2013 m. gruodžio 28 d. delfi.lt Erikos Fuks publikacijoje “Būdai atsivilioti verslą, paskui ir – gyventojus” pristatoma veiklių savivaldybių tema.

“Konsultacijų bendrovės „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ direktorius Gintas Umbrasas vardija, jog iš Lietuvoje esančių 60-ies savivaldybių, aktyviomis galima pavadinti vos kelias, tai – Kretingos, Ignalinos, Utenos rajonai ir Druskininkų miestas.

„Matau, kad Kretingoje skatinamas verslumas iš pozityviosios pusės, Ignalinoje – imtasi renovacijos programos. Pakankamai neblogai, palyginti su kitais panašaus dydžio miestais, tvarkosi Utenos ir Druskininkų savivaldybės. Deja, tokios praktikos yra palyginti retos“, – apgailestauja Gintas Umbrasas.”

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” vadovas pastebi, kad vis dar nedaugelis savivaldybių aktyviai ieško kaip padidinti savivaldybių pajamas pritraukiant verslo projektus ir taip auginant darbo vietų rodiklius. Tai lemia, kad didieji miestai vystosi ir toliau, o mažieji tebekovoja su išvykstančio jaunimo srautais ir nedarbu.

„Mes galvojame, kad jeigu mažesniuose miesteliuose statysime socialinę infrastruktūra, pavyzdžiui, mokyklas, kultūros centrus ir taip toliau, tai išlaikys jų gyvybingumą. Bet, jeigu nėra gamybinių taškų, vien socialinė infrastruktūra jų neišlaikys“, – mano Gintas Umbrasas.

„Kiekvienas verslas stiprina bendruomenės ekonominius ir socialinius pagrindus: jeigu ten yra ką veikti, verta ir gyventi, jeigu veikti nėra ką, iš ten reikia važiuoti“, – gyventojų logiką paaiškina UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius.

„Man susidarė įspūdis, kad didžioji dalis savivaldybių gyvena biudžetinėmis nuotaikomis ir įsivaizduoja, kad vystyti jų administruojamą teritoriją, kurti joje verslą turėtų kažkas trečias, atėjęs iš šalies. O kartais, vardan gėlių darželio linijos, kuri yra artima kokiam nors politiniam asmeniui, gali būti paaukoti pakankamai dideli ekonominiai konkrečios savivaldybės projektai. Tai apima ir tokius reiškinius, kai bendruomenės yra nuteikiamos prieš vietos verslą, manau, galima priminti kiaulių kompleksus“, – dėsto Gintas Umbrasas.

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius apgailestauja, kad kai kuriose savivaldybėse sunku įgyvendinti ir visuomenės gyvenimo kokybę pagerinančius projektus.

„Pabandykite nedideliame miestelyje nutiesti vandentiekį ar pravesti kokią komunikaciją: pamatysite, kiek žemė pasidaro vertinga ir kiek atsiranda nuskriaustųjų, net jeigu imamasi priemonių, dėl kurių visi turėtų džiaugtis“, – apgailestauja jis.

Pasak jo, Skandinavijoje savivaldybės yra senokai supratusios, kad norint būti konkurencingomis, reikia sudaryti sąlygas verslui.
„Man atrodo, Lietuvoje prieš 10-15 metų savivaldybės labai pervertino savo galimybes, pavyzdžiui, brangiai įvertino žemę, įvedė draudimų statyboms, negeranoriškai žiūri į infrastruktūros ruošimą. Bet jeigu žemė yra tuščia ir joje netinka auginti bulves, obuolius ar kitas kultūras, rajone ji yra beveik bevertė: kai ten nebus žmonių, nebus ir ką su ta žeme veikti“, – apibendrina UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius.

Visą straipsnį skaitykite delfi.lt