Seksas neabejotinai yra ir net privalo būti geopolitinis, ne veltui viešųjų ryšių teorijos skelbia, kad seksas be problemų parduoda viską. Be to, Lietuvoje koncertuos Lady Gaga, o tai jau atskleidžia mūsų visuomenės emancipaciją ir pasirengimą gyvuoti postmoderno sąlygomis. Vualia.

Dar viena gana įdomi civilizacijos ypatybė ta, kad seksas pirmiausia ir praktiškai visuotinai siejamas su moterimis. Šita prasme jokių Samuelio Huntingtono apgiedotų civilizacinių susidūrimų nepastebima: Vakarai be problemų sutaria su Rytais ir priešingai. Todėl seksas ir geopolitinis, kad, tarkime, asmeninis susirūpinimas eksplikuojamas kaip rūpestis dėl žmonijos likimo ir visos planetos  raidos vektoriaus. Galima ir turinti teisę į aktualumą tezė, kad seksualinis susirūpinimas lemia mūsų planetos veidą. Užgniaužtas seksualumas daro stebuklus, verčia kalnus, tas dalykas išdidžiai vadinamas sublimacija.

Veikti iš tiesų yra ką. Informacinė visuomenė visuotinai netiki, kad vaikučius atneša gandrai, bet jau dedasi rimtesni dalykai, vadinamosios takios tapatybės laikais pasaulyje daugėja vietų, kur lytis skiriančių ribų nelabai ir matyti. Kai kur buvę vyrai jau gimdo, o indiferentiškas santvarkoms  internetas planetos publiką paslaugiai apšviečia apie visus įmanomus precedentus.

Lyderiams veikti yra ką, šurmuliuojama nejuokais, kai kada balansuojant ant ginkluoto konflikto ribos. Reikalai tiesiog verčia aptarti geopolitinį seksą, taip ir padarykime.

Pirmoji pusė – straipsnis „Ajatolos lovose (ir po jomis)“ iš Amerikos leidinio „Foreign Policy“

„Nekeista, kad Irano šiitų fundamentalistai, kaip ir jų kolegos katalikai, judėjai ortodoksai ir sunitai, labai daug laiko skiria svarstymams apie seksualumą. Galų gale visi jie yra žmonės. Bet Irano religinių fundamentalistų seksualinės manijos svarstytinos itin atidžiai, mat jie kontroliuoja branduolinių ambicijų turinčią valstybę, kurioje daug naftos ir jauna, dinamiška, bet slopinama visuomenė. Islamo religija atsirado dykumų kaimuose, o ir pats pranašas Muhammadas kadaise buvo piemuo. Kaip pastebi musulmonų teologas Mehdi Halagi, islamo teisė kol kas nenagrinėja klausimų, kurių kyla šiuolaikiniams miestų žmonėms.

Šiandieniniuose Artimuosiuose Rytuose dominuoja jaunimas. Vidutinis arabų šalių gyventojų amžius yra 22, Irane – 27 m. Interneto ir palydovinės televizijos su visur spėjančia pornografija staigus paplitimas dar labiau pabrėžia sudėtingą jaunų Artimųjų Rytų visuomenių santykį su seksualumu. Užklausas iš viso pasaulio tiriantis priedas „Google Trends“ rodo, kad iš septynių valstybių, kuriose dažniausiai naršoma internete surinkus žodį „seksas“, penkios yra musulmoniškos.

Iki 1979 m. revoliucijos religinius fundamentalistus piktino pusnuogių Irano moterų vaizdai šalies televizijoje ir kine, dabar draudžiama rodyti moteris nepridengtomis galvomis. Bet dauguma šalies piliečių turi prieigą prie kur kas labiau akį traukiančių palydovinių televizijų programų, nors palydovinių televizijų lėkštės oficialiai draudžiamos. Dėl religinių pretenzijų Irano režimas išleidžia milžiniškus pinigus mėgindamas trukdyti palydovinės televizijos transliacijoms ir sukurti moralinę „geležinę uždangą“ nuo politinių ir kultūrinių užsienio diversijų. Kol kas rezultatai nevienareikšmiški, be to, internetinė cenzūra kai kada nueina aiškiai per toli. Vienas iranietis niekaip negalėjo patekti į savo pašto dėžutę britų universiteto serveryje ir tik vėliau susigaudė, kad režimo filtrai nepraleido „nepadoraus“ paieškos žodžio – jo aukštosios mokyklos pavadinimo Esekse.

Valdant į Vakarus orientuoto autokrato Mohammado Rezos Pahlavi režimui, Teheranas apgaulingai atrodė kaip šiuolaikinis miestas. Ajatolos Khomeini priešinimąsi šachui lėmė tai, kad pastarasis išlaisvino moteris, tai ajatola prilygino seksualiniam nuosmukiui. 1970 m. išleistoje knygoje „Islamo valdymas“ Khomeini rūstavo, kad lytinės nuodėmės pasiekė tokį mastą, jog naikina ištisas iraniečių kartas, gadina jaunimą ir formuoja atsainų požiūrį į darbą. Kaip neseniai rašė Nobelio premijos laureatė Shirin Nabadi, 1979 m. Irano revoliucija dažnai vadinama Islamo revoliucija, bet iš tiesų tai vyrų revoliucija prieš moteris. Islamo baudžiamojo kodekso autoriai sėkmingai nubloškė Iraną 1400 m. atgal.

Po Khomeini mirties 1989 m. jį pakeitęs dabartinis Irano dvasinis lyderis Ali Khamenei laikos to paties kurso ir skelbia, kad Islamo Respublikos gerovės pagrindą šeimos židinį pažeisti gali moterų grožis. Per paskutinius porą dešimtmečių jaunesnės Irano moterys tapo laisvesnės ir ne visada paiso reikalavimo aklinai dangstytis. Bet Khamenei šia tema nesileidžia į jokias diskusijas, kartu su  priešprieša Amerikai ir Izraeliui hidžabas laikomas vienu iš kertinių Islamo Respublikos ramsčių. Bet ne viskas taip paprasta – dabartinės ekonominės šalies problemos paskatino islamo draudžiamos prostitucijos plitimą. Be to, griežtų įstatymų ne visada įstengia laikytis ir patys pareigūnai, 2008 m. kilo skandalas, kai Teherano policijos karininkas Reza Zarejus buvo pagautas bordelyje su šešiomis moterimis.

Praėjus trisdešimtmečiui po Islamo revoliucijos Irano režimui vėl gresia krizė, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu grasina karu, Pentagonas žaidžia karinius žaidimus, o politikai Baltuosiuose rūmuose svarsto, racionalus ar neracionalus yra Teherano režimas. Daugelis analitikų mano, kad, norėdamas atkalbėti Iraną nuo atominės bombos kūrimo, Vašingtonas turi užtikrinti Khamenei, jog Amerika nesieks keisti Irano režimo elgesio. Bet išleidžiamas iš akių Irano dvasinio lyderio gilus įsitikinimas, kad Islamo Respublikos sunaikinimą lems ne karinis įsiveržimas, bet kultūrinė ir politinė diversija. 2005 m. per valstybinę televiziją Khamenei pareiškė, kad už patrankas pavojingesnės esančios kultūrinės vertybės, kurios veda į moralinį nuosmukį. Esą jei šalyje pavyks sukelti seksualines aistras, leisti susimaišyti vyrams ir moterims, patrankų prieš ją gali ir neprireikti.

Teheraną gąsdina Jungtinės Valstijos kaip sugedusi, postmoderni kolonijinė valstybė, siekianti globalaus kultūrinio dominavimo. Pasak Irano dvasinio lyderio, Amerikos tikslas esąs moterų pasileidimas. Šie žodžiai atskleidžia paradoksalų dabartinio Irano būvį. Šalies bombardavimas gali pratęsti režimo gyvenimą, bet valdžia, kuri ir moterų plaukus vertina kaip pavojų savo egzistavimui, kažin ar turi ateitį.“

Antroji pusė – straipsnis „Seksistų išpuoliai: ką slepia „karas su moterimis“ iš žurnalo „Time“

„Gali būti, respublikonai Rushas Limbaugh ir Rickas Santorumas padarė moterims paslaugą, nes pasirodė visu gražumu, ir paaiškėjo, su kuo visuomenė turi reikalą. Ponas R. Limbaudh pirmalaikiuose respublikonų kandidatų į Amerikos prezidentus rinkimuose pareiškė, kad moterys turi užsiimti namais, o pertraukose tarp namų ruošos darbų privalo kalti į savo atžalų galvas pagrindus libertariškos pasaulėžiūros, kuri iš tiesų yra mitas. Atrodo, kad šį respublikoną ypač nervina moterys, kurios pamiršo savo vietą. Jo išpuolių taikiniu tapo žurnalistė Tracy McMillan, kuri užsislaptinusi padirbėjo fermoje, o paskui parašė knygą „Amerikietiška valgymo kultūra“.

Ponas R. Limbaudh retoriškai klausė, kas nutiko jaunoms neištekėjusioms moterims, mat labai išsilavinusi dar nereiškia, kad ir protinga. T. McMillan turi bakalauro laipsnį, ir tai ją daro pernelyg išsilavinusią, palyginti su respublikonų politiku, kuris metė koledžą prasimokęs ten viso labo porą semestrų. R.Limbaudh motinos liudijimu, jis neišlaikė nė vieno egzamino. Gali būti, šis politikas sutinka su kito respublikono R. Santorumo nuomone, kad mokymasis koledže yra pernelyg elitinis, todėl nebūtinas – bent jau moterys tikrai gali be jo apsieiti. Pono R. Limbaudh panieka moterims stulbina, tačiau dar labiau sukrečia aplinkybė, kad jis turi šalininkų, kurie pasirengę politiką reklamuoti.

Praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio kovų užgrūdintoms feministėms tokios kalbos kelia šleikštoką nusivylimą. Negi vėl teks kovoti dėl moterų teisų? Nevisai.

Šiandien gerokai daugiau dirbančių moterų, bet jos vis dar uždirba mažiau negu vyrai, maždaug 80,2 centus vyro uždirbtam doleriui. Tiesa, tai gerokai daugiau negu 1979 m., kai vyro uždirbtam doleriui teko 62,3 moters uždirbti centai. Moterys sudaro tik 3 proc. iš 500 generalinių direktorių, kurių sąrašą publikuoja žurnalas „Fortune“, tik 15 proc. moterų valdo dideles kompanijas visame pasaulyje. Vyrai paprastai pradeda karjerą nuo aukštesnio laiptelio negu moterys. Pasak pernykštės „Harvard Business Review“ ataskaitos, ši nelygybė tampa visų tolimesnių neteisybių pagrindu.

Ši informacija rodo, kad moterų teisių lygybės srityje dar teks daug nuveikti. Bet dabartiniai reikalai taip pat teikia vilties dėl perspektyvų, galbūt todėl išpuoliai prieš moteris tapo tokie negailestingi. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma (moteris – Amerikos prezidentė), dabar tapo visai tikėtina. Feminizmas nebuvo pagrindinė permainas skatinanti jėga koledžų korpusuose, bet gali tokia tapti, ypač turint galvoje išpuolius prieš moteris. Gali būti tik laiko klausimas, kada kai kuriems vyrukams teks susimąstyti dėl savo nevykusių pasisakymų ir agresyvaus elgesio.“

Laida „Dvi pusės“ – pirmadienį 11.47 val. Laida kartojama 16.47 val.

Laidą pristato bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“