Gegužės 31 d. „Žinių radijo“ eteryje transliuotos laidos „Dvi pusės“ tema – „Pabaigai – apie stebuklus“. Šią  laidą rengia ir veda žurnalistas Arūnas Spraunius. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Laidos įrašą galite išklausyti čia. Taip pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.

Savotiška istorija nutiko Ukrainos mieste Nikolajeve. Žmogus maždaug pusmetį nesinaudojo vienu iš dviejų savo garažų, o kai galų gale nutarė jį patikrinti, atrado užrakintą svetima spyna, numušęs kurią ir prasibrovęs į vidų išvydo juodos spalvos „Lexus RX 350“ ir dar su visais dokumentais. Dokumentuose radęs savininko mobiliojo telefono numerį ir šiam paskambinęs sužinojo, kad automobilis prieš tai buvo nuvarytas Čerkasuose, kur jo savininkas gyvena. „Dyvų dyvai…“ – tokiais atvejais pakylėtais tembrais sako mūsų tautiečiai.

Iš tiesų, stebuklai mūsų pasaulį dar ištinka ir ištinka pačiais įvairiausiais pavidalais. Stebuklingi patiekalai, stebuklingos kainos, stebuklingas kirpimas, stebuklingos padangos, stebuklingas metodas, technologiniai stebuklai – tik mažutėlytė dalis pasigėrėtinai išsamaus stebuklų apraiškų sąrašo. Tokie jie, poindustrinės epochos stebuklų veidai, patikimai pakeitę kažkada, senų senovėje praktikuotas stebuklines pasakas bei sakmes. Tarkime, tokią: žmogelis nakties metu per grabnyčias važiavęs pas mergeles ir jam ramiai sau bevažiuojant staiga ėmęs ir atsidaręs dangus. Ir iškart pasklido tokia baisi, labai graži nežemiška šviesa. Žmogelis taip išsigando, kad net kepurę nusiėmė. Kai tik ją nusiėmė, pasigirdo savotiškas garsas – tarsi būtų atsidariusios durys. Po akimirkos durys užsidarė, ir vėl daugiau nieko nebebuvo matyti.

Priešistorinis žmogus gyveno viltimi sulaukti paties sukurtų sakmių stebuklų, gi mes į tokius lūkesčius iš vartotojiškos išminties aukštumų žvelgiame atlaidžiai, mat po ranka turime aktualų pranešimą spaudai apie restoraną tiems, kas ieško stebuklingų skonių. Jei ką, po ranka turime ir gerąją žinią iš britų tabloido „Daily Mail“, jog pora minučių sekinančių fizinių pratybų kuria stebuklą, mat po lengvos treniruotės riebalų lygis kraujyje mažėja 11 proc., o iš širdies pasitreniravus jų sumažėja net 33 proc.

Kultinio serialo „Pietų parkas“ herojai teisėtai niršta sužinoję, kad Jėzus Kristus tvėrė stebuklus, mat vartojo dopingą, serialo Kristus mėgina lopyti reputacijos praradimus raginimais pagelbėti sunkumų kamuojamiems Baltarusijos ūkininkams. Eilinio opuso „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“, nepabijokime to žodžio, herojai Haris, Ronis ir Hermiona eina Dumbldoro pasiųstu taku, mat leidosi į misiją rasti visus Horokrusus, bei juos sunaikinti. Tačiau tai nebus taip lengva. Haris, Ronis ir Hermiona yra nusikaltusieji teismui bei turi painių reikalų su Mirties Valgytojais. Toks štai stebuklingas siužetas, neabejotinai papildęs ponios Rowling milijardinį kapitalą dar keliolika milijonų.

Žodžiu – be rinkos aprobuotų stebuklų ir naujausiais laikais niekaip, tad šiandien – apie stebuklo institutą globaliame pasaulyje ir senų senovėje. Pirma pusė – naujienų agentūros BBC straipsnis „Paulas Manafortas: buvęs Viktoro Janukovyčiaus patarėjas bei svarbiausias Donaldo Trumpo strategas“, ir antroji – lietuvių liaudies sakmė „Katilas velnio, pinigai mano“.

Pirma pusė – straipsnis „P.Manafortas: buvęs V. Janukovyčiaus patarėjas bei svarbiausias D. Trumpo strategas“ iš BBC.

Palyginti negausiame D. Trumpo patarėjų būryje išsiskirianti figūra yra 67-erių lobistas bei respublikonų politinis technologas P. Manafortas, ką tik gavęs pagrindinio Niujorko milijardieriaus rinkimų kampanijos stratego pareigas. D. Trumpo kritikai iškart pastebėjo, kad P. Manafortas yra konsultavęs tokius odiozinius asmenis kaip buvęs Ukrainos premjeras V. Janukovyčius, Filipinų diktatorius Ferdinandas Markosas bei ryšiais su narkotikų baronais kaltintas Bahamų ministras pirmininkas Lindenas Pindlingas.

D. Trumpas pasamdė lobistą dėl šio aktyvaus dalyvavimo rinkimų kampanijose Amerikoje per paskutinius 4 dešimtmečius. P. Manafortas, kurį kolegos praminė „grafu“, turi butą milijardieriaus dangoraižyje „Trump Tower“, taigi jei iki šiol susidurdavo su pastato šeimininku lifte ar fojė, dabar šis tapo jo bosu.

Samdytis lobistą milijardieriui patarė senas jo pažįstamas Rogeris Stownas pirmiausia darbui su liepą vyksiančio respublikonų suvažiavimo delegatais. P. Manafortas yra puikiai pasirodęs 1976-ųjų suvažiavime, kai dėl iškėlimo respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose kovėsi Geraldas Fordas ir Ronaldas Reaganas. Tada jis dirbo J. Fordui ir turėjo uždavinį sulaikyti delegatus nuo perėjimo R. Reagano pusėn. Politinis technologas nepaleido nė vieno. Nors dabar pasitraukus D. Trumpo konkurentams apdoroti delegatų neliko poreikio, P. Manafortas D.Trumpo aplinkoje vis tiek vaidina vis svarbesnį vaidmenį.

Kol kas nesama požymių, kad milijardieriui kenktų prieštaringa reputacija lobisto, kuris pasirengęs siūlyti savo paslaugas ir labiausiai abejotiniems užsienio veikėjams, tokiems kaip V. Janukovyčius, kurį dienraštis „The New York Time“ 2007-aisiais apibūdino kaip įtartiną reakcionierių ir Kremliaus pėstininką. Pasinaudoti P. Manaforto paslaugomis jam patarė Ukrainos verslo oligarchas Rinatas Achmetovas, kurį amerikietis buvo konsultavęs.

P. Manafortas garsus savo gebėjimu išlikti šešėlyje, bet jo stilius greitai išryškėjo iš sumaniai organizuotų rinkiminių V.Janukovyčiaus renginių. Daugelis laikė P. Manaforto misiją beprasmiška, kaip interviu „The Guardian“ yra išsireiškęs buvęs valstybės departamento bendradarbis Davidas Kremeris, konsultuoti V. Janukovyčių tas pats, kas mėginti pagražinti kiaulę padažant jai lūpas. Bet P. Manafortas suteikė savo klientui keletą naudingų patarimų, tarp jų – viešai kalbėti ne tik rusiškai, bet ir ukrainietiškai, bei stengtis išsireikšti kiek galima lakoniškiau.

Jei prieš tai Regionų partijos reklaminiuose vaizdo klipuose jos pirmininkas tik dudendavo į kamerą, vadovaujant politiniam technologui amerikiečiui, V. Janukovyčių rodydavo žingsniuojantį saulės nušviesta gatve besišypsančių piliečių apsuptyje. P. Manafortas vaizdavo V. Janukovyčių kaip nesuprastą lyderį, kurio prasta reputacija Vakaruose esą susijusi su pastarųjų nenoru atsisakyti „Šaltojo karo“ stereotipų.

Dabar politinis technologas nesutinka su priekaištais dėl jo darbo su V. Janukovyčiumi ir visuose interviu tvirtina padėjęs padaryti Ukrainą europietiška šalimi bei stengęsis konstruktyviai prisidėti prie demokratijos kūrimo joje. Po kliento pergalės 2010-ųjų rinkimuose P. Manafortas liko Ukrainoje kaip jo patarėjas, be to, užsiėmė verslu, kuris suvedė jį su verslo oligarchu Dmitrijumi Firtašu bei rusų milijardieriumi Olegu Deripaska.

Julija Tymošenko kaltino P. Manafortą tuo, kad jis dalyvavo sudėtingoje schemoje, kurios tikslas buvęs susidoroti su ja bei jos politiniais sąjungininkais už tai, kad mėgino sutrukdyti D. Firtašui pelnytis iš rusiškų gamtinių dujų importo. 2011-aisiais dar kalėdama buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Manheteno federaliniame teismui net pateikė ieškinį, kuriame atsakovais minėti ir amerikietis lobistas, ir D. Firtašas, ir kriminalinis autoritetas Semionas Mogilevičius. Bet 2014-aisiais federalinis teisėjas ieškinį nagrinėti atsisakė, motyvuodamas sprendimą įstatymų bazės nebuvimu. Jis taip pat konstatavo, jog J. Tymošenko nesugebėjo įtikinamai įrodyti nusikalstamų motyvų buvimo politinio technologo veiksmuose.

Dabar – antra pusė, lietuvių liaudies sakmė „Katilas velnio, pinigai mano“.

Gyveno du broliai. Ir abu vedę. Vyresnysis buvo bevaikis, labai turtingas, nes pasidalindamas jaunesnį apgavo – visai be nieko atidalino. Tas buvo labai neturtingas.

Kaip tik susirgo vyresnysis brolis, tas turtuolis. Susirgo ir nežino, ką jam daryti, kaip tuos pinigus paslėpti. Reikia užkeikti. Nunešę katiliuką į daržinę, iškasė duobę, įstatė ir vėl parėjo. O tas jaunesnysis pastebėjo, kad brolis toks buvo silpnas, o dabar vaikšto. Nuėjo į tą daržinę ir pasislėpė už šiaudų. Pasislėpęs žiūri, kas toliau bus. Tas jo vyresnysis brolis atnešė pinigų, įpylė į katilą ir vėl išėjo. O tas jaunesnysis, už šiaudų sėdėdamas, neiškentė, nusiėmė rožančių nuo kaklo ir įmetė į tą katiliuką.

Įmetė, o brolis atnešė dar pinigų, supylė ir sako – keikia jau tuos pinigus:
– Velne, velne, imk pinigus ir su katilu!
O brolis, už šiaudų sėdėdamas, sako:
– Katilas velnio, o pinigai mano!
Tas apsidairė, paklausė, apsižiūrėjo – niekur nieko nematyti. Iš kur tie žodžiai tokie pasigirdo? Ir vėl pakartojo:
– Velne, velne, imk pinigus ir su katilu!
Brolis ir vėl atsakė:
– Katilas velnio, pinigai mano!

Turtingasis brolis tiktai paklausė ir išėjo iš daržinės. Nuėjo į kambarį ant lovos ir miršta. O neturtingasis išsigandęs irgi parėjo ir atsigulė. Tiktai kažkas prilėkė kaip vėjas prie lango, pasisuko, pasisuko ir sako:
– Pasiimk pinigus, mums katilo reikia!
Tas išsigando, guli prie žmonos prisiglaudęs.
Palaukė, palaukė, antrą kartą ir vėl:
– Pasiimk pinigus, mums katilo reikia!
Tas ir vėl nepaklausė, nenuėjo pinigų paimt. Tiktai kad pašvilpino vėjas, kad davė per langą, stiklai tik žžžiiiirrrrr – pinigai ir nubyrėjo jam į kambarį. O katilą nusinešė.

Čia riksmas pakilo – brolis miršta, brolis miršta! Greitai atsikėlė, nulėkė brolio aplankyti – jau brolis negyvas. Matyt, jo sielą velniai, katilan pasodinę nusinešė.