Erikos Fuks  delfi.lt portale publikuotame straipsnyje “Prognozė: brangesnis alkoholis ir tabakas naudos neduos” supažindinama su UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” ir VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ atliktos studijos “Akcizų mokestis Lietuvoje” rezultatais.
„Nepamatuotas akcizų didinimas mažina mokesčių surinkimą ir didina šešėlinę rinką“, – sako vienas iš studijos iniciatorių ir rengėjų bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.

“Studijoje konstatuota, jog Lietuva – Europos Sąjungos (ES) pasienio valstybėje, kurioje gyventojų pajamos lyginant su ES vidurkiu vis dar ganėtinai mažos, tad didinti akcizus reikia atsargiai.„Turime kaimynines šalis, kuriose pas mus akcizais apmokestintas prekes parduoda gerokai pigiau, tad bet koks kainų augimas žmones paskatina „migruoti“ į šešėlinę rinką“, – teigia studijos bendraautorius „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ vadovas Mindaugas Palijanskas.

Studiją „Akcizų mokestis Lietuvoje“ parengė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” ir viešoji įstaiga „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“. Studija, nagrinėjanti Lietuvos akcizų politikos koreliaciją su šešėliniu verslu, parengta po pernai metais Seime įvykusių pasitarimų, kuriuose buvo aptartos kovos su šešėliniu verslu priemonės.

Autoriai konstatavo, kad iki 2009 m. Lietuvos akcizų politika iš esmės atkartojo ES politiką, o vėlesniais metais tapo sunkiai prognozuojama.

Autoriai vardija, jog Lietuvos gyventojai turi kur kas mažesnę perkamąją galią nei vidutinis ES gyventojas įsigyti akcizines prekes, o kainų skirtumas tarp akcizais ir PVM apmokestintų prekių sudaro 40 proc. ir daugiau.
Tyrėjai priminė, kad jau dabar Lietuvoje yra ganėtinai didelė šešėlinės ekonomikos dalis: 15-20 proc. degalų, 35 proc. cigarečių ir 33 proc. visų stipriųjų gėrimų nuperkama šešėlyje.

Jie pastebėjo, jog Lietuvoje skirtingų alkoholinių gėrimų apmokestinimo skirtumas siekia iki 5 kartų, kai ES – iki 2,3 karto.
Autoriai konstatavo, jog iš valstybės pasigendama ilgalaikės strategijos ir šeimininko požiūrio, akcizai naudojami biudžeto problemoms spręsti taikant ne ekonominį, bet buhalterinį požiūrį, taip pat nevykdoma akcizų politikos stebėsena ir analizė.

Studijoje primenama, kad 2008-2009 m. akcizo mokestis buvo padidintas pagrindinėms akcizinėms prekėms, pavyzdžiui, cigaretėms 2 kartus, alkoholiniams gėrimams – 20-45 proc. Tačiau po to akcizų pajamų surinkimas sumažėjo apie 10 proc.

2007 m. akcizų pajamų planas buvo vykdomas 107 proc., 2008 m. – 95 proc., 2009 m. – 100 proc., 2010 m. – 93 proc., 2011 m. – 91 proc., 2012 m. – 99 proc., išankstiniais 2013 m. Finansų ministerijos duomenimis siekė 96 proc.

Skaičiuojama, kad 2012 m. dėl akcizinių prekių šešėlinės rinkos Lietuva iš akcizo ir PVM neteko apie 900 mln. Lt biudžeto pajamų.”

Visą straipsnį skaitykite: delfi.lt

Visa studija “Akcizų mokestis Lietuvoje” pateikiama žemiau: