Gegužės 25 d. „Žinių radijo“ eteryje transliuotos „Dvi pusės“ laidos tema – Svieto pabaigų įvairovė. Šią užsienio spaudą apžvelgiančią laidą rengia ir veda žurnalistas Arūnas Spraunius. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Laidos įrašą galite išklausyti čia, o mėgstantiems skaityti, siūlome susipažinti su laidos turiniu tekstine išraiška.
Floridos gyventojas Joahnas Timiriasjefas bylinėjasi dėl moralinės žalos su Koral Geiblis miesto ligonine po to, kai amputuotą jo koją pastarosios personalas išmetė į šiukšlių konteinerį, ir policija pradėjo bylą dėl šio žmogaus mirties, kai koją rado. Situacija kinematografiška, bet ir primena apie tai, jog viskas turi pabaigą.
Apie pabaigą savaip signalizuoja ir faktas, jog teroristinėje Islamo valstybėje neregėtai ištįso kandidatų į mirtininkus eilės, mat šių miniapokalipsių organizavimo procesą korumpuoja savus proteguojantys sauditai, apie ką pasiskundė pamokslininkas Kamilis Abu Sultanas ad-Dagestanis. Arba dar: 2008-aisiais planetoje užfiksuoti 63 kariniai konfliktai, kurių aukomis tapo 56 tūkstančiai žmonių, praėjusiais metais konfliktų buvo 42, užtat žuvo 180 tūkstančių Žemės gyventojų. Kartu su kitais žmogiškos veiklos sektoriais naikinimo industrija irgi tampa efektyvesnė.
Tad kodėl neaptarus žmonijai amžinai aktualios pasaulio pabaigos temos? Juo labiau, kad pasaulio pabaigos pranašysčių industrija turi solidų istorinį-ideologinį pagrindą. Štai budizme nurodoma, jog pasaulis gyvuoja ciklais – baigiantis eiliniam, griūna visi pasauliai, įskaitant žmogiškąjį, ir tik praėjus ilgam laiko tarpui, visata ima atgimti vėl.
2011-aisias planetos vakarų pusėje kilo ažiotažas, mat prisiminta, jog 2012-ųjų gruodį baigiasi 5125 metams numatytas indėnų majų kalendorius. Šventai įtikėję juo amerikiečiai ėmė supirkti nuo asteroidų smūgių skirtus apsisaugoti bunkerius ar bent vietas juose (pasak britų „Daily Telegraph“, vieta žmogui kainavo 32 tūkstančius svarų sterlingų), ne tokie optimistai rengėsi masinėms savižudybėms. Meksikos turizmo ministerija pasaulio pabaigos dėka 2012-aisiais tikėjosi 52 milijonų turistų į šalies pietryčių regioną.
Tiesa, majai nenurodė, dėl ko Žemė baigs gyvuoti 2012-ųjų gruodį, tad buvo kilusi ir tam tikra informacinė sumaištis, fantazuota apie susidūrimą su paklydusia planeta, ateivių įsiveržimą, pražūtingas audras Saulėje ir taip toliau.
Kita vertus, pasaulio pabaiga – viliojanti tema, Amerikos radijo pamokslininkas Haroldas Kempingas majų pranašautos apokalipsės laukimo dienomis autoritetingai pareiškė pasaulio pabaigą nutiksiant iš pradžių 2011-ųjų gegužės 21-ąją, vėliau ją nukėlė į tų pačių metų spalio 21-ąją, kai ir šią dieną nieko apokaliptiško nenutiko, tyliai atsistatydino iš radijo.
Kai kurie mokslininkai savo ruožtu negailestingai pasauliui duoda 80 metų, mat planeta artėjanti prie šešto (pasirodo, per Žemės istoriją jau būta penkių) masinio išmirimo, kuomet neliks 30-50 proc. gyvų būtybių. Tiesa, vilties suteikia garsusis Stevenas Hockingas, pasak kurio, žmonija vis dėlto turi tūkstantį metų susirasti kitą priebėgą Kosmose, mat gimtoji Žemė pernelyg trapi, kad atlaikytų ilgesnės trukmės testą.
Ką gi, pirma pusė – publikacija „Ar Vladimiras Putinas susikaus su Antikristu: krikščionys evangelikai vėl prakalbo apie pasaulio pabaigą“ iš dienraščio „The Washington Post“, ir antroji – „The Financial Times“ straipsnis „12 potencialių priežasčių, galinčių iššaukti pasaulio pabaigą“.
Pirma pusė – publikacija „Ar V. Putinas susikaus su Antikristu: krikščionys evangelikai vėl prakalbo apie pasaulio pabaigą“ iš „The Washington Post“.
Krikščionys evangelikai paskutinius keletą šimtmečių ne kartą naudodavosi pasaulio nestabilumu pamokslavimo naudai, derindami aktualijas ir biblines pranašystes siūlė pasekėjams slaptą žinojimą apie praeitį, dabartį bei ateitį.
Dabar, šįkart V. Putino dėka, krikščionys evangelikai gavo naują šansą. Kuo Rusijos prezidentas agresyvesnis ir mažiau nuspėjamas, tuo aistringiau kai kurie pamokslininkai skelbs apie greitai įvyksiantį antrą Kristaus atėjimą. Pasak jų, V. Putino beatodairiškos ambicijos, abejotinos taikos iniciatyvos Ukrainoje, užuominos apie pasirengimą apginkluoti Iraną primena, jog pasaulis svaiginančiu greičiu ritasi į apokalipsę, kurią pranašavo Jonas Krikštytojas. Rusija seniai tapo primygtinio evangelikų dėmesio objektu.
Prislopusią eschatologinę tradiciją 19 amžiuje atgaivino airių pamokslininkas Johnas Nelsonas Durby, skelbęs, jog laikų pabaigoje pasaulį ištiks karai. Paskutiniame mūšyje su Jėzumi Kristumi susikaus Antikristas – pasaulio valdovas ir Šėtono pasiuntinys. Bet siekdamas absoliučios valdžios Antikristas iš pradžių turėsiąs įveikti su juo besivaržančias šėtoniškas valstybes. Pasak J.N Durby, galingiausia iš jų būsianti Rusija.
1909-aisiais Oksfordo universiteto leidykla išleido bestseleriu Šiaurės Amerikoje tapusį „Skoufildo Biblijos aiškinimą“. Jos autorius Skoufildas – į fundamentalistą atsivertęs sukčius – aktyviai populiarino J.N Durby idėjas ir aiškino milijonams amerikiečių, jog Rusija esanti didžiausia paskutinių laikų imperija, apie kurią kalbama pranašo Ezekijelio knygoje. Bolševikų revoliucija, Josifo Stalino valdymas ir Šaltasis karas tą tik patvirtino. Ne veltui vienais svarbiausių „vanagų“ 20 amžiuje buvo tokie pamokslininkai evangelistai kaip Billis Grahamas. Kuomet su jų idėjomis susipažinęs (net jei jomis netikėjo) prezidentas Ronaldas Reaganas evangelikų asocijacijos suvažiavime pavadino Sovietų Sąjungą „blogio imperija“, jis gerai žinojo, ką sako. Prezidentui reikėjo, kad krikščionys evangelikai palaikytų jo agresyvią politiką.
Naujienose ieškodami biblinės potekstės evangelikų pamokslininkai jautėsi tarsi futbolininkai baigiantis rungtynėms, kai nuveikti reikia dar daug, o laiko liko mažai. Jėzus turi apsireikšti greitai, kad atskirtų aveles nuo netikėlių, ir tam reikia pasirengti. Evangelikų tikėjimas suteikia patogų mąstymo modelį, aiškinantį tragiškiausius ar paslaptingiausius įvykius. Jis taip pat įtikinėja tikinčiuosius, jog veikti reikia greitai ir ryžtingai, deryboms, atsargioms reformoms laiko nėra.
Kuomet Sovietų Sąjunga žlugo ir baigėsi Šaltasis karas, kai kurie evangelikai šiomis tiesomis ėmė abejoti. Georgo Busho-jaunesniojo laikais jie ėmė daugiau laiko skirti veikimui šiame pasaulyje, o ne rengimuisi dangiškajam. Daugelis nustojo domėtis biblinėmis pranašystėmis.
Ir štai atsirado V. Putinas. Panašu, jog šis buvęs KGB agentas prisideda prie krikščionių evangelikų eschatologinio mąstymo atgimimo. Evangelinių romanų autorius Joelis Rosenbergas, pastorius Johnas Hagee, televizinis pamokslininkas Jackas Van Impe bei daugelis kitų jau sieja Rusijos lyderio veiksmus su Senojo testamento pranašystėmis.
Nepaisant dabartinių evangelikų bendruomenių požiūrių į eschatologines knygas įvairovės, apklausos įtikinamai rodo, kad tikintieji neabejoja paskutinio teismo dienos atėjimu. Pasak 2006-aiais agentūros „Pew“ atliktos apklausos, 79 proc. Amerikos krikščionių tiki Kristaus prisikėlimu, o 20 proc. mano, jog tai įvyks dar jiems gyvenant. Pasak 2010-ųjų apklausos, 41 proc. amerikiečių (tai yra, daugiau kaip 100 milijonų žmonių) ir 58 proc. baltųjų evangelikų tiki, kad Jėzus galbūt ar veikiausiai grįš 2050-aiais.
Dabar – antra pusė, „The Financial Times“ straipsnis „12 potencialių priežasčių, galinčių iššaukti pasaulio pabaigą“.
Grupė mokslininkų iš Žmonijos ateities instituto prie Oksfordo universiteto pirmą kartą įvertino didžiausias grėsmes žmonijai. Pasak vieno tyrimo bendraautorių Denniso Pemlino, jie nenorėtų būti apkaltinti baimės sėjimu, vis dėlto mano, kad reikia skatinti politikus svarstyti šias problemas.
Štai 12 scenarijų. Pirmas. Nenumatytos pasekmės. Tai rizikos, apie kurias negalvojame, arba tos, kurias laikome menkai tikėtinomis. Vis dėlto esama 0,1 proc. tikimybės, kad dėl jų gali ištikti pasaulio pabaiga. Antras. Žemės susidūrimas su asteroidu – 0,00013 proc. tikimybė. Trečias. Su dirbtiniu intelektu susijusios rizikos. Niekas nežino, kiek iš tiesų realu, jog mašinos užvaldys pasaulį ir sunaikins žmones. Tikimybė – nuo 0 iki 10 proc.
Ketvirtas. Milžiniško vulkano išsiveržimas, tiksliau, po jo stosianti vulkaninė žiema, kai į atmosferą bus išmesti tūkstančiai kubinių metrų dulkių, ir tai išmarins biologines rūšis. 0,00003 proc. tikimybė. Penktas. Visiškas globalios ekosistemos žlugimas, kai planeta neįstengs išmaitinti milijonų savo gyventojų. Kadangi nežinomų faktorių labai daug, tikimybė neaiški. Šeštas. Netinkamas valdymas globaliu mastu, jei iškils visiškai nekompetentingos bei korumpuotos diktatūros. Tikimybė nežinoma.
Septintas. Globalus sisteminis ekonomikos ir socialinio sektoriaus žlugimas dėl suirutės bei teisėtvarkos nuopuolio. Tikimybė nežinoma. Aštuntas. Radikalūs klimato pasikeitimai. Globalus atšilimas 6 laipsniais Celsijaus ar daugiau gali išprovokuoti masinį išmirimą dėl bado ir socialinių sukrėtimų. Tikimybė – 0,01 proc. Devintas. Branduolinis karas. Žmonių civilizaciją gali pražudyti ne tik bombų sprogimai, bet ir atominė žiema, kai sprogimų išmetimai užgoš saulės šviesą. Tikimybė – 0, 005 proc. Dešimtas. Globali kokios nors neišgydomos, mirtinos ir labai užkrečiamos ligos epidemija. Tikimybė – 0,0001 proc. Vienuoliktas. Dėl karo veiksmų ar atsitiktinai į laisvę ištrūkęs sintetinės biologijos išvestas modifikuotas patologinis genas, kuris naikins žmones ar svarbią ekosistemos dalį. Tikimybė – 0,01 proc. Dvyliktas. Nanotechnologijos, jei gebančios reprodukuotis nanomašinos užvaldys pasaulį. Tikimybė – 0,01 proc.