Lapkričio 05,2012

Arūnas Spraunius: Lemtingasis lapkritis

Taip jau nutiko, kad šiųmetinis lapkritis planetai gal net ir lemtingas. Uraganas „Sandy“ praėjusią savaitę ne tik nusinešė keliasdešimties žmonių gyvybes ir be elektros paliko milijonus piliečių Amerikos rytinėje pakrantėje, bet ir finišo tiesiojoje pakoregavo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų kampaniją. Veikiantis prezidentas Barackas Obama ir jo varžovas respublikonas Mittas Romney paskelbė nedalyvausią dalyje planuotų renginių. B.Obama atšaukė susitikimą Floridoje, nors balsavimo rezultatai šioje valstijoje tradiciškai labai svarbūs rezultatui visoje Amerikoje.

Labai subtili ta rinkiminė-uraganinė situacija, mat tai Amerikos prezidentas kuruoja federalinės vyriausybės pasiruošimus gamtos stichijoms. Amerikiečiai puikiai prisimena buvusio prezidento George’o W.Busho reakciją į uraganą „Katrina“ 2005-aisiais, tada G.W.Bushas buvo kritikuojamas kaip nesugebantis imtis veiksmų ir atitrūkęs nuo tikrovės.

Ir veikiantis šalies lyderis, ir pretenduojantis į prezidentus vietoj suplanuotos agitacijos skubiai persimetė į vidaus reikalus, nors rinkimų kampaniją akylai sekė visas pasaulis. Amerika svarbi šalis, tokia svarbi, kad, pasak garsaus geopolitikos eksperto ZbigniewoBrzezinskio, šie rinkimai kenkia jos užsienio politikai. Visapusiškai neramiais laikais reikia skubiai spręsti Sirijos dilemą, jei reikia,  bendradarbiaujant net su konkurentėmis Kinija bei Rusija, taip pat nedelsiant žaboti Irano branduolinių ambicijų keliamą grėsmę, atnaujinti Euroatlantinį bendradarbiavimą ir megzti konstruktyvius santykius su naująja Kinijos valdžia.

Būtent, Kinijos, mat tą patį galbūt lemtingą lapkritį, aštuntą dieną, prasidės 18-asis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, kuris patvirtins naują kylančios galybės vadovybę. Tarptautinė žiniasklaida jau spėlioja, koks jis bus, tas naujasis komunistų ir visos 1,3 milijardo gyventojų turinčios valstybės pirmininkas. Intriga ypač sustiprėjo, kai realiausiu pretendentu laikomas Si Czinpinas paslaptingai atšaukė visus numatytus susitikimus, tarp jų – ir su Amerikos valstybės sekretore Hillary Clinton.

Politinių transformacijų dviejose galingiausiose planetos valstybėse išvakarėse skubame mesti žvilgsnį į paslaptingą ir daugiabriaunę pespektyvą. Bet nesiekiame riboti ją vien politikos dimensija. Greta mielų žemiškų batalijų ateitis skleidžiasi ir žvaigždėtame danguje. Kosmose irgi netrūksta turiningų dalykėlių. Todėl pirma pusė – buvusio Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos koordinatoriaus Javiero Solanos straipsnis „Koks bus pasaulis po lapkričio“ iš Amerikos leidinio „Project Syndicate“, ir antroji – publikacija „Gaia“ – Paukščių tako tyrimui skirta „milžiniška akis“ iš ispanų dianraščio „La Vanguardia“.

Pirma pusė –J. Solanos straipsnis „Koks bus pasaulis po lapkričio“ iš „Project Syndicate“.

Lapkričio 6-ąją B.Obama arba M.Romney laimės sekinančią rinkimų kovą ir būsimus ketverius metus valdys Ameriką. Kitapus vandenyno lapkričio 8-ąją Pekine susirinks daugiau kaip du tūkstančiai Kinijos komunistų partijos narių į suvažiavimą ir maždaug po savaitės bus paskirtas Politinis biuras, kuris valdys šią veržliai besivystančią šalį.

Keičiasi dviejų galingiausių planetos ekonomikų lyderiai, keičiasi ir pati planeta. Pavyzdžiui, intensyvias permainas išgyvena Artimieji Rytai. Kol tęsiasi rekonstrukcija kai kuriose šio regiono vietose, Sirija liepsnoja, o kitos šalys veliasi į konfliktus. Nors ekonomika griūna, Iranas neatsisako karingos retorikos ir naudoja savo kontroliuojamą Libano islamistų grupuotę „Hezbolah“ tam, kad paleistų bent vieną nepilotuojamą lėktuvą į Izraelį.

Todėl įtampa šiame regione neslūgsta. Po pasisakymo Jungtinėse Tautose (JT) apie „raudonos linijos“ taikymą Irano branduolinei programai 2013-ųjų pavasarį arba vasarą Izraelio premjeras Beniaminas Netaniahu paskelbė apie naujus rinkimus, kurie gali suteikti jam pakankamai įgaliojimų veikti prieš Islamo respubliką. Toliau – Turkija, tebebalansuojanti tarp Europos ir Artimųjų Rytų. Auganti ekonomika pakankamai stabili, kad ši šalis galėtų būti regiono lyderė, jos ginkluotosioms pajėgoms teko duoti atkirtį pietinei kaimynei Sirijai, ta proga Ankara paragino NATO sąjungininkes užtikrinti Turkijos saugumą.

Naujas Amerikos prezidentas valdys šalį stipriai pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje. Technologinis progresas verčia tikrove svajones apie energetinę nepriklausomybę. Anksčiau manyta, kad gamtinių dujų gavyba Amerikoje neįmanoma, bet tokios technologijos kaip hidraulinis plėšymas sukėlė tikrą revoliuciją skalūnų dujų gavybos srityje. Metinė jų gavyba nuo 2000-ųjų iki 2006-ųjų augo 17 proc., o nuo pastarųjų iki 2010-ųjų išaugo 48 proc. Pernai pirmą kartą per 15 metų importuota mažiau nei pusė  Amerikoje sunaudojamos naftos. Šios revoliucijos pasekmės paveiks ne tik ekonomiką. Priklausomybei nuo užsienio naftos mažėjant Vašingtonas užsienio politiką galės pakreipti į Azijos pusę.

Passikeitusį pasaulį paveldės ne tik naujasis Amerikos prezidentas. Kitoje Ramiojo vandenyno pusėje rekordinio ekonomikos augimo dienos, gali būti, jau suskaičiuotos. Nors prieš užsienio piktavalius nukreiptos nacionalistinės nuotaikos mėgina nukreipti dėmesį nuo šalies vidaus problemų, jas būtina ir jau laikas spręsti. Kinijai jau apžvelgiamoje ateityje teks spręsti augančios turtinės nelygybės problemą.

Nepaisydami pasaulinės ekonomikos tendencijų, Kinijos lyderiai neabejotinai sieks palaikyti aukštą ekonomikos augimo tempą, kad kuo daugiau kinų išsikapstytų iš skurdo ir šalis išvengtų neramumų. Jie taip pat akylai stebės naftos nestokojančius Artimuosius Rytus. Po ilgų Jungtinių Valstijų dominavimo metų Kinijos lyderiams gali tekti čia imtis aktyvesnio vaidmens, o kadangi jų reputacijos neteršia imperializmo paveldas, jiems gali visai neprastai sektis.

Europos Sąjunga (ES) dorojasi su savomis problemomis. Nors privalo spręsti vidaus klausimus, Bendrijai nederėtų pamiršti savo pietinių kaimynų. Labai svarbu bendradarbiauti su pietiniu Viduržemio jūros regionu kaip geopolitinio susilietimo kritiniu tašku. Šia prasme reikšmingas yra ES daugiakryptės politikos ir minkštos galios įvertinimas Nobelio premija.

Rusija irgi turi reaguoti į naujas pažeidžiamas planetos vietas. Kremlius teberemia Basharo Assado režimą Sirijoje, taip gindamas savo strateginius interesus regione. Ryškiausiai tai pasireiškia nuolatiniu Maskvos veto prieš JT Saugumo Tarybos parengtas rezoliucijas Sirijos klausimu, kas galų gale kainavo dešimtis tūkstančių žmonių aukų.

Tarptautinės bendruomenės bejėgiškumas dėl Sirijos – prastas ženklas ne tik šios šalies žmonėms, jis pakerta tarpvalstybinių institucijų teisėtumą. Turint galvoje, kad Sirijos ir Irano problemos glaudžiai susijusios, nuolatinis JT Saugumo Tarybos penkių pastoviųjų narių susipriešinimas gali trukdyti spręsti ir Islamo respublikos branduolinių ambicijų suvaldymo problemą. Bet kuriuo atveju derybos su Teheranu vėl pateko į aklavietę.

Bet ant kortos padėta labai daug, todėl siekiant susitarimo turi būti išnaudotos visos priemonės.  Nesvarbu, pasitvirtins ar ne gandai apie tiesiogines Vašingtono ir Teherano derybas, turi būti palaikomos bet kokios iniciatyvos. Kol didieji tarptautiniai žaidėjai užsiėmę savo vidaus reikalais, kai kurie planetos regionai nenustoja rusenti. Todėl svarbiausias klausimas dabar – kuo taps lapkritį į valdžią atėję lyderiai, gaisrininkais ar padegėjais.

Dabar – antra pusė, publikacija „Gaia“ – Paukščių tako tyrimui skirta „milžiniška akis“ iš „La Vanguardia“.

Misija „Gaia“ – tai unikali Europos kosmoso agentūros observatorija, kuri atliks milijardų Paukščių tako žvaigždžių surašymą, nes yra aprūpinta skaitmenine milijardo pikselių raiškos kamera. Ši milžiniška „akis“ ištirs mūsų galaktiką ir sudarys smulkų joje išdėsčiusių žvaigždžių žemėlapį. Net jei „Gaia“ būtų įrengta Žemės paviršiuje, ji sugebėtų užfiksuoti mėnulyje esančio žmogaus pirštą.

Misijos paleidimas planuojamas 2013-aisiais iš kosmodromo Prancūzijos Gajanoje. Pasaulio mokslininkų bendruomenė tikisi, kad šis gigantiškas teleskopas padės aptikti šimtus tūkstančių naujų dangaus kūnų, pradedant planetomis ir baigiant tarpžvaigždiniais objektais, vadinamaisiais „rudaisiais nykštukais“. Ši informacija padės patikrinti Alberto Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją.

„Gaia“ kamera per penkerius veikimo metus periodiškai atliks po beveik 70 stebėjimų ir padės tiksliai nustatyti visų į jos akiratį patekusių astronominių objektų dydį, padėtį galaktikoje ir judėjimo trajektoriją. Šie duomenys iki 2021-ųjų leis sukurti mūsų galaktikos trimatį žemėlapį, o tai padės suprasti Paukščių tako susiformavimą, raidą ir sudėties savybes.

Palydovą „Gaya“ planuojama paleisti į orbitą, kuri bus nutolusi nuo Žemės maždaug pusantro milijardo kilometrų. Manoma, kad kosminis teleskopas kasdien atras iki dešimties naujų žvaigždžių Paukščių takos ribose ir dar dešimt kitose galaktikose, taip pat milžinišką kiekį kvazarų, kurių energijos šaltinis yra materiją praryjančios juodosios skylės.

Mokslininkai mano, kad „Gaia“ padės atrasti apie 15 tūkstančių vadinamųjų ekzoplanetų (šiuo metu jų atrasta apie 800). Duomenys iš palydovo bus siunčiami kasdien, juos priims Ispanijoje esanti Serebroso stotis ir New Norsia stotis Australijoje. Tikimasi, jog per penkerių metų darbą Žemę pasieks tiek duomenų, kiek jų telpa 45 tūkstančiuose kompaktinių plokštelių.

Palydovas bus aprūpintas dviem teleskopais ir vienu spektrometru, kuris matuos radialinį žvaigždžių skriejimo greitį. „Gaia“ širdis yra skaitmeninė kamera, kuri yra didžiausia iš iki šiol skirtų kosminėms misijoms. Ją sudaro 106 atskiri elektroniniai davikliai, kiekvienas jų dydžiu truputį pranoksta kreditinę kortelę ir yra plonesnis už žmogaus plauką. „Gaia“ misijos kaina vertinama 650 milijardų eurų, pasak jos dalyvių, tai truputį daugiau nei po eurą kiekvienam ES piliečiui.