Maždaug šiomis dienomis vykusiame NATO ir Rusijos tarybos posėdyje Briuselyje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė iš pirmo žvilgsnio neįmanomą dalyką ir paragino Atlanto aljansą laikyti savo pajėgas Afganistane ir po 2014 m., kai NATO yra numatęs išvesti kariškius iš šios kalnų šalies.

Pasak pono S. Lavrovo, kol Kabulo valdžia neįstengs užtikrinti saugumo savo šalies teritorijoje, ne visai korektiška nustatyti konkrečią kariškių išvedimo datą. Pasak naujieną pranešusio dienraščio „The Christian Science Monitor“, ironiška, kad vos prieš keletą dienų Rusijos užsienio reikalų ministro viršininkas Vladimiras Putinas pavadino NATO Šaltojo karo laikų atavizmu. Dienraštis taip pat pastebėjo, kad, nepaisant ilgo nesutarimų su Aljansu sąrašo, Kremliuje vis labiau nerimaujama, kad NATO praranda entuziazmą Afganistano kampanijoje.

Kas darosi? Beveik visą laiką nuosekliai iš NATO šaipęsi ir operacijos žlugimą pranašavę rusai staiga įsigeidė, kad Vakarai ir toliau pralaimėtų Afganistane? Anaiptol, viskas gana paprasta ir drastiškai proziška. Ponas V. Putinas dar 2001 m. po Rugsėjo 11-osios suprato, kad Amerika ir sąjungininkai, vykdydami operaciją Afganistane, darys tai, ko tektų imtis patiems rusams, tai yra saugos pietines Rusijos sienas.

Saugoti yra nuo ko. Vienas pagrindinių Talibano ir „al Qaedos“ islamistų finansavimo šaltinių yra tarptautinė kontrabanda narkotikais – dabar jau ne tik Afganistano heroinu, bet ir kokainu iš Lotynų Amerikos. Pasak žiniasklaidos, per paskutinius 10 m. heroino gamyba išaugo tris kartus.

Rusijai ši aplinkybė reiškia beveik nesuvaldomą narkomanijos ir AIDS epidemijos plitimą. Šalyje yra mažiausiai 2,5 mln. narkomanų, iš kurių apie 70 proc. jaunesni negu 30 m. Kasmet mažiausiai 30 tūkst. jaunų rusų miršta nuo narkotikų. Ypač nuo narkomanijos kenčia šalies provincija. Pasak žiniasklaidos, greta klasikinių narkotikų, vartojamos ir „išrastos“ naujos sintetinės jų rūšys.

Taigi nors apie Atlanto aljansą Maskvoje įprasta kalbėti irzliu tonu, Kremliui neramu, kad, pasitraukus iš Afganistano NATO, heroino srautas iš pietų dar labiau sustiprės.

Štai taip lemtingai geopolitika susiliečia su kasdienybe. Šiandien – apie realias šio drastiško susilietimo pasekmes dviejose planetos vietose.

Pirmoji pusė – straipsnis „Krokodilo“ prakeikimas: mirtinas rusiškas narkotikas“ iš Amerikos žurnalo „Time“

„Čičevo kaime veikiančiame narkomanų reabilitacijos centre gydomas tik vienas žmogus, turintis priklausomybę nuo pavojingo sintetinio narkotiko, vadinamojo krokodilo. Tai moteris pavarde Irina Pavlova. Reikalas tas, kad, patekę į priklausomybę nuo šio narkotiko, miršta per dvejus trejus metus. Pati I. Pavlova sako, kad beveik kasdien vartojo šį narkotiką šešerius metus. „Krokodilas“ yra nešvarus morfijaus pakaitas, o krokodilinė narkomanija plinta tarp rusų jaunuomenės tarsi virusas.

Taigi medicinos požiūriu I. Pavlovos atvejis atrodo netipiškas. „Tikriausiai mane Dievas saugo“, – sako ji pati. Vis dėlto narkotikas paveikė jos sveikatą: moteriai yra sutrikusi kalba, žvilgsnis kai kada atrodo beprasmiškas, tarsi po lobotomijos. Reabilitacijos centro vadovas, anksčiau septynerius metus kentėjęs nuo priklausomybės heroinui, Sergejus Jacenko sako, kad dėl smegenų pažeidimo Irinai sutrikusios motorinės judėjimo funkcijos. Ji mėgina eiti į priekį, bet svyrinėja ir vis į ką nors atsitrenkia. Centro darbuotojai stengiasi su ja elgtis švelniai.

Kaip įprasta Rusijoje, I. Pavlova pradėjo vartoti narkotikus paauglystėje. Nuo „žolės“ ji perėjo prie heroino, o būdama 27 m. pradėjo vartoti „krokodilą“. Šis narkotikas veikia maždaug taip pat kaip heroinas, bet yra bent porą kartų už jį pigesnis. Be to, pagrindinio jo komponento Rusijos vaistinėse galima įsigyti netgi be recepto. Oficialiais duomenimis, 2010 m. šioje šalyje „krokodilą“ vartojo nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijono žmonių. Kol kas Rusija yra vienintelė valstybė, kur šio narkotiko vartojimas įgijo epidemijos mastą.

Per vieną praėjusiais metais vykusį posėdį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, išklausęs Narkotikų kontrolės tarnybos vadovo Viktoro Ivanovo ataskaitą, interneto paieškos sistemoje iškart rado receptus ir instrukcijas. Pora posėdyje dalyvavusių gubernatorių informavo prezidentą, kad jų regionuose maždaug pusė narkomanijos atvejų ir mirčių nuo narkotikų susiję su „krokodilu“.

Kaip ir galima tikėtis, greičiausiai šis narkotikas plinta skurdžiausiuose ir atokiuose Rusijos rajonuose, tokiuose kaip Vorkuta, kuri yra ir gimtasis I. Pavlovos miestas. Moters teigimu, jaunimas čia nuolat nuobodžiauja, retas turi darbą, dauguma jaunų žmonių girtauja. I. Pavlova sako, kad beveik visi jos pažįstami, kurie vartojo „krokodilą“, jau mirę: vienus palaužė plaučių uždegimas, kitus – meningitas, treti tiesiog „sunyko“.

Tas „sunykimas“ ir paskatino neformalų narkotiko pavadinimą. Adatos įdūrimo vietoje – o bedama ji bet kur, net į kaktą ar pėdą – oda tampa žalsva ir žvynuota kaip krokodilo oda. Jos audiniai ima trūkinėti, oda apmiršta. Paprastai viskas baigiasi gangrena ir amputacija, o kaulai, ypač apatinis žandikaulis, pradeda tirpti. 2008 m. I. Pavlova dėl dubens kaulo gangrenos ir kraujo užkrėtimo buvo paguldyta į ligoninę. Vėliau ją priglaudė krikščionys penkiasdešimtininkai, kurie ir išlaiko Čičevo reabilitacijos centrą.

Nelinksma Rusijoje veikiančios narkomanų reabilitacijos sistemos ypatybė ta, kad vyriausybė mažai kuo jai padeda. Nors šalyje yra pustrečio milijono narkomanų, šalies sveikatos apsaugos sistemoje veikiančių reabilitacijos centrų labai mažai. Rusijos krikščionių evangelikų sąjunga, kurioje dominuoja penkiasdešimtininkai, negaudami jokios paramos iš valstybės, išlaiko 500 centrų ir yra didžiausi narkomanų reabilitacijos organizatoriai Rusijoje.“

Antroji pusė – straipsnis „Karta, kuri noriai rizikuoja“ iš britų dienraščio „The Guardian“

„Šie žmonės neatitinka tipiško narkomano įvaizdžio. Dauguma jų priklauso baltajai rasei, yra išsilavinę, palyginti sveiki, jų vidutinis amžius siekia 28 m. Šie jauni žmonės nėra narkologinių klinikų klientai ir nesėdi kalėjime. Heroiną ar kreką jie vartoja retai. Toks paveikslas išryškėjo, apklausus 15500 narkotikus reguliariai vartojančių žmonių.

Vis dėlto apklausa atskleidė, kad ši karta pasirengusi rimtai rizikuoti savo sveikata. Dauguma prisipažino vartoję narkotikų „kokteilius“, maišę juos su alkoholiu arba vartoję paslaptingus baltus miltelius, apie kuriuos nieko ar beveik nieko nežinojo. 25 m. finansų makleris Jamesas sakė, kad jo įprastas gyvenimas yra tvarkingas, nuosaikus, tačiau nestokojantis streso, todėl laisvadieniais jam reikia kažko visiškai priešingo. Beveik kiekvieną savaitgalį jis vartojąs ekstazį, kokainą ir ketaminą. Tiesa, 76 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems nereikia narkotikų tam, kad linksmai praleistų naktį klube. Bet 86 proc. sakė esą įsitikinę, kad narkotikai linksmą naktelę gali paversti dar linksmesne.

Išanalizavusi apklausos atsakymus narkotikų ekspertė Adam Winstok pastebėjo, kad jai kelia ypač didelį nerimą aplinkybė, jog jauni žmonės vartoja nežinomas medžiagas apsvaigę, kai nesugeba racionaliai mąstyti. Tikimybė patekti į bėdą labai išauga, kai sumaišomi skirtingi narkotikai arba jie vartojami su alkoholiu. Taip pat labai pavojinga priimti nežinomus narkotikus iš nepažįstamo žmogaus. Bet 29 m. metų Tania iš Glazgo sako, kad žmonės galbūt vartoja paslaptingus miltelius būtent dėl paslaptingumo. Jei klube tau kas nors ko nors pasiūlo, juk neužstaugsi visa gerkle klausdamas, kas tai yra ir kokią dozę reikia vartoti. Tiesiog aplaižai pirštą ir kiši jį į miltelius.

Pagal apklausą, 20 proc. respondentų per paskutinius metus vartojo neuždraustas medžiagas, kurios turi narkotinį poveikį: 35 proc. pirko jų iš draugų, 45 proc. – per internetą, 42 proc. – parduotuvėje ir 22,5 proc. – iš narkotikų prekeivių. Bet toksikologas Johnas Ramsey perspėja, kad niekas nežino, koks iš tiesų yra neuždraustų narkotikų poveikis, o vartoti nepatikrintus preparatus apskritai labai pavojinga.

Jaunimas lošia „rusišką ruletę“ su savo sveikata ir gyvenimu, mano Marion Stewart, kurios 21 m. dukra Hester mirė po to, kai pavartojo vadinamąjį klubinį narkotiką su alkoholiu. Moters manymu, svarbiausia yra aiškinti jauniems žmonėms apie pavojus, o ne tiesiog drausti. M. Stewart įsteigtas fondas agituoja už tai, kad narkotinio saugumo pamokos būtų įtrauktos į britų mokyklų programas.“

Žinių radijo laida „Dvi pusės“ – pirmadienį 11.47 val.. Laida kartojama 16.47 val.

Laidą pristato bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.