2014 m. sausio 29 d. Arūno Sprauniaus laidoje “Bent dvi pusės”  – naujausi darbavimosi stiliaus niuansai bei darbo kaip reiškinio santykis su kitomis gyvenimo pusėmis.  Pristatomas straispnis „Y karta: kas keičia darboholikus“ iš čekų interneto laikraščio „iHNed.cz“, ir Turkijos leidinio „DUNYA“ publikacija „Kiekvienas savaip  derina darbą ir privatų gyvenimą“.

Laidos įrašo galite klausyti čia. Taip pat pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.

Laidą remia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

„Das Arbeit macht Frei“ (darbas išlaisvina) skelbė užrašas ant Osvencimo koncentracijos stovyklos vartų, ir tai Antrojo pasaulinio karo žvėriškumų kontekste skambėjo kaip ciniškas pasityčiojimas. Bet gyvename veržliame 21 amžiuje, kuris vertybinius skrupulus nedvejodamas aukoja tempo bei pragmatizmo naudai. Tą patį metalinį Osvencimo vartų šūkį, kuris šio mirties fabriko gyventojus versdavo sudrebėti ir po dešimtmečių, švedų kolekcionieriaus prašymu prieš keletą metų nušvilpė ir jam pardavė keli nerūpestingi lenkų patrakėliai.

Vis dėlto ką reiškia dirbti poindustrinėje visuomenėje? Kapitalizmo išpuoselėtos triados „dirbk-pirk-mirk“ pirmas ir bene svarbiausias sandas, panašu, įgyja naujų reikšmių bei pavidalų. Tarkime, mokslo darbai copy/paste epochoje. Praėjusį vasarį vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“ šiai temai  paskyrė  redakcinį straipsnį, mat Vokietijos politinę klasę buvo apnikusi plagijavimo manija – dėl kaltinimų savo disertacijų kurpimui pasitelkę išganingąjį principą „copy/paste“ turėjo atsistatydinti gynybos bei švietimo ministrai.

Kadangi pasaulis jau globalus, darbo jėga jame nenumaldomai juda. Tautinio grynumo adeptams tas kelia nerimą, tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Scheublė pareiškė, jog Vokietija iš Europos Sąjungos integracijos laimėjo daugiau nei kitos šalys, tad vokiečiai neturi puoselėti neigiamo požiūrio į kitus, suprask, atvykstančius. Ministras pasisakė po to, kai konservatyvi valdančiosios koalicijos partnerė Krikščionių socialinė sąjunga pasiūlė apriboti socialines išmokas imigrantams iš Rumunijos ir Bulgarijos, kurie nuo sausio 1-osios turi teisę dirbti ir gauti socialines paslaugas bet kurioje ES šalyje. Ekspertų vertinimu, 2030-aisiais žemu gimstamumu pasižyminčios Vokietijos pramonei trūks 2,4 milijono dirbančiųjų, net jei kasmet į šalį atvyks 100 tūkstančių migrantų. Darbas – irgi viena iš pirmo būtinumo prekių, prekes administruoti reikia kvalifikuotai, su išmanymu.

Tiesa, sektinų pavyzdžių nestokojančioje globalioje tikrovėje dar netrūksta gruboko ar atvirai grubaus išmanymo pavyzdžių. Italijos dienraštis „La Stampa“ neseniai aprašė atvejį su viena Taivanio kompanijos „Pegatron“ įmonių, kuri gavo niūrų „savižudžių fabriko“ pavadinimą po to, kai joje neatlaikę įtampos ėmė žudytis jauni darbuotojai. Pasirodo, personalui, dalis kurio buvo nepilnamečiai, teko dirbti sudėtingomis sąlygomis – darbuotojai nebūtinai gaudavo žadėtą sumą, iš jų buvo atimami dokumentai, kad nepereitų į kitą kompaniją.

Ir jau visai ne kas Uzbekistano valstybinio sektoriaus darbuotojams, kuriuos nuožmusis šalies diktatorius Islamas Karimovas privaloma tvarka keletui savaičių išgrūda į medvilnės plantacijas nuimti derliaus. Dienraščio „The New York Times“ liudijimu, praėjusį rudenį plantacijose dirbti teko maždaug milijonui žmonių. Iki pastarojo meto nuimti derliaus buvo siunčiami ir mokiniai, net septynmečiai, bet Vakarų drabužių gamintojams pagrasinus uzbekiškos medvilnės boikotu, vaikučiai į plantacijas nebesiunčiami. Tačiau tėvams atidirbti tenka. Kaip yra pastebėjęs interneto dienraštis „Ferghana.news“, Uzbekistano vyriausybė neinvestuoja į medvilnės plantacijų aptarnavimo automatizavimą, kol gali naudotis labai pigia darbo jėga. Beje, įstaigoms (pavyzdžiui, mokykloms ar poliklinikoms) derliaus nuėmimo metu gerokai aptuštėjus, likusiems tenka dirbti dvigubai daugiau už tą patį atlyginimą.

Šiandien – apie naujausius darbavimosi stiliaus niuansus bei darbo kaip reiškinio santykį su kitomis gyvenimo pusėmis. Bent pirma pusė – straipsnis „Y karta: kas keičia darboholikus“ iš čekų interneto laikraščio „iHNed.cz“, ir bent antroji – Turkijos leidinio „DUNYA“ publikacija „Kiekvienas savaip  derina darbą ir privatų gyvenimą“.

Bent pirma pusė – straipsnis „Y karta: kas keičia darboholikus“ iš „iHNed.cz“.

Laisvalaikį jie leidžia interneto pokalbių svetainėse, niekada neišjungia elektroninio pašto ir „Facebooko“. Jei pasitiki savimi ir moka užsienio kalbas. Y karta – taip sociologai vadina jaunus žmones, kurie gimė praėjusio amžiaus devintame, dešimtame dešimtmečiais ir praktiškai nematė pasaulio be interneto.

Kadangi ši karta šiuo metu ateina į darbo rinką, jais ima domėtis personalo atrankos specialistai. Jie mėgina išsiaiškinti, kaip naudingai išnaudoti galimybes kartos, kuri gyvena internete. Dirbdami jie gali būti efektyvūs, nes sugeba greitai vykdyti užduotis. Kompanijos IKEA personalo atrankos skyriaus darbuotojos Lenkos Červenos teigimu, šios kartos gyvenimo tempas greitas, ir tai gali lemti tam tikrą  jaunų žmonių nekantrumą. Tuo pat metu jie pasitiki savimi ir nevengia atkreipti į save dėmesio reikšdami naujas mintis bei idėjas.

Maždaug taip pat jaunus darbuotojus apibūdina energetikos kompanijos ČEZ kadrų skyriaus direktorius Pavelas Puffas. Praėjusiais metais trečdalį ČEZ priimtų naujų darbuotojų sudarė būtent Y kartos atstovai. Pasak pono P.Puffo, jaunimas turi nemažai privalumų, tiesa, iki tobulumo jam toloka. Jauni žmonės neretai stokoja mokėjimo pastebėti ryšius tarp reiškinių, klasifikuoti faktus ir daryti teisingas išvadas. Jie net negali pasigirti mokėjimu deramai prisistatyti. Tačiau tai dalykai, kuriuos galima tobulinti.

Darbuotojų atrankos konsultantai pažymi, kad Y karta nėra tokia uoli kaip prieš juos buvusi karta X. Šios atstovai 10-20 metų vyresni ir šiuo metu yra karjeros viršūnėje. X karta siekė užimti gerus postus, tai reiškia, kad darbui turėjo skirti pakankamai daug laiko. Konsultantės Yvonos Charouzdovos teigimu, dabartinė Y karta irgi orientuota į karjerą, bet siekia ir profesinio bei privataus gyvenimo pusiausvyros. Paslaugų sektoriuje jos atstovai po poros metų veikiausiai užims vadovaujančias pozicijas, o va techniniuose pramonės sektoriuose, atvirkščiai, gresia kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Ir ponas P.Puffas pripažįsta, jog gali imti trūkti atominės energetikos bei elektros energijos paskirstymo specialistų. ČEZ pirmenybę teikia inžinieriams, elektrotechnikams bei branduolinės fizikos specialistams. Beje, jaunus žmones kuklumo stoka nekamuoja, kompanijos atliktas tyrimas parodė, kad į darbo rinką dar tik žengsiančių studentų pradinio užmokesčio lūkesčiai gerokai per dideli.

Nors kai kuriuose Čekijos regionuose jauniems absolventams nėra paprasta rasti darbą, su kažkokiomis ypatingomis socialinėmis problemomis Y karta susidurti neturėtų. Tai maitina jaunų žmonių optimizmą, kompanijos „Ipsos Tambor“ 2011-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad savo ateitį artimiausiais metais optimistiškai vertina du trečdaliai jaunuolių. Ankstesnės kartos buvo kur kas pesimistiškesnės.

Manoma, kad 2025-aisiais karta Y sudarys dirbančios visuomenės dalies daugumą. Personalo atrankos specialistai mano, kad tada baigsis kai kurios jau prasidėjusios permainos. Kartos Y vadybininkai pavers savo darbo vietas atviromis erdvėmis. Jie pradės taikyti labai lankstų darbo grafiką, stos vadinamoji „hotelling“ era, kai dešimčiai darbuotojų pakaks šešių darbo vietų. Bet tada kartą Y jau vysis karta Z, kurios atstovai gimė po 2000-ųjų.

Dabar – bent antra pusė, leidinio „DUNYA“ publikacija „Kiekvienas savaip  derina darbą ir privatų gyvenimą“.

Kai kada gyvenimo balansas pažeidžiamas profesinės karjeros naudai. Penkta valanda po pietų, jūs išjungėte kompiuterį ir patraukėte namo. Bet pripažinkite – negi iki ryto visai negalvojate apie darbą? Tarkime, nesirengiate kitos dienos prezentacijoms, nenutinka darbinių pokalbių telefonu? Kitaip tariant, argi jūsų profesija, kuriai skiriate didesnę dienos dalį, nekoreguoja jūsų asmenybės? Kaip atskirti tokiomis aplinkybėmis susiformavusį jūsų kaip profesionalo identitetą ir privatų gyvenimą? Ir nustatyti tarp jų pageidautiną harmoniją.

Jei darbas patinka, skirti jam daug laiko nesudėtinga, mat jis tekia malonumą. Spręsdami problemas, kai kada ir naktimis nesumerkiate akių. Būna, kad atsidavimas profesijai atitolina jus nuo šeimos, nes nelieka jėgų skirti daugiau laiko artimiesiems.

Fizikoje balansas apibrėžiamas kaip objektą veikiančių jėgų pusiausvyra. Vienas Izaoko Niutono dėsnių skelbia, kad kiekvienam veiksmui esama atoveiksmio. Pasak tolimųjų rytų filosofijos, karmos dėsnių, kiekvienas žmogaus veiksmas jam sugrįžta. Kitaip tariant, ką pasėsi, tą ir pjausi. Universalus veiksmo ir atoveiksmio dėsnis kuria pusiausvyrą visoje mūsų planetoje. Tiesa, ji nėra pastovi kaip fizikoje, o paklūsta dinamiškiems, nenutrūkstamiems ciklams.

Esama daugybės darboholikų, ryškių asmenybių, kurios visą laiką siekia būti lyderiais. Tokie žmonės skiria darbui po dvylika valandų per parą, taigi šeimai geriausiu atveju lieka kelios valandos. Toks yra sąmoningas jų pasirinkimas. Tokiems žmonėms trūksta laiko, kurį galėtų skirti vaikams, užtat šie nokosi prestižinėse mokyklose, juos rūpestingai prižiūri gausus personalas – taip užtikrinama šeimos ateitis. Kitaip tariant, remiantis karmos dėsniu, ilgos darbo valandos ir sudėtingų klausimų sprendimas užtikrina sėkmingą gyvenimą ir šiems žmonėms, ir jų šeimoms.

Kitas darbuotojas tinkamai atlieka savo pareigas, tačiau metų metus likdamas toje pačioje pozicijoje gali daugiau laiko skirti šeimai. Šie žmonės veikiausiai neišgali leisti atžalų į geriausias mokyklas, tačiau jų dėmesys sutelktas į vaiko asmenybę, jie turi daugiau laiko asmeniniam gyvenimui ir lavinimuisi. Gali būti, toks gyvenimo paskirstymas yra geras harmonijos pavyzdys, tik ar daugelis tam ryžtasi? Klausimas dėl pusiausvyros tarp šeimos ir darbo iškart kyla, kai pradedama kalbėti apie karjeros siekiančias moteris. Moters vaidmuo privačiame gyvenime įvairesnis negu vyro. Ji – motina, žmona, šeimos buities organizatorė ir taip toliau. Jei vaikas turi problemų, mama jam – artimiausias žmogus, su kuriuo gali jomis pasidalinti. Moteriai svarbu dirbti, tačiau taip pat būtina lanksčiai derinti darbo stilių bei laiką.

2009-ųjų sausį Anna-Mari Slotter buvo paskirta Amerikos valstybės departamento politinio planavimo skyriaus direktore. Ji buvo pirma šias pareigas užėmusi moteris ir pagrindinė iniciatorė vadinamosios „Diplomatijos bei vystymosi keturmetės apžvalgos“, kuri padidino Junginių Valstijų diplomatinių tarnybų efektyvumą.  Už šį darbą jai suteiktas prestižiškas Valstybės departamento apdovanojimas, ponia A-M. Slotter tapo viena aukščiausias pareigas užimančių moterų-vadovių, kurias galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Daugelis nustebo ir nusivylė, kai 2011-ųjų vasarį ji atsistatydino ir grįžo prie akademinio darbo Prinstono universitete. Pati ponia A-M. Slotter sprendimą grįžti į Prinstoną aiškino noru būti su šeima.

Taigi būna pasirinkimų, dėl kurių po savęs nepaliekame istorijos apie puikią karjerą. Tik svarbu, kad mes patys rinktumėmės, koks geriausias balansas tarp darbo ir privatumo.