2015 m. vasario 9 d. Arūno Sprauniaus laidos „Dvi pusės“ tema – Tai piniguose laimė ar ne tik piniguose? Pristatomas straipsnis „Didesnės pajamos nedaro jūsų laimingesniu“ iš „The Week“ ir leidinio „Polityka“ publikacija „Kas yra laimė?“. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, laidos įrašo galite klausyti čia. Taip pat pateikiame laidos turinį tekstine išraiška.
O juk jausmų pilnatvė į visaverčio gyvenimo bukietą įtrauktina būtinai. Tą savaip patvirtinto prancūzų mokslininkai, atskleidę ryšį tarp užsibuvimo darbe ir polinkio į alkoholizmą. Pasirodo, daugiau nei 48 valandas per savaitę darbe praleidžiantys piliečiai linkę dažniau sriuobti alkoholį dideliais kiekiais, tokiu štai efektyviu būdu mėgindami švelninti perėjimą nuo įtempto darbo prie poilsio.
Pasirodo, asmeninio gyvenimo aukojimas materialinių vertybių naudai grėsmę kelia. Kaip pastebi psichologas Tomas Gilovichius iš Kornellio universiteto, žmonės linkę galvoti, kad kelionės ar perskaitytos knygos įspūdis išblės greitai, o naujas pirkinys džiugins ilgai. Tačiau prie suknelės ar automobilio irgi priprantama. Taigi be emocinės satisfakcijos – niekaip, artimo žmogaus žvilgsnio nepakeis ir pažangiausia indaplovė nei pritrenkiančio dizaino apatiniai.
Artimo ryšio vardan žmonijos atstovai gali atlikti tikrus žygdarbius – į Ukrainos Odesos miestą anglakalbius žentus gabenančios kompanijos „Anastasia International“ pajamos 2013-aisiais siekė 140 milijonų dolerių. Tiesa, jaunikių laukė, pavadinkime, labai permaininga sėkmė. 43-ejų amerikietis Todas britų žiniasklaidai skundėsi turėjęs sutaupyti 5 tūkstančius dolerių rezidavimui Odesoje, bet internetinė pažintis su iš 1500 kandidačių atrinktomis dviejomis pretendentėmis į gyvenimo drauges baigėsi niekuo – į Todo skambučius jos neatsakė.
Sakoma, esama net verslo, kuomet pretendento į gyvenimo draugus lūkesčiams neleidžiama užgesti tol, kol nesibaigė jo pinigai. Jiems pasibaigus nelaimėlis išsiunčiamas į oro uostą su tuščia pinigine ir sudaužyta širdimi. Bet tai judėjimas į abi puses, daug rytų Europos moterų geidžia jauno ir įdomaus partnerio, bet dėl pinigų priverstos interneto pokalbių svetainėse bendrauti su pagyvenusiais vyriškiais. Paslaptinga yra toji jausmų alchemija
Paprastos žmogiškos laimės, emocinės pilnatvės problematika iš tiesų daugiabriaunė ir sunkiai apčiuopiama – užsispyręs atsiskyrėlis Henris Davidas Toro bodėjosi 19 amžiaus pabaigos techninio progreso proveržiu ir visavertį gyvenimą tarėsi atradęs gyvendamas troboje toli nuo vietų, kur įsitvirtino telegrafas bei vidaus degimo variklis. Įdomu, kaip jis vertintų dabartinę mūsų priklausomybę nuo interneto.
Beje, kad su laime ne viskas paprasta poindustrinio kapitalizmo pasaulyje, liudija ir statistika – pasak praėjusį pavasarį atliktos apklausos, tik 7 proc. jaunų bei vidutinio amžiaus sulaukusių prancūzų mano, jog jų vaikai gyvens geresniame pasaulyje, Belgijoje tokių buvo 13, Ispanijoje – 16 proc. Užtat 81 proc. kinų įsitikinę, kad ateityje bus tik geriau. Va tai tau.
Tad šįkart apie laimę, kalbėti apie ją niekada ne per maža. Pirma pusė – straipsnis „Didesnės pajamos nedaro jūsų laimingesniu“ iš Amerikos savaitraščio „The Week“, ir antroji – Lenkijos leidinio „Polityka“ publikacija „Kas yra laimė?“.
Pirma pusė – straipsnis „Didesnės pajamos nedaro jūsų laimingesniu“ iš „The Week“.
Pripažįstame tą ar ne, mūsų požiūris į pinigus ima formuotis dar vaikystėje, dažnai jį lemia kultūriniai stereotipai. Bet jie nebūtinai teisingi. Štai ką finansų ekspertai mano apie labiausiai paplitusius pinigus liečiančius teiginius.
Kuo daugiau uždirbsiu, tuo laimingesnis būsiu. Finansų eksperto, knygos „Jūsų pinigų išmintis“ autoriaus Brado Klontzo teigimu, daug uždirbantys žmonės kai kada daug ir išleidžia, bet tyrimai rodo, kad 75 tūkstančių dolerių per metus atlygis daugeliui yra riba gyvenimo pilnatvės skalėje – pasiekę ją daugelis žmonių nebesieja papildomų pajamų su ypatingu gyvenimo pagerėjimu.
Laimės lygį kur kas labiau lemia aplinkybė, kam žmonės tuos pinigus leidžia. Vienas stereotipų – finansinis prioritetas yra mano vaikai. Be abejo, tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikams nieko netrūktų, vis dėlto kuomet kalbama apie rimtus asmeninius tikslus, tokius kaip pensijos kaupimas ar išlaidos studijoms, būtina pirmiausia pasirūpinti savimi. Jei nesukaupsite pakankamų lėšų savo pensiniam amžiui, finansinis spaudimas guls ant atžalų pečių.
Skolos – tai visada blogai. Aišku, yra daug vadinamųjų „blogų“ skolų, geriausias tą patvirtinantis pavyzdys – kredito kortelės. Taip pat dera vengti skolintis pinigų iš draugų ar šeimos narių, pasak pono B. Klontzo, tai gali grasinti santykiams su artimaisiais.
Bet esama, pavadinkime, nepavojingų skolų – tai pinigai, investuoti į dalykus, kurie brangs. Investavę į studijas ir gavę gerą išsilavinimą gaunate galimybę pretenduoti į gerai apmokamas pareigas, tad jūsų vertė darbo rinkoje išauga. Knygos „Jūsų pinigų išmintis“ autorius ryšium su tuo primena, jog įgiję bakalauro laipsnį darbo rinkoje dukart vertesni už turinčius vidurinį išsilavinimą.
Privalau atidėti svarbius man tikslus, kol negalėsiu to sau leisti (turėti vaikų, tęsti studijas ir pan.). Be abejo, turint problemų su būsto išlaidomis vaikelio gimdymą kuriam laikui dera atidėti. Vis dėlto apskritai geriausia siekti protingo kompromiso, atidedant pinigus ilgalaikiams tikslams, bet ir stengiantis susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojate. Pavyzdžiui, pagal galimybes kaupti specialų fondą, kad visada turėtumėte galimybę disponuoti tam tikromis lėšomis.
Reikia vengti nuomotis būstą, jei tik esama galimybės jį įsigyti. Toks galvojimas visiškai atitinka tai, kas vadinama „amerikietiška svajone“, bet ponas B. Klontzas perspėja, kad būtina blaiviai pasverti, planuojate ar ne artimiausius keletą metų likti konkrečiame mieste. Jei ne, būtina įvertinti aplinkybę, jog reikia ilgesnio laiko, kad tokios rūšies turtas pabrangtų ir jūsų investicijos atsipirktų. Na, ir privalu labai racionaliai įvertinti, kokią sumą galite išleisti. Labai dažnai didžiausia klaida yra ne atsisakymas pirkti būstą, bet savo finansinių galimybių pervertinimas jį įsigyjant.
Ir pagaliau – pinigai yra visko pagrindas. Iš tiesų jie nėra kažkas vien gero ar blogo, svarbiausia tai, kaip jūs su pinigais elgiatės. Netrūksta turtingų, bet korumpuotų žmonių, bet galima išvardyti ir daug turtingų bei moralių piliečių kaip ir korumpuotų, bet vis tiek gyvenančių skurdžiai.
Netrūksta manančių, jog visi turtuoliai tik godūs ir amoralūs. Pono B. Klontzo vertinimu, toks įsitikinimas pasąmoningai verčia rinktis karjerą, kuri kaip taisyklė nepadeda sukaupti turtų. Tą dažnai patvirtina elgesys tų, kurie išlošia loterijose – jie gauna milžiniškas sumas, bet po to kažkodėl vis viena ima jausti nerimą bei diskomfortą.
Grįžtame prie to paties – lemia ne pinigai, bet kokie yra mūsų gyvenimo tikslai ir kaip su pinigais elgiamės.
Dabar – antra pusė, leidinio „Polityka“ publikacija „Kas yra laimė?“.
Pasak Gallupo instituto 138 šalyse vykdytos apklausos, žmonija dar niekada nebuvo tokia laiminga kaip dabar. Septyni iš dešimties respondentų tvirtino patirią daug džiaugsmo – dažnai juokiasi, jaučiasi atsipalaidavę, o ir aplinkiniai juos gerbia. Vos ne pusė pareiškė užsiimą juos dominančia veikla.
Atskirose šalyse nuotaikos, be abejo, skiriasi, įdomu tai, kad pirmame laimingiausių šalių dešimtuke – devynios Lotynų Amerikos valstybės, o Europai atstovauja tik Danija. Beje, pasirodo, laimės lygį nebūtinai lemia gerovė – tarp nelaimingesniųjų atsidūrusios Čekija bei Liuksemburgas gyvena 15 kartų turtingiau nei gyvenimo džiaugsmu trykštantys lotynų amerikiečiai.
Kuomet interneto socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams buvo pasiūlyta pateikti dešimt knygų, kurios suformavo jų pasaulėžiūrą, tarp 130 tūkstančių anglakalbių atsakymų pirmą vietą užėmė „Haris Poteris“, Biblija buvo šešta. Garsaus psichiatro ir neurologo Viktoro Franklio knyga „Prasmės ieškantis žmogus“, kurią Amerikos kongreso biblioteka laiko viena iš 10 svarbiausių knygų Jungtinių Valstijų istorijoje, nepateko ir į pirmą šimtuką.
Šioje iškart po Antrojo pasaulinio karo išleistoje knygoje buvęs Aušvico koncentracijos stovyklos kalinys primena, kad laimė nėra duotybė pati savaime, kad jaustųsi laimingas, žmogus turi turėti tam priežastį. Ir priminė, kad gyvenimo prasme neparemtas laimės jausmas skatina gyvenimo susmulkėjimą ir egoizmą, vien paviršutiniškos lenktynės paskui laimę paradoksaliai tą pačią laimę nuo mūsų tolina.
Stenfordo universiteto psichologai kelių šimtų žmonių paklausė, jie gyvena laimingą ar prasmingą gyvenimą, ir tuo pat metų stebėjo jų psichinės sveikatos būklę. Palyginus atsakymus su stebėjimais padaryta išvada, jog laimė bei prasmė ne visada sutampa – laimė sietina su gavimu, gyvenimo prasmė – davimu.
Pasak šių metų pradžioje britų psichologų atlikto 40 tūkstančių šeimos ūkių tyrimo, sėkminga karjera, atlyginimo didėjimas, sėkmingos vedybos turi labai teigiamą poveikį, bet jis baigiasi praėjus 6-12 mėnesių. Emocinius pakilimus lemia dabarties momentai, jų poveikis greitai baigiasi, ir siekiant palaikyti gerą nuotaiką tenka ieškoti naujų.
Platesnis mąstymas būdingas prasmę jaučiantiems žmonėms, kurie tačiau gyvena ne tokį linksmą gyvenimą. Kalifornijos universiteto psichologė Sonja Lyubomirsky įsitikinusi, kad norint būti iš tiesų laimingam reikia nustoti lyginti save su kitais.
Apibendrinkime garsiuoju V. Frankliu, pasak kurio, būti žmogumi reiškia pastoviai orientuotis į kažką, kas nesame mes patys. Kuo daugiau individas atsiduoda darbui, meilei ar dar kažkam, tuo labiau jis žmogus. Tiesa, panašią mintį ramiausiai suformuluoti galėjo kuris nors iš Apaštalų knygos autorių ar net Haris Poteris.