2013 m. gruodžio 18 d.  ”Laisvosios bangos” transliuojamoje laidoje “Bent dvi pusės” laidą vedantis žurnalistas A. Spraunius pristatė publikacijas  Kalėdų tema.

Laidos įrašo galite klausytis paspaudę čia. Taip pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.

O juk artėja nuostabus, vienkartinis Kalėdų metas. Taigi, gruodžio pabaiga, iš gal kiek padulkėjusių dėžių traukiame eglutės papuošalus ir nekantraudami kabiname juos ten, kur reikia. Ir namus, ir sielą puošiame mielais širdžiai simboliais. Beje, linkę stengtis visi, Vokietijoje tik Saksonijoje ir Bavarijoje netaikoma kalėdinė amnestija, visose kitose žemėse teisėsauga kilniai anksčiau laiko į laisvę išleidžia maždaug porą tūkstančių prasižengusiųjų. Jei tik ką nors apgavote, kam nors sugurinote nosį ar iš prekybos centro bandėte naiviai nugvelbti ananasą, galite pagrįstai tikėtis švęsti Kalėdas jaukioje namų aplinkoje.

Devyniasdešimt procentų filipiniečių yra krikščionys, mat nuo 16 iki 19 amžiaus pabaigos šis kraštas buvo Ispanijos kolonija. Į šį civilizacinį-kultūrinį paveldą filipiniečiai įsijautė ypač atsakingai – kol kituose kraštuose gyventojai karštligiškai bastosi po prekybos centrus, šios šalies piliečiai rūpestingai lanko liturgijas ir mišias, kurios vyksta devynias naktis iš eilės. Filipinuose tikima, jog aplankius visas ir po to įvardijus tą patį patį didžiausią norą, jis būtinai išsipildys. Beje, gatves bei kitas viešas filipiniečiai kalėdinėmis girliandomis ima puošti jau rugsėjį.

Kalėdas globaliame kaime švenčia visi, nebūtinai vien krikščionys. Antros kartos musulmonė parašė jaudinantį laišką britų dienraščiui „The Independent“, kuriame prisipažino, jog jos šeimoje nepuošiama kalėdinė eglutė ir nesikeičiama dovanomis, vis dėlto visa jos šeima išgyvena tas gruodžio pabaigos dienas kaip atlaidumo, dėkingumo ir labdaros laiką. Kaip ir dauguma Jungtinės Karalystės piliečių ji sėda prie kalėdinio stalo ir gieda kalėdinius himnus. Ne norėdama kam nors patikti ar įtikti, bet priimdama tų dienų dvasią kaip savą.

Bibliniuose miestuose Nazarete ir Vifleme santykiai tarp krikščionių ir musulmonų neretai būna įtempti, tačiau kalėdiniu laikotarpiu valdo taikingumas – tomis dienomis nuvykęs kelionę į Šventąją Žemę galite tikėtis, jog bet kuris iš gausios vietinių minios mielai taps jūsų gidu, nesvarbu, kokį tikėjimą tas žmogus išpažįsta. Nori to planeta ar nenori, bet kalėdos – gal ir nebūtinai valingai – minimos visur, net, atrodytų, nesutaikomos konfrontacijos vietose.

Na, ir, žinoma, stebuklingoji Santa Klauso dovanėlių dalinimo vadyba dabar jau globaliu mastu. Britų „Daily Mail“ prieš metus informavo, jog tarptautinės siuntų tarnybos pamėgino įvertinti, kokių resursų reikia, kad per pakankamai ribotą laiką dovanėlėmis būtų apdalinti 760 milijonai planetos vaikučių. Ir ką gi? Pasirodo, Santa Klausui šiaip jau reikalinga 12 milijonų tarnautojų komanda, kad būtų nuveikti būtini logistiniai veiksmai, tokie kaip dovanėlių pakrovimas į roges, muitinės procedūrų sklandus įveikimas, meteorologinių prognozių monitoringas ir taip toliau. Būtina turėti 46 cechus įvairiose planetos vietose, kuriuose įrengtų konvejerių ilgis siektų 249,4 kilometro ir prie kurių dovanas pakuotų bent devyni tūkstančiai darbuotojų.

Bet apie tokią didžiausią pasaulyje korporaciją niekas nėra girdėjęs, užtat visi kuo švenčiausiai tikime, kad ponas Santa Klausas su visa darbų apimtimi susidoroja kone vienas iš savo centrinio ofiso kažkur Suomijos šiaurėje. Na, nebent keli elniai ir biuro administratorė Snieguolė.

Ką gi, Kalėdos – tai Kalėdos. Bent pirma pusė –  straipsnis „Kiek vokiečiams kainuoja Kalėdos“ iš naujienų agentūros „Deutsche Welle“, ir bent antroji – dienraščio „Christian Science Monitor“ publikacija „Būsimosios kartos kalėdinė dovana“.

Bent pirma pusė –  straipsnis „Kiek vokiečiams kainuoja Kalėdos“ iš „Deutsche Welle“.

Pagrindinei metų šeimos šventei taupūs Vokietijos gyventojai paprastai pinigų negaili. Įdomu tai, kad pagrindinės išlaidos susijusios visai ne su vaišėmis. Vokiečiams brangiausia ir perkeltine, ir tiesiogine žodžio prasme diena yra gruodžio 24-oji. Būtent kūčios Vokietijoje laikomos svarbiausia metų švente, jos švenčiamos šeimos rate prie iškilmingai padengto stalo ir jų ypač nekantraudami laukia vaikai, mat tą dieną po kalėdine egle jų laukia gražiai supakuotos dovanos.

Beje, jos dovanojamos ne tik vaikams. Kiekvienas šventės dalyvis būtinai ką nors įteikia kitam, beje, ne vien per Kūčias, bet ir vėlesnėmis dienomis, gruodžio 25-ąją bei 26-ąją. Šios dienos Vokietijoje visada yra laisvadieniai ir daugelio išnaudojamos lankyti draugus bei gimines.  Būtent dovanoms statistinis vokietis išleidžia didžiąją šventinio biudžeto dalį.

Šie metai – ne išimtis ir tą patvirtina tarptautinės audito kompanijos „Deloitte & Touche“ 18 valstybių atlikta tradicinė prieškalėdinė vartotojų apklausa. Vokietiją liečiančios išvados tokios: skirtingai nuo kitų Vakarų Europos gyventojų šios šalies piliečiai šiemet didina išlaidas Kalėdoms, ir dovanų paieška jiems akivaizdžiai svarbesnė nei apsirūpinimas produktais bei gėrimais. Beveik pusė visų dovanų skirtos vaikams, kiekvienas kurių apdovanojamas vidutiniškai tris kartus.

Naudodama pačios sukurtą metodiką audito bendrovė suskaičiavo, kad statistinio suaugusio vokiečio Kalėdų biudžetas lyginant su praėjusiais metais išaugo septyniais procentais ir sudaro 485 eurus. Iš jų 285 eurai skirti dovanoms, 139 – produktams bei gėrimams, likusi suma – pramogoms. Tokią pat sumą dovanoms nustatė ir savo tyrimą atlikęs Vokietijos rinkodaros institutas.

Be abejo, skaičius dera vertinti su išlygomis, jie gali būti nebent orientyras, juo labiau, kad čia paminėtos sumos atspindi apklaustųjų ketinimus, o ne realias išlaidas. Vis dėlto šis orientyras, panašu, gana patikimas. Dar viena reprezentatyvi interneto puslapio „guenstiger.de“ atlikta apklausa davė irgi panašius rezultatus: 38 proc. respondentų pareiškė, kad Kalėdų dovanoms pasirengę išleisti iki 500, 32 proc. – iki 200 eurų. Beje, rytuose, buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, pastarąją sumą nurodė net 59 proc. apklaustųjų.

Kad dovanos vokiečiams labai svarbios, parodė jų atsakymas į „Deloitte & Touche“ pateiktą klausimą, kam jie rengdamiesi šventėms taupytų, jei to prireiktų. Vėlgi skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, vokiečiai pirmiausia mažintų išlaidas šventiniam stalui.

Beje, vokiškų šeimų Kalėdų specifika ta, kad šventiniai stalai padengti ne daugybe įvairių vaišių, o juose dominuoja vienas pagrindinis patiekalas. Dažniausiai tai – klasikinė Kalėdų žąsis. Per metus vokiečiai žąsiena mėgauja labai retai, vienas šalies pilietis suvalgo vos 300 gramų šio patiekalo. O ir šis kiekis suvartojamas daugiausia prieškalėdinėmis bei kalėdinėmis dienomis. Bet kuriuo atveju 75 proc. tėvyninių žąsų Vokietijoje pjaunamos nuo spalio iki gruodžio pabaigos.

Šiemet kilogramas žąsienos Vokietijoje kainuoja nuo 8 iki 14 eurų, taigi už penkių kilogramų paukštį tenka pakloti 40-70 eurų. Na, o prie šio patiekalo siūlomo raudono vyno butelį galima įsigyti už 5-15 eurų (be abejo, esama ir brangesnių vynų).

Palyginti mažos vokiečių išlaidos tam, ką kompanija „Deloitte & Touche“ įvardija pramogomis, susijusios su aplinkybe, kad kultūros bei pramogų įstaigos, tokios kaip teatrai, muziejai, iš dalies kino teatrai ir restoranai šventinėms dienomis paprasčiausiai nedirba. Kalėdos Vokietijoje švenčiamos namuose artimiausių žmonių rate.

Dabar – bent antra pusė, „Christian Science Monitor“ publikacija „Būsimosios kartos kalėdinė dovana“.

Finansų krizė lėmė, kad jaunimo nebedomina materialinės vertybės, kurios anksčiau dominavo ištisus dešimtmečius. Nors ateitis neatrodo guodžianti, jauniems žmonėms dabar vis labiau rūpi aplinkinių problemos. Ši tendencija gali lemti Kalėdų išlaidų mažėjimą.

Vyresniųjų klasių mokinių nuotaikas bei pasaulio matymą keletą dešimtmečių tyrę Kalifornijos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad 2007-2009 metų krizė stipriai pakeitė jų gyvenimiškas nuostatas ir materialinis gerbūvis jiems dabar rūpi gerokai mažiau. Ir taip yra ne dėl negalėjimo įpirkti puošnius atributus, kurie paprastai privalomi vartotojiškoje amerikiečių visuomenėje. Tie atributai jauniems žmonėms paprasčiausiai nereikalingi. Šis gyvenimo nuostatų pasikeitimas liudija, jog 1980-aisiais prasidėjęs ir keletą dešimtmečių tik stiprėjęs vartotojiškumas išsisėmė.

Ir ankstesnės krizės, tokios kaip Didžioji depresija, apmažindavo vartotojišką apetitą ir žmonės tapdavo taupesni, vis dėlto finansiniams reikalams pasitaisius jie vėl imdavo siekti materialinių vertybių. Šįkart mokslininkai atrado, kad 21 amžiuje gimusius jaunus žmones labiau domina ir jaudina visuomenės problemos. Beje, ir savo pačių perspektyvas jie linkę vertinti optimistiškai. Pasak Kalifornijos universiteto tyrėjų, paskutinės krizės unikalumas tas, kad ji lėmė ne tiek neigiamos, kiek teigiamos savivertės formavimąsi. Kitaip tariant, dauguma jaunuomenės ima vertinti tikrąją Kalėdų prasmę – tai šventė, skirta paminėti Kristaus atėjimą pas žmones, o ne pretekstas išlaidauti ir demonstruoti savo statusą.

Be abejo jaunų žmonių perkamoji galia ribota, jie priversti mažinti savo poreikius. Per pastarąją krizę nedarbo lygis jaunimo tarpe pasiekė beveik tokį pat lygį kaip Didžiosios depresijos laikais. Beveik 13 proc. jaunų amerikiečių nuo 25 iki 35 metų tebegyvena su tėvais. Jie nesiveržia apsigyventi atskirai, taigi ir susilaiko nuo rimtesnių pirkinių. Daugelis jų nesiekia turėti nuosavo automobilio ir jį nuomoja arba naudojasi visuomeniniu transportu. Skirtingai nuo vyresnių žmonių, jie ir namus linkę nuomotis.

Pasak vienos Amerikoje atliktų apklausų, 71 proc. jaunų žmonių nuo 14 iki 30 metų norėtų dirbti aptarnavimo sferoje, o ne tobulėti ir mėginti pradėti savo verslą. Kita vertus, remiantis analitinio centro „Pew“ apklausos duomenimis, nežiūrint į finansinius sunkumus, vadinamoji dutūkstantųjų karta pasitiki savimi, sugeba save išreikšti, pasižymi plačiu akiračiu, yra optimistiška ir pasirengusi pokyčiams. Sunku pasakyti, kiek tvarios yra šios gyvenimiškos nuostatos. Vis dėlto bent per šiųmetines Kalėdas galima tikėtis, jog pirmenybė bus teikiama dvasiniam šventės suvokimui, ne vien formaliam pasikeitimui dovanomis. Nes daiktų kultas atveda į vienatvę.

Laidą remia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“