2013 m. spalio 30 d. Arūnas Spraunius radijo stoties “Laisvoji banga” laidoje “Bent dvi pusės” aptarė aukso kaip investicijos ir krizių valdymo įrankio pliusus, minusus ir tendencijas pagal pasaulio žiniasklaidą.

Laidos įrašo galite klausytis paspaudę čia. Taip pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.

“O juk esama reikalų, dėl kurių aistros virė ir tebeverda per visą civilizacijos istoriją. Vienas tokių, be abejo, susijęs su auksu. Žmonės dėl šios gamtoje ne taip jau dažnai aptinkamos geltonos spalvos substancijos visais laikais žlugdė savus ir svetimus gyvenimus ar darė svaiginančias karjeras, dėl aukso vyko aršūs ginčai ir ne tik. Žodžiu, kai prabylama apie brangiausią planetoje metalą, abejingų nelieka, jo kainos svyravimus akylai stebi daugybė suinteresuotų žvilgsnių.

Ir šiomis dienomis tarptautinėje žiniasklaidoje šmėkštelėjo žinutė, kad Kirgizijos parlamentas nesutinka pasirašyti naujos sutarties su Kanados kompanija „Centerra Gold“, kuri iki pastarojo meto eksploatavo didžiausią šalyje aukso telkinį Kumtor. Politikai ambicingai reikalauja, kad Kanados kompanijai ir Kirgizijos vyriausybei priklausytų po 50 prc. įmonės akcijų, „Centerra Gold“ nuo 2009-ųjų valdo du trečdalius.

Kirgizijos parlamente verda aistros, Kumtor šachtos apylinkėse gyvenantys žmonės organizuoja mitingus ir reikalauja jos nacionalizavimo. Tiesa, vyriausybė kol kas nekrito, bet Kirgizijos premjeras įpareigotas telktis tarptautines teisininkų pajėgas ir derėtis dėl akcijų santykio perskirstymo. Gi ekspertai pastebi, jog bylinėjimasis gali kainuoti, tiek pat, kiek verta pati šachta, o Kirgizijoje ir taip netrūksta problemų su biudžeto surinkimu.

Užtat australai panašių į kirgiziškas bėdų, atrodo, neturi. Priešingai, spalio pabaigoje tarptautinė žiniasklaida informavo, jog žaliojo žemyno mokslininkai eukaliptų lapuose aptiko mikroskopinių aukso dalelių. Esą šių medžių šaknys gali pasiekti ir keturiasdešimties metrų gylį, taigi iš ten auksas kamienu ir sutekąs į lapus. Kadangi ir kritusi aukso uncijos kaina siekia apie 1300 dolerių, tikėtina, kad auksą išgaunantieji nukreips žvilgsnius dangopi, juo labiau, kad naujų aukso telkinių per paskutinį dešimtmetį aptinkama net maždaug 45 proc. mažiau. Užuot kasusios į Žemės gelmes, kompanijos, tikėtina, pradės laipioti į medžius. Šiaip, eukaliptai – vieni aukščiausių planetos augalų, būtų gerai, kad mėginantys graibstyti auksą aukštybėse neiškristų.

Tiesa, kuklios tos dalelytės, jų dydis siekia vos apie aštuonis mikronus. Kita vertus, kas ten žino, gal iš apačios ne taip ir gerai matyti. Be to, mokslininkai išsiaiškino, jog ištyrus apie 20 eukaliptų ir atradus jų lapuose aukso, galima statistiškai patvirtinti, jog gelmėse po medžiais esama telkinio. Taigi randasi galimybė toje pačioje vietoje ir veržtis viršun, ir kastis gilyn. Ypač ne pačioms turtingiausioms kompanijoms, nes dairytis aplink eukaliptus gerokai pigiau nei taikyti tradicinius aukso telkinių žvalgybos būdus.

Kai reikalai tokie, tiesiog privalu aiškintis, spindi tasai auksas ar nespindi, o jei spindi – kada. Pasekime chronologiją – bent pirma pusė, garsaus ekonomisto Nurielio Rubini Amerikos leidinyje „Slate“ paskelbta publikacija „Auksas priblėso“, ir bent antroji – straipsnis „Kerintis auksas: kodėl jį pirksime ir po krizės“ iš Vokietijos savaitraščio „WirtschaftsWoche Heute“.

Bent pirma pusė, N. Rubini Amerikos leidinyje „Slate“ paskelbta publikacija „Auksas priblėso“

Aukso kainų šuolis (nuo 800 dolerių už unciją 2009-ųjų pradžioje iki daugiau kaip 1900 dolerių 2011-ųjų rudenį) visais atžvilgiais priminė eilinį kainų burbulą. Dabar jis bliūkšta – tokios yra pasekmės vertybinių popierių kainų šuolio, kai ignoruojamas realus pasiūlos ir paklausos santykis. Aukso kainos kilimo įkarštyje investavimo į geltonąjį metalą šalininkai su pasitenkinimu kartojo, jog per keletą metų aukso kaina pasieks du, tris ar net penkis tūkstančius dolerių. Tačiau šių metų balandį ji vos perkopė 1300 dolerių, o dabar svyruoja apie 1400 dolerių už unciją.

Esama keleto priežasčių, dėl kurių aukso kainos burbulas sprogo, jos taip pat paaiškina, kodėl toji kaina iki 2015-ųjų veikiausiai nukris iki tūkstančio dolerių už unciją. Pirmiausia, aukso kaina visada pakyla, kai pasaulio ekonomika susiduria su ekonominėmis, finansinėmis bei geopolitinėmis rizikomis. Prasidėjus pasaulinei finansų krizei kai kurie investuotojai nusprendė, kad bankų vertybiniai popieriai bei valstybinės obligacijos nėra saugios, tad geriau tylomis išlaukti sunkius laikus, dėl visa ko apsirūpinus auksu. Bet net stojus sudėtingiems laikams auksas nebūtinai yra saugi investicija. Sunkiausiu krizės momentu aukso pirkimas už skolintus pinigus iškreipia prekybą šiuo brangiuoju metalu, mat jo kaina tampa labai nepastovi, tai staigiai šokteli aukštyn, tai krenta.

Antra, aukso kaina kyla aukštos infliacijos pavojaus akivaizdoje, mat tada geltonasis metalas atstoja santaupas. Tačiau net jei daugelio šalių centriniai bankai vykdo agresyvią pinigų politiką, kai pinigų kiekis ekonomikoje padvigubėja ar net patrigubėja, globalūs infliacijos augimo tempai lieka maži. Priežastis paprasta – nors pinigų daugėja, jų apyvarta lėtėja. Globali paklausa nusileidžia pasiūlai, todėl kompanijų gebėjimas pačioms formuoti kainodarą silpsta dėl perteklinių gamybinių pajėgumų, o aukštas nedarbas silpnina samdinių galimybes efektyviai ginti savo teises. Dėl globalizacijos daug darbo sąnaudų reikalaujanti pigių prekių gamyba keliasi į Kiniją bei kitas besivystančias rinkas. Be to, pasaulyje pastaruoju metu pastebimas infliacijos lygio mažėjimas dėl žaliavų kainų mažėjimo, nes beveik neauga planetos ekonomika. Aukso kaina tiesiog seka faktinį bei tikėtiną infliacijos mažėjimą.

Trečia, skirtingai nuo kitų investicijų, geltonasis metalas neteikia pelno. Akcijos atneša dividendus, namus galima nuomoti, gi aukso kainą išimtinai lemia žaidimas jo vertės keitimusi. Šiuo metu, kai globali ekonomika atsigauna, akcijos ir net nekilnojamojo turto rinka ima atnešti pelno. Iš tiesų, įvertinus aukso pelningumą nuo 2009-ųjų pradžios aiškėja, jog akcijų pelningumas globaliose rinkose gerokai pranoksta aukso pelningumą.

Ketvirta, auksas pradedamas pirkti tada, kai nelieka realių pajamų už akcijas bei obligacijas. Bet sveikstant Jungtinių Valstijų bei globaliai ekonomikai Amerikos federalinių rezervų sistema ir kitų šalių centriniai bankai laikui bėgant ims atsisakyti nulinių palūkanų normų ir imsis priemonių, kad jos augtų, o ne mažėtų. Penkta priežastis ta, kad daugelis didelių skolų turinčių šalių tuo pat metu disponuoja didelėmis aukso atsargomis, kurių turės atsisakyti, jei norės skolas mažinti. Tarkime, pranešimai, jog Kipras nori parduoti dalį savo geltonojo aukso rezervų (už maždaug 400 milijonus eurų), balandį sumažino aukso kainą 13 proc.

Šešta, kai kurie radikalūs konservatoriai (ypač Jungtinėse Valstijose) įtikėję įvairiomis sąmokslo teorijomis kelia aukso kainą ypač aršiai, bet jokio sąmokslo nėra, tiesiog traukiasi infliacija, o aukso kaip atsiskaitymo valiutos naudojimas yra neįmanomas. Geltonasis metalas gali būti turto laikymo, bet ne mokėjimo priemonė.

Johno Maynardo Keinso žodžiais tariant, auksas yra „barbariška atgyvena“ ir tampa paklausus, kai žmones užvaldo iracionali baimė bei panika. Todėl investavimo struktūroje turi būti labai kukli geltonojo metalo dalis, skirta tik apsidrausti nuo ilgalaikių rizikų. Nors aukso kaina keletą metų kils, ilgainiui ji vis tiek nukris dėl to, kad planetos ekonomika gis. Aukso karštligė baigėsi.

Dabar – bent antra pusė, straipsnis „Kerintis auksas: kodėl jį pirksime ir po krizės“ iš „WirtschaftsWoche Heute“

Auksą įprasta laikyti saugia užuovėja krizių metu. Bet skirtingai nuo kitų investicijų, jis nepraranda patrauklumo ir krizėms pasibaigus. Todėl mes jį mylime. Vis dėlto antrą šių metų ketvirtį auksas atpigo 20 proc., ir tai didžiausias kainos kritimas per tris mėnesius nuo 1920-ųjų. Garsus investuotojas Warrenas Buffetas pastebi, jog laiko geltonąjį metalą absoliučiai beverčiu ir jo nepirktų, jei kaina nukristų ir iki 800 dolerių už unciją. Nepaisant to, nekyla ginčai, kodėl šis, atrodytų, nenaudingas metalas išlaiko patrauklumą. Juk de facto yra seniausia valiuta pasaulyje. „Dekabank“ aukso ekspertas Bastianas Hepperlė mano, jog nepaisant dabartinio kainos kritimo auksas išliks stabilumo garantu investuotojams.

Jo reikšmė išryškėja stojus krizėms, nes yra gana retas. Skirtingai nuo pinigų, aukso negalima gaminti neribotais kiekiais, todėl nuo aukso standarto įvedimo Anglijoje 19 amžiaus pradžioje iki 1971-ųjų, kai standartas panaikintas, jis buvo pinigų stabilumą užtikrinantis garantas. Beje, dėl dabartinės finansų krizės netrūksta pasisakančių už aukso standarto sugrąžinimą.

„Dekabank“ aukso eksperto nuomone, auksas išliks patrauklus. Skolų krizė nebe taip gąsdina investuotojus, o būtent baimė buvo viena aukso kainos kritimo priežasčių. Net jei ekonomika visiškai nusiramins, rizikos faktorius niekur nedings, tai ir skatins aukso poreikį. Be to, auga aukso poreikis vadinamosiose pereinamosiose ekonomikose, tai irgi palaiko aukso kainą. Kinijoje vis daugiau privačių investuotojų vertina papuošalus kaip investiciją, todėl emisijos bankai didina aukso lydinių atsargas, kad būtų kuo mažiau priklausomi nuo Amerikos dolerio.

Poreikį pirkti auksą skatina ir istoriškai susiklostęs šio metalo patrauklumas. Dar senovės egiptiečiai priskyrė auksui mistines savybes bei laikė tarpininku tarp mūsų ir anapusinių pasaulių. Dėl aukso yra įvykę daugybė karų. Per aukso karštligę Amerikoje tūkstančiai žmonių tarsi užkerėti paliko darbą, tėvynę ir leidosi ieškoti šio reto metalo. Tai, kad aukso gali turėti nedaugelis, dar labiau didina jo patrauklumą. Anksčiau jis buvo prieinamas tik karaliams.

Vokietijoje visuomenės nerimas dėl aukso atsargų buvo pasiekęs tokį lygį, kad Federaliniai audito rūmai praėjusių metų rudenį suabejojo dėl tikslaus Bundesbanko užsienyje laikomų jo atsargų kiekio. Siekdamas sklaidyti abejones, šis bankas nutarė dalį atsargų iki 2020-ųjų sugrąžinti į tėvynę. Be to, norėdamas patvirtinti, jog atsargos nedingusios, Bundesbankas sausį keletą lydinių pademonstravo visuomenei.

Diskusijos dėl Šveicarijos nacionalinio banko aukso atsargų irgi parodė, kokią svarbi ši tema visuomenei. Dėl kainos kritimo saugyklose saugomas maždaug tūkstantis tonų geltonojo metalo atpigo 10,6 milijardo eurų. Ryšium su tuo sunerimo ir vokiečiai, mat Vokietijos centrinio banko nuosavybėje esantį auksą šalies piliečiai vertina kaip „nacijos turtą“ – 3391 tona jo atsargų gerokai pranoksta šveicariškas. Pirmą šių metų ketvirtį jų kaina siekė 136,5 milijardo eurų, antrąjį nukrito iki 100,3 milijardo.

Vis dėlto priežasčių panikai nebuvo. Bundesbankas skaičiuoja balansą kitaip nei Šveicarijos nacionalinis bankas, taigi šis kainos kritimas nepaveikė aukso vertės rinkoje. Kol visuomenė rūpinasi savo aukso atsargomis, nėra pagrindo nerimui, jog šis kilnus metalas praras svarbą.

Laidą remia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“