Gruodžio 29 d. Arūno Sprauniaus rengiamos radijo laidos „Dvi pusės“ tema –  Metų virsmo apsvaigimai. Pirma pusė – straipsnis „Vynas ar alus – kas kenkia mažiau?“ iš BBC, antra pusė – publikacija „Tiesa apie alkoholį: ašaros po džino ir pagirios nuo šampano“ iš „The Guardian“. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Laidos įrašą galite išklausyti čia. Taip pat pateikiame šios laidos tekstą. Malonaus skaitymo ar klausymo!

Aptardamas metų virsmą veikale „Amžinojo sugrįžimo mitas“ Mircea Eliadė primena tarpulaikį lydinčią sumaištį, kuomet senasis prognozuojamas laiko ciklas pasitraukęs, gi naujasis dar neprasidėjęs. Apimti nežinios, sutrikę priešistoriniai žmonės mesdavosi į chaotiškus, destruktyvius ritualus, sumaištis tęsdavosi, kol gamtos ciklai sugrąžindavo juos į prognozuojamų dėsningumų kelią, kai eilinį sykį atlaikęs amžino grįžimo prie realybės ištakų ritualą žmogus pasijunta dar kartą išsigelbėjęs ar išgelbėtas nuo nebūties ir mirties.

Dabartiniai jau globalaus kaimo reikalai atrodo kiek kitaip arba labai kitaip. Praėjusio amžiaus pabaigoje vargu ar kas galėjo įsivaizduoti karinį konfliktą saugiausiame planetos žemyne Europoje ir didžiausią po Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių bangą, plūstančią nuo beatodairiškų žudynių Artimuosiuose Rytuose.

Tai, kas vyksta, metaforiškai galima vadinti civilizacinėmis pagiriomis po nuoširdaus įtikėjimo Francio Fukuyamos „Istorijos pabaiga“, praėjusio amžiaus pabaigoje griuvus Berlyno sienai ir pasibaigus Šaltajam karui. Kita vertus, kad žodis „pagirios“ turi labai konkretų turinį, mums, lietuviams, aiškinti nereikia. Lietuviška pagirių versija nestokoja nuožmumo – „Youtube“ pilna prisilupusiųjų santykių aiškinimosi vaizdelių ramentų, „šiūpelių“ bei kito komunikacinio instrumentarijaus pagalba. Policijai „kožną“ savaitgalį rengiant reidus, įkalusių vairuotojų gretos neretėja, nors tu ką, šalis ir šiemet pirmauja pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą. Užsispyrimas vertas pagarbos.

Kita vertus, turime kuo „didžiuotis“ ne tik mes. BBC žurnalistė Chrissie Giles išsiaiškino, kad britų gėrimo pikas pasiektas 2004-aisiais, tada jos tautiečiai ir ji pati, be abejo, gėrė daugiau nei per visą 20 amžių – praėjusio šimtmečio šeštame dešimtmetyje britai išgerdavo vidutiniškai po 3,9 litrus gryno alkoholio, gi 2004-aisiais galėjo didžiuotis jau 9,5 litro. Primintina, jog litras gryno alkoholio prilygsta 35 pintoms stipraus alaus. Pintą sudaro 0,57 litro.

Kaip bebūtų, laiko virsmas, o dar tokiais painiais laikais, yra geras pretekstas eilinį kartą mėginti skandinti nenumaldomą savo būdą. Jam stojus ypač anglakalbė žiniasklaida imasi stropiai patarti, kaip palyginti neskausmingai praslysti šį rizikingą laikotarpį. Tarkime, grupė Kembridžo tyrėjų išsiaiškino, jog talpesni stiklai provokuoja išgerti daugiau. Universiteto miestelio baro „The Pint Shop“ lankytojams jie 16 savaičių siūlė patiems pasirinkti iš 250, 300 arba 370 mililitrų indų, kai alkoholio porcija buvo vis ta pati, 175 mililitrai. Paaiškėjo, kad gerdami iš didesnių stiklų piliečiai beveik visada užsisakydavo dar – gurkšnojančius iš talpesnio indo mus apninka įtarimas, kad gėrimo yra mažokai ir reikia pakartoti. Moralas – jei nenorime prisiliuobti, geriau rinktis mažesnius stiklus.

O štai „The Guardian“ artėjant praėjusiems Naujiesiems paskelbė straipsnį psichologės Sally Adams, pasak kurios, ir tyrimai patvirtina, jog paauglius pagirios kamuoja ne taip lemtingai kaip suaugusius. Pavyzdžiui, eksperimentiškai įrodyta, kad pagiringos jaunos žiurkės ne tokios irzlios ir užsidariusios kaip suaugusios, taigi su amžiumi dera atsakingai rinktis, ką geriame. Kita vertus, pasak daktarės S. Adams, geriausia yra gurkšnoti saikingai arba negerti visai. Išties, įspūdinga įžvalga.

Įneškime į edukaciją savo indėlį ir mes. Pirma pusė – naujienų agentūros BBC straipsnis „Vynas ar alus – kas kenkia mažiau?“ ir antroji – publikacija „Tiesa apie alkoholį: ašaros po džino ir pagirios nuo šampano“ iš dienraščio „The Guardian“.

Pirma pusė – straipsnis „Vynas ar alus – kas kenkia mažiau?“ iš BBC.

Pasaulyje nedaug gėrimų, kurie jų mėgėjus taip aiškiai atskiria vienus nuo kitų kaip alus ir vynas. Pamėginkime išsiaiškinti, kaip kiekvienas jų veikia žmogaus organizmą ir sveikatą.

Pinta šviesaus alaus ir vidutinio dydžio vyno stiklas turi maždaug tiek pat etilo spirito. Bet, kad kaukštelėtų per galvą, tas spiritas turi iš pradžių patekti į kraują, o šio proceso greitis priklauso nuo gėrimo. Mackas Mitchellas iš medicinos centro prie Teksaso universiteto neseniai atliko eksperimentą, kurio metu paprašė 15 savanorių vyrų skirtingomis dienomis gerti skirtingus alkoholinius gėrimus.

Kaip ir galima buvo tikėtis, greičiausiai į kraują patekdavo stiprus alkoholis, po jo sekė vynas, o paskutinis buvo alus. Taigi nuo stiklo vyno girtėjame greičiau negu nuo bokalo alaus. Išvada – gerdami šį gėrimą mažiau rizikuojame atsidurti kvailoje girto žmogaus situacijoje.

O kuris iš šių gėrimų labiau augina vyrišką pilvuką? Atrodytų, turi pagrindo teiginys, kad pilvą labiausiai augina alus. Pintoje alaus yra 180 kalorijų, tai yra 50 proc. daugiau negu nedideliame stikle vyno. Vis dėlto pernelyg nepiktnaudžiaujantiems alkoholiu šis skirtumas neturi ypatingai daug reikšmės. Pasak neseniai atliktos analizės, nei alaus, nei vyno mėgėjai trumpalaikėje perspektyvoje svorio nepriauga. Kita vertus, ilgiausias tam skirtas eksperimentas tęsėsi viso labo 10 savaičių, o juk kiekvieną bereikalingą kilogramą ir priaugame per tą laiką, taigi tyrėjai galėjo nepastebėti svorio pakitimų.

Nepaisant visų pastangų, mokslininkams kol kas nepavyksta įveikti gėrėjų prakeiksmo, rytinių pagirių. Mums net iki galo nežinoma, kas jas sukelia. Panašu, kad svarbų vaidmenį tame procese vaidina skysčių trūkumas. Bet ir neatmestina, jog vienas iš papildomų faktorių yra alkoholio fermentacijos metu išskiriami šalutiniai produktai. Šie organiniai junginiai suteikia gėrimui nepakartojamą skonį, bet ir gali toksiškai veikti organizmą.

Kai kurie tamsūs spiritiniai gėrimai (tarkime burbonas) iš tiesų gali sukelti sunkesnes pagirias, bet įvairios vyno bei alaus rūšys šia prasme yra maždaug lygiavertės. Taigi jei nepradėjote gerti stipraus alkoholio, galvos skausmas nuo alaus ir vyno veikiausiai bus maždaug vienodas.

Na, ir kuris iš jų sveikesnis ar bent mažiau kenkia sveikatai?
Neretai galima išgirsti, kad kasdieninis stiklas vyno padeda atjauninti organizmą ir mažina susirgimo širdies-kraujagyslių ligomis, diabeto bei aukšto kraujospūdžio grėsmę. Taip pat laikoma, kad ypač naudingi yra vadinamieji polifenolai, kurių ypač daug raudoname vyne. Alus naudingumo prasme paprastai neanalizuojamas, tačiau ir jame esama kažkiek polifenolo, taigi jis turėtų daryti maždaug tokį pat poveikį kaip baltas vynas. Tokios išvados nepateisina besaikio girtavimo, vis dėlto bokalas per dieną kažkam iš tiesų gali būti naudingas.

Apskritai darytina išvada, kad mažiau žalos sveikatai atneša vynas. Gi alaus mėgėjai gali guostis ilga šio gėrimo istorija. Kai kurie antropologai net mano, jog žmonių prisirišimas prie alaus galėjo lemti žemės ūkio, taigi ir šiuolaikinės civilizacijos atsiradimą.

Dabar antra pusė –  publikacija „Tiesa apie alkoholį: ašaros po džino ir pagirios nuo šampano“ iš „The Guardian“.

Esama daugybės faktų, įrodančių, kaip lengva įtikinti žmones, kad jie yra girti. Dar daugiau, girtumas toks užkrečiamas, jog net įsitikinę esantys absoliučiai blaivūs pasiduoda girtai euforijai, veikiami įkalusių vakarėlio dalyvių entuziazmo. Toks alkoholio placebo efektas ne tik atpalaiduoja žmones, bet ir verčia juos daryti kvailystes. Jis taip pat veikia atmintį ir blaivią nuovoką. 2003-aisiais grupę studentų įtikino, kad tai, ką jie tuo metu gėrė, buvo ne džinas su toniku, o degtinė. Viskas atrodė pakankamai įtikinama – jie sėdėjo bare, kur gėrimas buvo pateiktas degtinės buteliuose. Nieko neįtariantys studentai pasidavė klastai ir vėliau sunkiai galėjo prisiminti, kas jiems nutiko. Gi jų draugai, kuriems pasakė, jog geria džiną su toniku, panašių problemų neturėjo.

Kiekvienas žmogus turi sąrašą draudžiamų gėrimų, kurie jį varo į depresiją ar pamišimą. Pavyzdžiui, įprasta manyti, jog džinas turi reputaciją gėrimo, kuris varo į ašaras. Tačiau bet kuris biologas jums paaiškins, kad pagrindinė veikli medžiaga džine etanolis vienodai veikia visuose alkoholiniuose gėrimuose. Skirtumas tik tas, kokia jo koncentracija, kaip vartojamas ir kaip lengvai įsisavinamas.

Tenka pripažinti, kad mokslas neturi pakankamai duomenų skirtingo alkoholinių gėrimų poveikio klausimu, galbūt todėl, kad mokslininkai nebemato reikalo ieškoti naujų įrodymų, jog alkoholis yra alkoholis. Tiesa, 1970-aisiais jie vis dėlto atliko tyrimą, siekdami palyginti degtinės ir burbono poveikį alkoholikams, kurie kartu šlaistėsi 18 dienų. Devynias dienas šie gėrė burboną, kitas devynias – degtinę. Pakanka pasakyti, kad jokių esminių elgesio skirtumų nefiksuota.

Vis dėlto gali susidaryti įspūdis, jog neįprastos spalvos gėrimai priverčia žmones labiau apgirsti. Eksperimentinis psichologas Charlesas Spenceris primena 1997-aisiais atliktą tyrimą, kuris patvirtino, jog labiau apgirsta žmonės, kuriems siūloma išgerti nepažįstamo gėrimo.

Be abejo, alkoholyje esama ne tik etanolio, bet ir kitų medžiagų, kurios veikia mūsų savijautą. Sunkesnes pagirias sukelia tos, kurios yra toksiškesnės. Londono medicinos ir stomatologijos mokyklos profesoriaus, vyno dietos autoriaus Rogerio Corderio teigimu, pigiuose vynuose pilna visokio šlamšto, todėl pagirios nuo jų ypač sunkios. Taip pat paplitusi ir tikriausiai turi pagrindo nuomonė, kad tamsesni gėrimai (viskis, alus, raudonas vynas) kitą dieną kelia ypač nemalonius pojūčius. Šiuose gėrimuose esama jiems aromato bei skonio suteikiančių aktyviųjų medžiagų.

Viena iš tokių, nusipelnanti ypatingo dėmesio, yra metanolas. Šios toksiškos medžiagos netrūksta brendyje bei raudoname vyne. Pasak R. Corderio, jis ilgai išlieka organizme, kol galų gale nevirsta formaldegidu bei skruzdžių rūgštimi. Būtent šios medžiagos lemia prastą savijautą.

Daugelis tvirtina, kad sunkiausias pagirias sukelia šampanas. Gali būti, tą lemia aplinkybė, kad žmonės jį gurkšnoja vakarėlio pradžioje dar nespėję nieko užkąsti. Be to, esama duomenų, kad šampanas sukelia girtumą greičiau negu kiti gėrimai. Muzikos poveikį žmonių emocijoms tiriančio filosofo Barrio Smitho vertinimu, iš kojų verčiantį šampano burbuliukų poveikį geriausiai neutralizuoja sinkopuota muzika – esą jei muzikos ritmas sutampa su burbuliukų šėlsmu taurėje, mūsų smegenys veikiausiai tą pajunta ir, tarkime, atitinkamai reaguodamos prie ritmo prisitaiko bei tampa aktyvesnės. Todėl prie putojančio vyno geriausiai tinka džiazas.

Kita vertus, jei esate kamuojamas stiprių pagirių ar kalėdiniame vakarėlyje nei iš šio, nei iš to pradėjote ašaroti, galbūt jūs paprasčiausiai buvote per girtas.