2015 m. kovo 9 d. Arūno Sprauniaus rengiamoje radijo stoties „Žinių radijas“ laidoje „Dvi pusės“ siūloma aptarti ir pasvarstyti apie grožio galią. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, laidos įrašo galite klausytis čia. Taip pat pateikiame šios laidos tekstą. Malonaus klausymosi ar skaitymo!

Kai kurios reklamuojamos progos gali kelti abejonių, tačiau gali ir būti tinkamas pretekstas aptarti, pavyzdžiui, grožio problemą. Ir gegužės 9-oji dėl suprantamų priežasčių galbūt visai tinkama proga stabtelti ties grožio galios tema, juo labiau, kad su juo postmoderniame ir tuo pat metu politiškai korektiškame pasaulyje ne viskas paprasta. Londone atidarius parodą „20 amžiaus dizainas“, kurioje eksponuoti brito Alleno Jonso sukurti erotiški baldai, tokie kaip iš tik apatiniais drabužėliais aprengtų lėlyčių pagaminti krėslai, drabužių kabyklos, žurnaliniai staleliai, viename krėslų vis dėlto įžvelgta rasizmo grėsmė, mat jo pagrindą sudarė juodaodė lėlė.

Ne tokiu komplikuotu, buities atveju grožis neabejotinai įtakingas. Pasak organizacijos „Grant Thornton“ ataskaitos „Moterys versle“, 40 proc. aukščiausių pareigybių Rusijos kompanijose užima moterys – tai yra daugiau nei bet kurioje kitoje planetos valstybėje. Pasak ataskaitos, tą lemia ir demografinės priežastys, pavyzdžiui, žinomų priežasčių nulemtas solidus skyrybų kiekis Rusijoje. Bet kuriuo atveju, šiandien visame pasaulyje moterys veržiasi į politiką, verslą, kitas įtakingas gyvenimo sritis, ir tai vertiname kaip savaime suprantamą dalyką.

Tokiame kontekste sąvoka „dailioji lytis“ laikytina retrogradiška ir pažangiausiose visuomenėse neteiktina.  Vis dėlto surinkę ją ir lietuviškame „Google“ gausite 211 tūkstančių nuorodų, ką jau kalbėti apie anglišką atitikmenį, kur nuorodų 176 milijonai. O ir „Vikižodynas“ bet kuria kalba valdingai ir nedvejodamas nurodo, kad dailioji lytis, be abejo, yra moterys.

Kai taip, gal pasvarstykime apie tokias netiesinės logikos subtilybes kaip valdingas nusiteikimas atmesti bet kokį įrodymą, net tikrintą ir pertikrintą. Arba – kad ginčo tikslas yra ne išsiaiškinti teisųjį, o tą, kuris neteisus. Beje, šiaip, iš kalbos – pasak mokslininkų, dailiosios lyties atstovių abu smegenų pusrutuliai veikia vienu metu, todėl jos pajėgios tuo pat metu priimti ir analizuoti kur kas daugiau informacijos. Arba – kad merginų širdys plaka greičiau nei vaikinų. Dar – kad vyrai įskaito mažesnį šriftą, užtat moterys geriau girdi.

Bet kuriuo atveju šiandien – apie dailiosios lyties fenomeno atspalvius 21-ame bei visais kitais amžiais. Pirma pusė – straipsnis „Lotynų Amerikos likimas – moterų rankose“ iš Brazilijos leidinio „Folha“, ir antroji – Lenkijos žurnalo „Polityka“ publikacija „Kodėl moterys gražesnės už vyrus?“.

Pirma pusė – straipsnis „Lotynų Amerikos likimas – moterų rankose“ iš „Folha“.

Lotynų Amerikos moterys vis labiau lemia svarbias permainas savo šalyse. Per paskutinius metus daugiau kaip 70 milijonų moterų prasiveržė į darbo rinką. Faktą, kad jų darbo dalis per pastaruosius porą dešimtmečių išaugo dviem trečdaliais, galima paaiškinti aukštesniu jų išsilavinimu bei šeimyninėmis permainomis, tokiomis kaip šeimos kūrimas vėlyvesniame amžiuje ir gimstamumo mažėjimas. Išaugusios ekonominės galimybės bei išsilavinimas glaudžiai susiję – parama moterims ir merginoms sudarė sąlygas pasodinti į mokyklų suolus Lotynų Amerikoje net daugiau moterų negu vyrų.

Moterų uždirbami pinigai taip pat leido nuo 2000 iki 2010 metų sumažinti socialinę nelygybę regione 30 proc. Tam, kad visa Lotynų Amerika taptų ne tik vidutinių, o ir aukštų pajamų regionu, reikės pasistengti ir vyrams, ir moterims.

Tiesa, siekiant šio tikslo teks dorotis su trimis problemomis. Pirmiausia, tai aukštas prievartos lygis ir paauglių nėštumas. Beveik kas trečia moteris Lotynų Amerikoje yra patyrusi vienokią ar kitokią partnerių prievartą. Kova su prievarta šeimoje gyvybiškai svarbus klausimas tiek dėl jos daromos žalos atskirai asmenybei, tiek pražūtingo poveikio šeimai, bendruomenei bei visai šalies ekonomikai. Brazilija dėl lyčių prievartos krentant darbo našumui praranda vidutiniškai 1,2 proc. savo Bendrojo vidaus produkto.

Rio de Žaneire Pasaulio bankas kartu su vyriausybe užsiima miesto transporto sistemos tobulinimu, kad jis taptų saugesnis moterims, taip pat skatina naujų paslaugų kūrimą, tokių kaip moteriškos policijos nuovados, specializuotos moterims skirtos klinikos, šeimų problemas narpliojantys teismai, ryškesnis gatvių apšvietimas ir taip toliau.

Antra problema ta, kad regionuose vis dar daug kliūčių tam, kad moterys pačios galėtų tvarkyti savo gyvenimą, nesvarbu, tai kečua kalba šnekanti ir vidurinę mokyklą norinti baigti bolivietė mergina, lūšnoje Limos pakraštyje gyvenanti bei dėl priėjimo prie medicinos paslaugų kovojanti motina ar moteris iš Rio, kuri mėgina kaip lygi su lygiais konkuruoti dėl darbo vietos už  garbingą atlygį.

Turėdamos net geresnį išsilavinimą Brazilijos, Čilės, Meksikos ar Peru moterys gauna mažesnius negu vyrai atlyginimus – ypač tai sietina su aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiomis profesijomis.

Ir galų gale trečia yra tai, jog reikia skatinti moterų demonstruojamus teigiamus lyderystės pavyzdžius. Lotynų Amerikoje jau esama rekordinio skaičiaus valstybėms vadovaujančių moterų, regiono parlamentuose jos vidutiniškai sudaro 26 proc. parlamentarų. Pasaulio bankas glaudžiai bendradarbiauja su moterų frakcija Brazilijos kongrese, padėdamas jai aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. Kuomet vyko finansų ministrų susitikimas Indonezijoje, Brazilijos ministrė jame buvo jauniausia ir vienintelė moteris, visi kiti susitikimo dalyviai buvo vyrai. Pasak pačios, tada ji supratusi, jog turi stengtis daug daugiau nei bet kuris vyras, kad įrodytų esanti nusipelniusi būti šioje pozicijoje. Panaši situacija veikiausiai pažįstama daugeliui Lotynų Amerikos moterų.

Jokia valstybė negali realizuoti savo potencialo, jei nesuteikia galimybių atsiskleisti visiems savo piliečiams. Įvairios patirties turinčiai Lotynų Amerikai dera sukoncentruoti ties šia problema.

Dabar – antra pusė, „Polityka“ publikacija „Kodėl moterys gražesnės už vyrus?“.

Moterys – dailioji lytis, o vyrai ne, nors vadovaujantis evoliucijos logika turėtų būti priešingai. Kitose gyvūnų rūšyse grožiu išsiskiria patinai. Tai tikra biologinė paslaptis, kurią mes dar tik pradedame aiškintis.

Grožis nėra dažnas gyvūnų pasaulyje. Priežastis paprasta: jis brangus ir pavojingas, nes aplinkiniams siunčia lengvai perskaitomą žinią, kuri gali patekti ir nepageidaujamiems adresatams, kurie užuot žavėjęsi siuntėju gali imtis jo atžvilgiu priešiškų veiksmų. Todėl pirmieji evoliucijos teorijos šalininkai pagrindiniu gyvūnų elgesio motyvu laikė siekį maskuoti savo egzistavimą.

Vis dėlto esama bruožų, kurie skirti tam, kad vienos lyties atstovai atrodytų patrauklūs kitai lyčiai.  Tai vadinamieji antriniai lyties požymiai, kurių prigimtis yra estetinio pobūdžio. Vienas pirmųjų į juos dėmesį atkreipė Charlesas Darwinas, paskyręs šiai temai knygą „Žmogaus kilmė ir lytinė atranka“. Jis pastebėjo, jog daugelis išskirtinių gyvūnų požymių nesusiję su prisitaikymu prie aplinkos ir net apsunkina jų turėtojams gyvenimą: didžiuliai briedžio ragai yra nepatogus svoris ant galvos, ilga uodega neleidžia povui ar kitiems paukščiams skristi ir taip toliau. Bet tie požymiai yra, jų turėtojai net kai kada atkakliai demonstruoja savo grožybes, vadinasi, joms jiems svarbios.  Dažniausiai šie nukrypimai būdingi vienai lyčiai, kaip taisyklė – patinams.

Ch. Darwinas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog palikuonių paleidimas į pasaulį daug sudėtingesnis patelėms: dauginimasis yra abiems lytims svarbi sudėtinga investicija, bet patinai joje praktiškai nedalyvauja. Biologiniu požiūriu patelės vaidina daug svarbesnį vaidmenį negu patinai, jos yra savotiškas išteklius, dėl kurio tenka pakovoti. Todėl patelei lengva rasti partnerį. O kadangi gamtoje  pasaulį išvysta maždaug vienodas patelių ir patinų kiekis, daugybė antrųjų tampa pertekliniais. Patinams tenka kažkaip pasireikšti, kad niekuo neišsiskiriančios, „drovios“ patelės galėtų išsirinkti tinkamą partnerį.

Skirtingai nuo patinų, jos neskuba. Ch. Darwinas pastebėjo, kad atranka vyksta dviem būdais: patinai arba kaunasi tarpusavyje, arba demonstruoja savo privalumus. Per milijonus metų vykusią  evoliuciją patelės veikė kaip selekcininkės, stiprindamos joms svarbius patinų bruožus ir šalindamos nepageidaujamus. Taigi jei patrauklumas vieną kartą atsirado, jis ne nyko, bet atvirkščiai, darėsi vis ryškesnis. Pasak Izraelio biologo Amoco Zachavi, grožis – tai patino genų reklama. Patelė renkasi ne partnerį, bet jo genus, mat tik pastarieji perduodami palikuonims.

Tiesa, ji mato ne genus, o jų „pakuotę“, kuri ne visada atitinka tai, kas jos viduje. Patinui tenka kažkokiu būdu reklamuoti savo genus ir daryti tą įtikinamai, juk prastas yra pirkėjas, kuris besąlygiškai tiki reklama. A. Zachavi daro išvadą, jog siekdamos priversti patinus reklamuotis sąžiningai, patelės renkasi tuos, kurie labiau rizikuoja.

Žmonių atveju viskas labiau supainiota: vyrai kovoja dėl moterų dėmesio kaip ir visi gyvūnai, bet grožiu apdovanota dailioji lytis. Gali būti, tokią žmogiško grožio paslaptį lėmė paini mūsų rūšies istorija. Išlipę iš medžių į savaną be natūralių apsaugos priemonių mes galėjome išgyventi tik burdamiesi į grupes. Ilgainiui nutiko šis tas neįprasto, kai didėjant intelektui bei augant smegenų dydžiui atsirado su vaikų gimdymu susijusių problemų – dėl didelės galvos jiems būdavo sunku išvysti šį pasaulį. Naujagimiai darėsi vis labiau pažeidžiami ir reikalavo ilgai trunkančios priežiūros. Moterims daugėjo rūpesčių, kurių vienas tėvų nebepajėgė aprėpti.

Taip atsirado ilgalaikio partnerio, tėvo, ne vien spermatozoidų tiekėjo poreikis. Pastovią partnerystę padėjo užtikrinti seksualinis patrauklumas ir grožis. Susiformavo naujas jausmas – meilė. Išlikusiu poligamijos palikimu laikytinas merginimas bei vyrų konkurencija dėl moterų. Gi naujas ir labai žmogiškas bruožas yra moteriškas grožis, kuris archajišką poligaminę prigimtį papildo monogamijos sandu.