne ilgiau paros, bet labai svarbu skirti pagirias ir pagirių-abstinencijos sindromą – būvį, kai tiesiog būtina suvartoti alkoholio dozę. Jei žmogų ištinka paprastos pagirios, gydymasis alkoholiu ne pagerina, bet atvirkščiai, pablogina savijautą. Tik sergantys alkoholizmu kitą dieną jaučia stiprų poreikį išgerti vėl. Pagrindinis receptas nuo pagirių – gerti saikingai ar bent ne iki sąmonės praradimo. Pagirių profilaktiką galima siūlyti tik tiems, kam gurkšnojimas yra ne daugiau kaip priedas nuotaikingai leidžiant laiką vakarėlyje.

Taigi keletas patarimų pagirių profilaktikos tema. Siekiant sulėtinti alkoholio įsisavinimą ir taip sumažinti būsimų pagirių poveikį, vakarėlio metu rekomenduojama gausiai valgyti. Žalingą spiritinių gėrimų poveikį galima sumažinti tai pat geriant daug skysčių. Alkoholis pažeidžia skysčių balansą organizme, ląstelės stipriai dehidratuojasi, todėl prieš ir po vakarėlio rekomenduojama išgerti pusantros-dvi stiklines vandens, sulčių ar pieno. Nerekomenduojama alkoholio vartoti su gazuotais gėrimais, nes jie pagreitina alkoholio įsisavinimą.

Prieš sėdant prie pobūvio stalo galima išgerti šaukštelį augalinio aliejaus arba žalią kiaušinį, tai irgi stabdo alkoholio įsisavinimą. Galima taip pat naudoti sorbentus, pavyzdžiui, aktyvuotą anglį, 2-4 tabletes penkiolika minučių iki pirmos taurelės ir vėliau po dvi tabletes kas valandą. Alkoholio įsisavinimą gerai stabdo ir antacidiniai preparatai – suvartojus 2-3 šaukštelius arba tabletes antacido likus penkiolikai minučių iki vakarėlio ir vėliau tai kartojant kas pusvalandį, apgirtimo nepasijus visai arba jis bus nežymus.

Jei kitą dieną pagirios vis dėlto kankina, naudotinos kitos priemonės. Trukmės išbandymą atlaikiusi pagirių įveikimo priemonė – kopūstų, agurkų ar pomidorų marinatas. Taip pat rekomenduotini rauginti kopūstai. Visi šie produktai apmalšina depresiją ir širdies plakimo aritmiją, mat padeda atstatyti organizme elektrolitinį balansą. Deja, šis metodas veiksmingas nevisada, tokiu atveju efektyvesnės yra 2-3 kalio preparatų tabletės.

Jei pagirios nelabai sunkios, gali padėti arbata su citrina arba vaisių sulčių stiklinė. Didžiosios Britanijos karališkosios chemijos draugijos tvirtinimu, geriausios priemonės vaduojantis iš pagirių yra medus arba šviesusis sirupas, kurie būtini atstatant kalio bei fruktozės atsargas. Taip pat sveika valgyti daržovių salotas, vaisių, išgerti kefyro, puodelį karšto sultinio ar kavos.

Jei tradicinės priemonės nepadeda, teks pasitelkti vaistų terapiją. Siekiant išsivaduoti iš galvos skausmo, galima naudoti analgetikus. Taip pat netrūksta kompleksinių preparatų, kurie efektyviai panaikina galvos skausmą, dispepsiją, nemalonius pojūčius pilvo srityje. Suvartojus šiuos preparatus iškart po vakarėlio, prieš miegą, kitą dieną pagirių simptomai bus gerokai mažiau jaučiami. Alkoholiniai gėrimai pašalina iš organizmo B grupės vitaminus, kurie labai svarbūs streso atveju; o jei alkoholis vartojamas nesaikingais kiekiais, jis pats sukelia stresą. Todėl preparatai su B grupės vitaminais irgi padeda įveikti pagirių simptomus.

Alkoholis eikvoja aminorūgščių atsargas, naikina hepatocitus, kurie svarbūs kepenų veiklos pastovumui užtikrinti, todėl reikia vartoti kompleksinius preparatus, kurie atstato ir šias pažeistas organizmo sritis. Apskritai moksliniai tyrimai rodo, jog nėra vieno kurio vaisto ar maisto papildo, kuris visapusiškai šalintų pagirių simptomus. Tikriausias būdas gelbėtis nuo šios bėdos tebėra nuosaikus alkoholio vartojimas arba jo visiškas atsisakymas.

Dabar – bent antra pusė, „The Financial Times“ straipsnis „Mirti nuo girtavimo – jokia teisė“.

Praėjusių metų kovo vidurys turėjo nuvilti gerų ketinimų vedinus politinius lyderius bei kovotojus už nacijų sveikatą. Ponai Michaelis Bloombergas ir Davidas Cameronas patyrė triuškinančius pralaimėjimus, kai pamėgino diegti savo šalių piliečiams sveiką gyvenimo būdą. Restoranuose bei kino teatruose parduodamų gėrimų stiklinių dydį riboti pasišovęs tuometinis Niujorko meras ir už minimalios kainos alkoholiniams gėrimams nustatymą agitavęs Didžiosios Britanijos premjeras abi šias kampanijas pralaimėjo. Abu buvo pavaizduoti kaip visuomenės auklės, esą jų vykdoma politika diskriminuoja neturtinguosius bei mažumas, kurios irgi turi teisę į malonumus.

Bet abu šie lyderiai teisūs. Visuomenė turi kovoti su alkoholizmu taip pat, kaip kovojo su rūkymu. Be abejo, ideali politika turi būti efektinga, bet neprimetama, vis dėlto abiems lyderiams pavyko užčiuopti ribą, kuri skiria nepakantumą nuo neatsakingumo, į jų pastabas galų gale bus atsižvelgta.

Bandymai gydyti tokias ligas kaip diabetas ar alkoholizmas gali iššaukti rimtą nepasitenkinimą, nes – kalbant atvirai – turtingi žmonės kaip taisyklė gyvena sveikiau negu vargšai. Po to, kai pono M. Bloombergo siūlytas ribojimas buvo apsvarstytas ir atmestas Niujorko aukštajame teisme, meras paskelbė duomenis tyrimo, pagal kurį elitiniuose Niujorko rajonuose, tokiuose kaip Viršutinis Yst Saidas ir Grinvič Viilidžas, alkoholinių gėrimų vartojimo lygis palyginti žemas, daugiausia jų išgeriama skurdžiausiuose miesto rajonuose. Taigi esama akivaizdžios priklausomybės tarp socialinio statuso ir sveikatos būklės.

Vis dėlto mėginimas riboti gėrimų stiklinių dydį Niujorke vargu ar laikytinas drakonišku. Vartotojai ir toliau galėtų gurkšnoti kiek širdis geidžia, tik patirtų tam tikrą nepatogumą, mat vietoj vieno stiklo būtų priversti pirkti du. Pono M.Bloombergo planą galima pavadinti pavyzdžiu skatinančio pasiūlymo. Tai nėra kurios nors veiklos draudimas, bet būdas koreguoti aplinką tokių būdu, kad žmonės būtų skatinami rinktis teisingai. Tokios, atrodytų, nereikšmingos priemonės kaip stiklinės dydžio ribojimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti absurdiškos, tačiau dažnai jos būna efektyvios. Kembridžo universiteto sveikatos bei elgesio tyrimų skyriaus vadovės Theresos Marteau teigimu, žmonės labai jautrūs juos supančiai aplinkai ir šia prasme labai panašūs į žiurkes: jei randasi galimybė eiti lengviausio pasipriešinimo keliu, juo būtinai pasukama.

Panašūs postūmiai sveikai gyventi ne tokie skausmingi kaip draudžiantys įstatymai, nes yra rekomenduojamojo pobūdžio. Pono D.Cammerono vyriausybė irgi skelbėsi besilaikanti panašaus principo, kai jos atstovai 2010-aisiais pareiškė, jog vyriausybė vengs biurokratinių prievartos priemonių ir ieškos būdų skatinti žmones daryti teisingus pasirinkimus. Vis dėlto siūlymas įvesti minimalias kainas alkoholiui panašesnis į prievartą negu skatinimą. Jo idėja – riboti Jungtinės Karalystės gyventojų polinkį girtauti, uždraudžiant prekybos centrams parduoti alkoholinius gėrimus, taikant dideles kainų nuolaidas. Tokios priemonės nepalieka pasirinkimo laisvės, reikia labai svarių priežasčių, kad būtų galima taip atvirai kištis į žmonių pasirinkimą.

Alkoholis įrašomas į sąrašą pražūtingai veikiančių prekių, kurios apmokestinamos ne tik siekiant gauti pajamų, bet ir mėginant efektyviai mažinti jų vartojimą. Netrūksta argumentų, kad tokia priemonė pateisintina. Ir įstatymų besilaikantis girtuoklis, kuris savo bėdas skandina alkoholyje namuose, kenkia kitų žmonių sveikatai. Ligos atveju jo gydymą apmoka bendruomenė – pagal analogiją, nuo nutukimo ligų kenčiančiųjų gydymas Nijujorkui kasmet kainuoja 4,7 milijardo dolerių. Be to, besaikis alkoholio vartojimas stumia į nusikaltimus, o Didžiosios Britanijos ligoninių greitosios pagalbos skyrius kai kada paverčia tikrais beprotnamiais.

Remiantis laisvės bei socialinės lygybės principais, vyriausybės turi taikyti neprievartines priemones spręsdamos socialines problemas: iš pradžių pavadinti reiškinius tikrais vardais ir skatinti sveiką gyvenimo būdą, o tik vėliau imtis draudimų. Ponai M. Bloombergas ir D. Cameronas pamėgino tokį balansą užčiuopti.

Laida transliuojama radijo stoties “Laisvoji banga” eteryje trečiadienį 11:40 val.
Laidą remia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.