Planetai vos per ketvirtį amžiaus tenka išgyventi net ir mentalinius pasikeitimus. Keičiasi ne tik greičio, laiko, erdvės ir visų kitų tradicinių kiekybinių tikrovės parametrų suvokimas, kinta ir žmonijos mentalitetas. Kas gi yra tas nenumaldomas tradicinės pasaulėžiūros pamatų judintojas? Žinia, kas, technologijų atakos ir virtualus interneto pasaulis. Išlaisvinusi technologijų džiną žmonija dabar pati nežino, kaip toliau viskas klostysis.
Prie tradicinio mąstymo prisirišusiam piliečiui juk kažkaip reikia dorotis su informacija, tarkime, apie tai, kad Afganistane Vakarų sąjungininkų pusėje kariauja ir pora tūkstančių robotų. Arba kad Las Vegaso gatvėmis legaliai važinėjasi autonominis automobilis – Amerikos Nevados valstijos Transporto agentūra pirmą kartą istorijoje suteikė licenciją automobiliui be vairuotojo. Kompanijos „Google“ „Toyota Prius“ oficialiai gavo raudonos spalvos numerį su užrašu „Autonominis automobilis“. Transporto priemonės judėjimas Las Vegase parodė, kad jis toks pat saugus (jei ne saugesnis), kaip ir vairuotojų vairuojamos mašinos.
Bet net neįtikėčiausi nutikimai fizinėje tikrovėje neprilygsta tam, ką su mūsų sąmone išdarinėja virtualusis pasaulis. Internetas nuvertino daugybę dalykų, kurie mums buvo įprasti ištisus šimtmečius, – popierinę žiniasklaidą, laiškų rašymą, jis auklėja mūsų vaikus, interneto socialiniai tinklai diktuoja viešo elgesio madas, pirmi praneša apie visuomeninio gyvenimo tendencijas ir sektinus pavyzdžius. Jame jau įpratome ne tik apsipirkti, sumokėti mokesčius, į internetą mes, žmonės, perkeliame vis daugiau karjeros reikalų, privatumo, o nekantriausieji – ir intymaus gyvenimo. Tikėtina, kad apžvelgiamoje ateityje internetas pakeis sekmadieninius šeimos pasivaikščiojimus, vakaro tylą, supratingą žvilgsnį, kančią ir kitus labai literatūriškus dalykus, gali būti, pažangiausiose planetos vietose jis tą jau padarė.
Kai vis didesnė gyvenimo dalis keliasi į virtualią erdvę, ji neabejotinai nusipelno atidesnio žvilgsnio. Turime geriau ją pažinti, jei jau apsisprendėme susieti ateitį su talpia ir prieštaringa pasaulinio tinklo karalyste. Juk gali būti, kad visus masinantis virtualusis rojus nėra jau toks nekaltas. Įneškime į tą pažinimą savo indėlį ir mes.
Pirmoji pusė – straipsnis „Aukštų tvorų juosiami sodai“ labai patinka „Facebook“, „Apple“ ir potencialiems interneto cenzoriams“ iš britų dienraščio „The Guardian“
„Socialinių tinklų ir interneto parduotuvių populiarumas ne tik lengvina vartotojų gyvenimą, bet ir padeda juos kontroliuoti. Pirmas pavojaus signalas nuskambėjo 2008 m., kai Oksfordo ir Harvardo universitetuose dirbantis kibernetinės erdvės teisinio reglamentavimo profesorius Jonathanas Zittrainas iškėlė klausimą, kas įvyktų, jei mūsų naudojamos interneto programos pradėtų cenzūruoti mūsų veiklą internete. Kitaip tariant, imtų pačios spręsti, prie kokių puslapių mus prileisti ir ką mes juose galime daryti.
Profesoriui nerimą sukėlė tai, kad išmanieji telefonai gali apriboti vartotojų veiksmus internete tokiu būdu, kaip to padaryti negali asmeniniai kompiuteriai. Reikalas tas, kad išmanusis telefonas yra ribotų funkcijų buitinis prietaisas, tarsi koks kavos virimo aparatas. Asmeninį kompiuterį galima programuoti taip, kad jis atliktų daugiau funkcijų, nei numatyta jo pradiniuose nustatymuose, o štai savo išmaniųjų telefonų vartotojai programuoti paprastai negali.
Taigi kas nutiks, jei ateityje internetas darysis panašus į Šiaurės Korėjos gamybos radijo imtuvą, kurio pati konstrukcija neleidžia klausytis draudžiamų stočių? Šis klausimas vis aktualesnis. Kompanijos „Gartner“ prognozėmis, 2013 m. mobilieji telefonai taps populiariausia prisijungimo prie interneto priemone. Richardas Claytonas iš Kembridžo universiteto kompiuterių laboratorijos sako, kad vienareikšmiškai atsakyti į jį sudėtinga. Pasak mokslininko, visi vieningai sutaria, kad negali būti atvirų interneto forumų, kuriuose informacija keistųsi pedofilai ar „al Qaedos“ nariai.
Bet esama ir painesnių pavyzdžių. Tarkime, tinkle „Facebook“ esama grupių, kuriose prisiregistravę musulmonai nori organizuoti protesto akcijas prieš britų vyriausybės veiksmus Vidurio Azijoje. Šis socialinis tinklas turi įdomų mechanizmą, kuris leidžia kurti panašias grupes, bet „Facebook“ vartotojai Didžiojoje Britanijoje jų nemato (pagal britų įstatymus raginimai tokiose grupėse gali būti įvertinti kaip neapykantos kurstymas).
Tinklas „Facebook“ filtruoja ir tai, ką laiko vulgarumu. Pavyzdžiui, šio socialinio tinklo moderatorių vadove nurodoma, kad negalima rodyti maitinančios motinos, jei regimas jos krūties spenelis. Užtat sudaužytas galvas ir gilias žaizdas ant kūno demonstruoti galima. Amerikietišką drovumą demonstruoja ir „Google+“. Kapitalistui investuotojui MG Siegleriui šis interneto puslapis neleido publikuoti fotografijos, kuriame jis rodo nepadorų gestą (vidurinį pirštą), mat, jei kas nors palaikys šią nuotrauką įžeidžiančia, kompanija praras klientus. Bet interneto socialiniai tinklai suvaidino svarbų vaidmenį Arabų pavasaryje. Be to, „You Tube“ puslapyje galima matyti vaizdus iš Sirijos, kuriuose regime sirų kančias. Tiesa, jie patys šių vaizdų pasižiūrėti negali.
Šie ir kiti pavyzdžiai kai kada susiję ne su etiniais principais, bet su verslo modeliais. Tarkime, „Facebook“ neleidžia interneto paieškos sistemoms indeksuoti didžiosios jo turinio dalies. Interneto reklamos tinklo kompanijos vadovo Johno Battelle manymu, todėl šis socialinis tinklas kelia grėsmę „Google“ egzistavimui. Net „You Tube“ ir kitus panašius puslapius galima laikyti „tvoromis apjuostais sodais“, nes pareikalavus autorių teisių turėtojams ar teisėsaugininkams vaizdo siužetai gali būti iš jų pašalinti. Kita, vertus, „You Tube“, „Facebook“ ir „Twitter“ yra geriausia disidentų bendravimo vieta.
J. Battelle įsitikinimu, mobilūs įrenginiai neišvengiamai pakeis asmeninius kompiuterius, mat pastarieji beviltiškai atsilieka – jie neturi akių (kameros), klausos (galimybės įrašyti garsą) ir nemoka orientuotis erdvėje. Profesorius J. Zittrainas ragina mokytis griauti interneto sodus juosiančias tvoras arba kurti tokias programas, kurios leistų interneto vartotojams ieškoti naujovių ir eksperimentuoti.“
Antroji pusė – straipsnis „Interneto socialiniai tinklai kvailina izraeliečius“ iš Izraelio laikraščio „Haaretz“
„Socialinių interneto tinklų revoliucija pavertė mūsų individualųjį „aš“ pagrindiniu statistinio interneto vartotojo pastangų objektu. Vartotojas pasiryžęs visų akivaizdoje be galo kapstytis savajame „aš“, neatitrūkdamas nuo šio malonaus užsiėmimo nė akimirkai.
Tinkle „Facebook“ vidinis „aš“ praneša visiems, ką jis veikia, kas yra jo draugai, kokias vietas jis aplankė ir ką myli. „Twitteryje“ vidinis „aš“ pasakoja apie tai, ką jis veikia šiuo konkrečiu momentu, su kuo dabar susitinka, ką valgo arba geria ir ką planuoja artimiausiu metu daryti. Esama programų, kurios leidžia vidiniam „aš“ fotografijose fiksuoti jo aplinką ir supančius žmones ir akimirksniu visa tai perkelti į interneto socialinius tinklus. Puslapyje „You Tube“ vidinis „aš“ daro tą patį, tik vaizdo įrašais.
Visuose interneto socialiniuose tinkluose daugiausia vietos užima begalinis mūsų vidinio „aš“ noras gauti kuo daugiau dėmesio. Bet kuria kaina. Vidinis „aš“ rėkia: „Aš čia, skirkite man nors keletą minučių dėmesio. Nepraeikite pro šalį!“ Todėl nekeista, kad garsioji tinklo „Facebook“ funkcija „patinka“ pasidarė panaši į keičiamą monetą, kuria naudodamiesi, žmonės matuoja sėkmę, kitų dėmesį savo personai ir reikšmę visuomenėje.
Kai pavyksta įveikti eilinį abejingumo barjerą ir pasiekti keletą sekundžių trunkančio dėmesio, vidinį „aš“ ištinka didžiulis jausmų antplūdis, jis džiūgauja ir yra laimingas. Bet tai apgaulingas būvis, nes viskas vyksta lyg tarp kitko. Galų gale niekas nedrįsta prisipažinti, kad yra pasirengęs bet kam, kad tik gautų šiek tiek dėmesio. Todėl vidinis „aš“ prekiauja savimi dėdamas į internetą fotografijas, vaizdo įrašus ir įvairiausius „statusus“.
Daug kalbėta ir rašyta apie žalą, kurią interneto kultūra („žiūrėkite į mane, kalbėkite apie mane, vertinkite mane“) daro vaikams ir paaugliams, kurie dėl savo amžiaus neįstengia patys blaiviai savęs vertinti, ypač jei tuoj pat negauna atgarsio iš draugų ir pažįstamų. Bet panašu, kad, veikiami interneto socialinių tinklų, ir suaugusieji, visai subrendę žmonės, keičiasi ne į gerą pusę.“
Laida „Dvi pusės“ – pirmadienį 11.47 val.. Laida kartojama 16.47 val.
Laidą pristato bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.