Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai interneto socialiniuose tinkluose gal net gyvesni negu fizinėje erdvėje. Demokratų partijos kandidato Baracko Obamos komanda savo interneto puslapyje pristatė siužetą, kuris rodo, kokios naudos iš demokratų prezidento gali tikėtis virtuali moteris vardu Joolly. „Sekite Jolly nuo trijų iki 67 metų,“ – ragina demokratai „Tvitteryje“.

Respublikonai negaišuodami sureagavo ten pat. „Sprendžiant iš šiandieninių prastų bedarbystės duomenų, Jolly metė darbo paieškas,“ – parašė buvęs Georgo W.Busho jaunesniojo spaudos atstovas Aris Fleisheris. Simboliška, kad savo rinkimų kampanijos stilių ponas B. Obama dar pernai pristatė pradėdamas nuo apsilankymo „Facebook“ būstinėje. Pranašaujama, kad būtent socialinių interneto tinklų politikai bijos labiausiai.

Ne tik Amerikoje. Prieš parlamento rinkimus Pietų Korėjoje šį pavasarį britų naujienų agentūra „Reuter“ citavo politinių viešųjų ryšių technologijų ekspertus, pasak kurių, fizinėje erdvėje apklausas vykdančių sociologinių agentūrų duomenys nebūtinai atspindi tikrąją situaciją, mat telefoninės apklausos paprastai „neužgriebia“ prieigą prie interneto turinčių išmaniaisiais mobiliais  telefonais apsirūpinusių jaunų žmonių nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Jie paprastai vėlai grįžta namo arba jų butuose paprasčiausiai nėra stacionaraus telefono. O juk šie žmonės labiausiai kompiuterizuotoje pasaulio valstybėje sudaro 37 proc. rinkėjų.

Beje, pagal socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų skaičių pietų korėjiečiai pasaulyje antri po kinų. Dar beje, pasirodo, 140 simbolių limitas „Twitteryje“ labai tinka korėjiečių kalbai, naudojantis tokiu kiekiu ženklų galima pasakyti gerokai daugiau nei angliškai.

Audringa technologijų raida valdingai keičia tradicinius erdvės ir laiko parametrus, virtuali erdvė energinai skverbiasi į vis naujus kasdienio gyvenimo plotus, sena gera fizinė tikrovė tampa nostalgišku prisiminimu. Pagrindiniai planetos reikalai keliasi į virtualią erdvę, be jos jau nebeįsivaizduojame visaverčio gyvenimo. Taip sakant, internetas visiems gyvenimo atvejams.

Taigi šiandien – apie visapusišką ir net lemtingą interneto ir socialinių tinklų įtaką, dar kartą. Pirma pusė – straipsnis „Opozicijos moderatorių areštai: valdžios kova su šešėliu“ iš Baltarusijos dienraščio „Belarusskije Novosti“, ir antroji – Amerikos leidinio „Mashable“ publikacija „Islandija pasitelkia interneto socialinius tinklus ekonomikos atstatymui“.

Pirma pusė – straipsnis „Opozicijos moderatorių areštai: valdžios kova su šešėliu“ iš „Belarusskije Novosti“.

Rugpjūčio pabaigoje Minske ir Vitebske vienu metu įvyko keleto opozicinių interneto bendruomenių administratorių suėmimai. Du iš jų, Pavelas Jevtichejevas ir Andrejus Tkačiovas, nubausti atitinkamai penkių ir septynių parų areštui. Jaunus žmones tradiciškai apkaltino smulkiu chuliganizmu. Po suėmimų iš interneto socialinio tinklo „VKontakte“ pašalinta grupė „Atsibodo mums tas Aleksandras Lukašenka“, kuri vienijo 37 tūkstančius žmonių, taip pat kitos opozicinės interneto bendruomenės.

Nemaža dalis stebėtojų specialiųjų tarnybų ataką prieš interneto grupes susiejo su artėjančiais parlamento rinkimais. Pasak šios versijos, bendruomenės kėlė valdžiai grėsmę, nes ragino rinkimus boikotuoti. Tame tikriausiai esama tiesos, nes rugsėjo pirmąją atsakydamas į žurnalistų klausimus raginančius boikotuoti rinkimus užsipuolė ir pats A.Lukašenka.

Politologas Alesis Logvinecas konstatuoja valdžios veiksmų įspėjamąjį pobūdį. Autoritariniam režimui pavaldžios represinės struktūros mėgina atspėti ir sužlugdyti bet kokius pasipriešinimo židinius, valdžia jaučia socialinių tinklų kaip komunikacijos lauko potencialą. Be to, pasak eksperto, kai kam rėžia akį didelis žmonių kiekis akivaizdžiai opozicinėse interneto bendruomenėse.

Kaip bet kuris valdžios vertikalės elementas, baltarusių specialiosios tarnybos turi savo veiklos barą ir siekdamos aukščiausios valdžios palankumo privalo nuolat priminti apie savo darbo vaisius. Ekspertas Denisas Meljancevas daro prielaidą, kad esama nurodymo represinėms struktūroms įgąsdinti interneto aktyvistus, kad nepasikartotų pernai Baltarusijoje vykę tylūs protestai. Pasak kitos versijos, baltarusių specialiosios tarnybos aktyvios šalies visuomenės dalies gąsdinimu užsiima nuolat.

A. Logvineco nuomone, tokiais metodais valdžia gali sukelti interneto opozicijai trumpalaikių problemų, nes žinia apie dabartinius suėmimus sukėlė didelį rezonansą baltarusių internete. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje tokie žingsniai vargu ar bus rezultatyvūs. Dauguma analitikų sutinka, kad kova su interneto socialiniais tinklais negali būti efektyvi, mat šios bendruomenės lengvai ir greitai persigrupuoja ir atgimsta. Be to, nuolatinis represinių organų spaudimas skatina jų administratorius ieškoti patikimesnių gynybos nuo įsilaužimo į opozicinių grupių puslapius priemonių.

Jėgos struktūrų pastangos atrodo nevykusiai ir dar dėl vienos priežasties. Internetas niekada nebuvo revoliucijos priežastis, daugelio politologų ir naujųjų komunikacijos priemonių specialistų nuomone, ir  „arabų pavasaryje“ socialiniai tinklai buvo svarbūs komunikavimui, bet nebuvo maišto priežastis. Tą patį galima pasakyti ir apie pernykštes tylias protesto akcijas Baltarusijoje, jas pirmiausia sukėlė visuomenės nepasitenkinimas gilia ekonomine krize.

Kol kas Baltarusijoje nesama prielaidų visuomenės protestams net ir pasitelkiant tokį patogų instrumentą kaip interneto socialiniai tinklai, taigi valdžia bergždžiai spaudžia aktyvius jaunus žmones. Pasak D.Meljancevo, autoritarinio režimo prigimtis ir veikimo logika tokia, kad jis siekia neutralizuoti net menkiausias protesto apraiškas, bijodamas, jog jos gali išsivystyti į ką nors rimtesnio.

Girdėjote pirmą pusę, straipsnį „Opozicijos moderatorių areštai: valdžios kova su šešėliu“ iš dienraščio „Belarusskije Novosti“.

Dabar – antra pusė, „Mashable“ publikacija „Islandija pasitelkia interneto socialinius tinklus ekonomikos atstatymui“.

Pavasarį nuvykusi į Islandijoje organizuotą interneto marketingui skirtą konferenciją, buvau svetingai priimta šalies prezidento Ólafuro Ragnaro Grímssono svetainėje, kur jis noriai papasakojo apie interneto socialinių tinklų bei naujausių technologijų panaudojimą atstatant šalies ekonomiką. Faktas, kad šešiolika metų Islandiją valdantis prezidentas priima savo namuose nepažįstamus užsieniečius nestebina, žinant, kaip jis vadovauja šaliai. Prezidentas Ó. R. Grímssonas sako, kad Islandijos visuomenė vadovaujasi principu, kad bet kuris žmogus yra draugas, kol neišaiškėja, jog yra priešingai. Deja, daugelis valstybių vystosi priešinga kryptimi, jose dominuoja galvojimas, kad svetimieji yra potenciali grėsmė. Tai gana pavojingas kelias, nes taip griaunami demokratiško žmonių bendravimo pagrindai.

Islandijos prezidento prieinamumas unikalus lygiai taip pat, kaip ir jo siekis panaudoti internetą bei naujausias technologijas ekonomikos atstatymui. Socialiuose tinkluose „Twitter“ bei „Facebook“ šalis, kurios šūkis – Islandija nori būti tavo draugas, visais įmanomais būdais siekia papasakoti apie save. Vykdant kampaniją „Įkvėpti Islandijos“, šalies gyventojai skatinami rengti keliones po šalį užsieniečiams. Kampanijoje dalyvavo ir prezidentas, kuris kvietė turistus pasisvečiuoti jo namuose ir vaišino juos blyneliais su grietinėle.

Islandija šiuo metu kyla iš ekonominės 2008-ųjų krizės. Šalis nutarė neskirti finansinės paramos verslo struktūroms, kurios buvo iš dalies dėl jos kaltos, ir priėmė naują konstituciją, kad galėtų judėti pirmyn. Internetas dabartinėje Islandijoje vaidina milžinišką vaidmenį. Stojus krizei islandai suprato, kad ji buvo ne tik finansinė, bet liečianti ir socialinę, politinę bei teismų sistemas. Pavasarį šalies vyriausybė specialiame interneto puslapyje paskelbė naujos konstitucijos projektą ir paragino piliečius jame rašyti komentarus ir atsiliepimus, taigi konstitucija buvo priimta tiesioginės demokratijos būdu, apsvarsčius ją socialiniuose tinkluose. Kai ponas Ó. R. Grímssonas paskelbė apie ketinimą nebesirungti dėl prezidento posto, šalies visuomenė realaus laiko režimu internete surinko tūkstančius parašų, ir jis persigalvojo, bet su sąlyga, kad pasitrauks nebaigęs kadencijos, kai šalis vėl atsistos ant kojų.

Galbūt tai įmanoma todėl, Islandijoje gyvena tik 300 tūkstančių žmonių, o didesnėse valstybėse šūkis „dirbkime visi kartu“ nebūtų toks efektyvus?  Prezidentas Ó. R. Grímssonas iš dalies su tuo sutinka, skaidrumas nedidelėje nacijoje reiškia šiek tiek ką kita nei biurokratijos valdomose didelėse valstybėse, tačiau sako, kad ir jose esama nedidelių bendruomenių, kurios galėtų sekti Islandijos pavyzdžiu.

Islandai naudoja internetą siekdami pritraukti kuo daugiau turistų, ir tai veikia. Pasak „Nordiac eMarketing“ specialistų, turistų skaičius šalyje 2011-aisiais išaugo 20 proc. Užsiregistravę specialiame interneto puslapyje atvykėliai gali užsirašyti į nemokamas keliones po šalį. Šalies prezidento teigimu, islandai vieningai darbuojasi, siekdami papasakoti pasauliui apie save.

Naujausios technologijos – internetas ir mobilusis ryšys – rimtai paveikė politiką tiek didelėse, tiek mažose šalyse. Tai, kam anksčiau prireikdavo mėnesių darbo, dabar sutvarkoma per keletą valandų. Kai Amerikos prezidentas Barackas Obama vienoje savo kalbų Vašingtone iškėlė eilinę iniciatyvą dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose stabilizavimo, Egipto sostinės Kairo interneto bendruomenė socialiniame tinkle „Twitter“ ją atmetė ponui B.Obamai dar nebaigus sakyti savo kalbos. Technologijos leidžia žmonėms praktiškai iš karto reaguoti ir veikti įvykus.

Girdėjote antrą pusę, Amerikos leidinio „Mashable“ publikaciją „Islandija pasitelkia interneto socialinius tinklus ekonomikos atstatymui“.