2013 m. spalio 23 d. Arūno Sprauniaus rengiamoje radijo stoties “Laisvoji banga” laidoje “Bent dvi pusės” gvildenami šiuolaikinio gyvenimo tempo sukeliami sutrikimai bei juodaodžių žydų integracijos klausimai.

Laidos įrašo galite klausytis paspaudę čia. Taip pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.

“Medicinos mokslas autoritetingai skelbia, kad bet kuri emocija sukelia tam tikros raumenų grupės įtempimą. Dažnai pasikartojanti emocija lemia vis didesnį įtempimą, be to, tas įtempimas nesąmoningai įtvirtinamas ir ilgainiui gali turėti neprognozuojamų pasekmių. Dažna įtampa (nebūtinai raumenų) signalizuoja, kad žmogaus psichikoje nusistovėjo neadekvatus kokio nors reiškinio vertinimas, kuris gali sukelti somatinius pakitimus. Įtampai nuolat pasikartojant gali kilti spazmai, skausmai bei kiti sutrikimai. Todėl atsipalaiduoti yra būtina.

Iš kitos pusės, pasak psichoanalitikų, stiprius bei ilgalaikius išgyvenimus, tokius, pavyzdžiui, kaip nuolatinis stresas (arba katarsis) irgi gali lydėti neįprasti somatiniai pakitimai. Labai nenustebkite, jei po susitikimo su zombiu gatvėje, net atsisveikinus su juo be pasekmių ir be kvapo parskuodus į saugius namus paaiškės, kad jums ėmė dygti, tarkime, dar vienos nežinomos kilmės ausys. Pozityvesnis pavyzdys – po nuostabaus, ašaras upeliais skruostais tekinusio koncerto apatinėje kūno dalyje pajusite kažką neįprasto ir atrasite, kad jums kalasi uodega.

Žodžiu, kartais sužinome, kad turime sielą tik tuomet, kai ją ima skaudėti. O jei skaudėjimas atlaiko dar ir trukmės išbandymą, lauk netikėtų pasekmių Stiprūs išgyvenimai nėra gėris poindustrinio kapitalizmo pasaulyje, išmintingi, nuosaikūs žmonės jų vengia.

Ir jau išvis sudėtinga kalbėti apie žmones, kurie dėl objektyvių priežasčių yra ne tokie kaip dauguma. Jiems gyventi puikiajame pasaulyje nėra paprasta ypač. Šiandien – apie nenuspėjamų genų kombinacijų lemtą paslaptingąją psichofiziką ir tų kombinacijų pasekmes kasdieniniame gyvenime. Bent pirma pusė – Amerikos leidinio „Smithsonian“ publikacija „Iš kur atsiranda kairiarankiai?“, ir bent antroji – straipsnis „Rasizmas: juodaodžių žydų kova“ iš Italijos leidinio „Lettera43“.

Bent pirma pusė – „Smithsonian“ publikacija „Iš kur atsiranda kairiarankiai?“

Kairiarankių gyvenimas nėra lengvas. Per visą žmonijos istoriją dėl daugybės prietarų šie žmonės buvo vertinami kitaip nei dauguma – juos laikydavo arba nešvariais, arba kerėtojais. Viduramžiais, jei žmogus rašydavo kaire ranka, tai reiškė, kad jis apsėstas velnio, mat manyta, jog ir pats šėtonas kairiarankis. Be abejo, dabar pasaulis pasikeitęs, pakitęs ir požiūris į kairiarankius. Vis dėlto polinkis naudotis kairiąja ranka daug kur tebelaikomas kažkuo nemaloniu. Be to, tyrimai rodo, jog ir kairiarankių gyvenimo trukmė mažesnė nei dešiniarankių.

Žmogiški prietarai kairiarankių atžvilgiu atrodo dar neteisingesni dėl to, kad kairiarankiai tokie gimsta. Mokslininkai seniau yra iškėlę prielaidą, jog kairiankiškumą lemia vienas genas. Tiesa, jie kol kas negali pasakyti, kurioje vietoje tas genas yra. Kita vertus, grupė mokslininkų neseniai aprašė sistemą genų, kurie lemia, kuri žmogus ranka bus dominuojanti. Pradėję tyrimus jie pastebėjo, jog nuo dislekcijos, tai yra nesugebėjimo skaityti, kenčiančių pacientų dešinės ar kairės rankos dominavimą lemia genas PCSK6. Kadangi kiekvienas genas gali būti dviejų tipų, vadinamųjų allelėjų, tai ir mutuoti jis gali dviem būdais. Mokslininkai atrado, jog nesugebantys skaityti pacientai, turintys labiau pakitusį geną PCSK6, dažniausiai yra dešiniarankiai.

PCSK6 yra genas, kuris tiesiogiai lemia žmogaus kūno asimetrijos vystymąsi. Tiesa, mokslininkai kol kas negali suprasti, kaip susijusi dislekcija ir tai, kuri ranka bus dominuojanti. Buvo nutarta išplėsti tyrimą ir įtraukti į jį daugiau kaip 2,6 tūkstančių žmonių, kurie neturi dislekcijos problemų.

Naujas tyrimas parodė, kad vienos kurios rankos dominavimą lemia ne vien PCSK6, bet ir kiti mutavę genai. Mokslininkų manymu, kuo daugiau vienos krypties mutacijų (į kairiarankiškumą ar dešiniarankiškumą), tuo didesnė galimybė, jog atitinkama ranka bus dominuojanti. Labai tikėtina, jog vienos kurios rankos dominavimą lemia subtilus, labai sunkiai nustatomas genų derinys.

Jei genai lemia žmogaus kūno asimetrijos vystymąsi, tai reiškia, kad fizinė simetrija ir vienos kurios rankos dominavimas tarpusavyje susiję. Vieno iš šių genų pažeidimas gali sukelti net vidaus organų vietos pasikeitimą. Situs inversus – tai retas išsigimimas, kai vidaus organai atsiduria lyg ir veidrodinėje pusėje, lyginant su įprasta jų vieta (pavyzdžiui, širdis ne kairėje, bet dešinėje krūtinės pusėje).

Jei fizinė asimetrija susijusi su vienos rankos dominavimu, su situs inversus išsigimimu į pasaulį atėję žmonės lyg ir turėtų turėti dešinę ar kairę dominuojančią ranką. Tačiau tyrimai to nepatvirtina, taigi mokslininkai daro prielaidą, jog žmogaus organizme esama daugiau mechanizmų, kurie kompensuoja dešiniarankiškumą ar kairiarankiškumą, jei esama rimtų fizinės simetrijos pažeidimų.

Kitų gyvūnų, pavyzdžiui, baltųjų meškų ar šimpanzių, irgi viena ranka ar letena yra dominuojanti. Pastebėtina, kad dešiniarankių ir kairiarankių skaičius visoje šimpanzių populiacijoje maždaug vienodas. Žmonės yra vieninteliai gyvūnai, kur skirtumas tarp dešiniarankių ir kairiarankių labai ryškus – visos planetos mastu santykis sudaro 90 ir 10 proc.

Viena iš tokį santykį aiškinančių hipotezių nurodo, jog tai susiję su žmogaus gebėjimu kalbėti. Šį gebėjimą gali lemti tiek kairysis, tiek dešinysis galvos smegenų pusrutulis. Dažniausiai šios funkcijos priklauso nuo kairiajame pusrutulyje esančių smegenų dalių – tokie žmonės kaip taisyklė yra dešiniarankiai. O to nedaugelio, kurių gebėjimą kalbėti lemia dešinysis pusrutulis, dažniausiai kairiarankiai.

Tiesa, Oksfordo universiteto doktorantas Williamas Brandleris nėra tikras, kad ši teorija pakankamai pagrįsta. Jaunąjį mokslininką kur kas labiau domina klausimas, kodėl žmonės dažniausiai gimsta dešiniarankiais, jis įsitikinęs, kad tą lemia genetinės priežastys, kurių mes kol kas nežinome. Reikia ištirti šimtus tūkstančių žmonių, norint tą nustatyti ir sudaryti vadinamąjį genetinį žemėlapį, kuriame būtų aiškiai matyti, kurie genai lemia vienos rankų dominavimą ir kuris paaiškintų, kodėl santykis tarp dešiniarankių ir kairiarankių toks didelis. Genetikos mokslas veržliai vystosi ir į šiuos klausimus bus atsakyta, kol kas tegalima konstatuoti, kad du trečdaliai žmonijos kaip ir anksčiau jaučia neprielankumą kairiarankiams.

Dabar – bent antra pusė, straipsnis „Rasizmas: juodaodžių žydų kova“ iš „Lettera43“

Režisierius Woodis Allenas neatsispirtų pagundai pajuokauti juodaodžių žydų tema, bet iš Etiopijos kilusiems žydams visai nejuokinga. Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje gelbėdamiesi nuo pilietinio karo tūkstančiai jų atvyko į Izraelį. Šiandien 120 tūkstančių falasha (taip ši tauta vadinama) gyvena apylinkėse tarp Tel Avivo ir Jeruzalės. Jie sudaro skurdžiausią ir labiausiai diskriminuojamą žydų visuomenės dalį.

2012-ųjų sausį į Izraelio Knesetą pateko pirma etiopiškos kilmės deputatė Pnina Tamano-Shata. Panašu, kad šie metai irgi reikš naują integracijos pakopą, mat vasarį kita etiopė Yetanish Einau tapo mis Izraelis. Rugpjūtį modelis Tahunia Rubel pelnė pripažinimą televizijos programoje „Didysis brolis“. Juodaodžiai žydai ėmė prasimušti ne tik politikoje, bet ir mados bei televizijos pasaulyje.

Už žydų-etiopų teises kovojantis Tamano-Shata padėjėjas Yohannesas Azanawas mano, kad prie jo tautiečių integracijos svariai prisidėjo pasiekimai mados pasaulyje. Jis pats turi mados agentūrą, kurią naudoja ir kaip kovos už žydų-etiopų teises instrumentą.

Pasiekti sėkmės nebuvo lengva – juodaodžiai žydai visada buvo laikomi antrarūšiais. Nors 1950-aisiais Izraelyje priimtas įstatymas, pagal kurį kiekvienas išpažįstantis judaizmą ir kurio bent vienas senelių buvo žydas turi teisę į Izraelio pilietybę, šalyje visada galiojo nerašyta hierarchija, skirstanti žmones į labiau ir mažiau pageidaujamus. Aukščiausiai joje yra iš rytų Europos kilę aškenaziai, po jų – sefardai iš pietų Europos, trečioje vietoje – rusakalbiai, kurių Izraelyje šiuo metu gyvena du milijonai.

Iš Etiopijos kilę žydai tebeužima žemiausią laiptelį. Pusė jų gyvena žemiau oficialios skurdo ribos. Paaugliai skundžiasi diskriminacija mokyklose, suaugusieji – darbe. Juodaodžiai žydai patiria diskriminaciją ir iš valstybės pusės. 2006-aisiais šalies valdžia pripažino, jog daugelį metų laikė netinkamu jų donorų kraują dėl nuogąstavimų, jog jis užkrėstas AIDS.

2011-ųjų gruodį po ilgų ginčų Didysis Izraelio rabinatas pagrasino išvysiąs žydus etiopus iš ortodoksų bendruomenės. Didžiausias skandalas kilo praėjusių metų gruodį, kai televizija parodė dokumentinį filmą, kuriame 30 moterų etiopių apkaltino imigrantų reikalais besirūpinantį Amerikos vieningąjį paskirstymo komitetą tuo, kad joms buvo suleista priešnėštuminio preparato „Depo-Provera“, kuris sukelia sunkius pašalinius efektus.

Organizacija gindamasi pareiškė, kad moterys buvo informuotos, bet problema liko. Tiesa ta, kad gimstamumas tarp žydų etiopų per dešimtmetį sumažėjo 20 proc. Pagal gimstamumo kontrolės programą 57 proc. hormonų injekcijų tenka etiopų bendruomenei, nors ji sudaro du proc. visų izraeliečių. Pagaliau, įsikišus deputatei Tamano-Shata, sveikatos apsaugos ministerija programą pakeitė.

Kai Y.Azanawas įsteigė savo agentūrą, išeivių iš Afrikos kova už savo teises buvo dar tik užuomazgoje. Televizijoje, žurnaluose ir reklamoje apie juodaodžius žydus nebuvo nė užuominos. Modelių agentūros savininkas bandė telktis rinkodaros priemones, bet reklamos verslo atstovai nenorėjo nieko girdėti apie iš visos šalies atvykusias merginas, argumentuodami tuo, jog etiopų auditorija labai maža, taigi jų ignoravime nėra jokio rasizmo.

Viskas pasikeitė, kai skurdžiame Tel Avivo pakraštyje be tėvo užaugusi Y. Einau tapo mis Izraelis. Nors neapsieita be juokelių jos kilmės tema, pati nugalėtoja nesirengė perdėtai kuklintis. Prieš susitikimą su Amerikos prezidentu Baracku Obama per šio vizitą Izraelyje ji viešai pareiškė, jog jos istorija primena Pelenės istoriją. Po to sekė T. Rubel pergalė „Didžiajame brolyje“, kuri jai atnešė 274 tūkstančių dolerių premiją.

Šiandien Y.Azanawui tapo lengviau, aktyvistas nutarė pasinaudoti palankia proga ir pradėti kampaniją „Izraelio grožis“, kurios tikslas yra įrodyti, kad juodaodžiai šios šalies piliečiai irgi yra gražūs.”

Laidą remia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“