Darius Dulskis, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris, studijos „Akcizų mokestis Lietuvoje“ bendraautorius
Nauja valdžia – nauji vėjai ne tik Lietuvos padangėje, bet ir mokesčių sistemoje. Planuojama keisti gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“ įmokas, sveikatos draudimo mokesčius, didinti akcizus. Suprantama, norisi greitų pokyčių, greitų rezultatų. Tačiau, norint tuos pažadus įgyvendinti, reikia lėšų. O jų, pasirodo, nėra. Ir galima tik eilinį kartą paklausti – ar planuojant mokesčių pokyčius yra vertinama šių sprendimų įtaka ne tik prekės kainai, pardavimo apimtims ir biudžeto pajamoms, bet plačiau – verslui, darbo rinkai, šešėlinei rinkai ir išlaidoms kovai su ja, kitų mokesčių surinkimui?
Galima suprasti ir net užjausti naująją valdžią – iš kur taip greitai paimti tokias dideles sumas? Įprasta praktika – padidinti mokesčius, dažniausiai – akcizus. Ir kitąmet juos planuojama didinti, ir net gana reikšmingai, tačiau net ir šis padidinimas negalės garantuoti sotesnio gyvenimo mūsų senjorams. Netgi atvirkščiai – tai verčia sunerimti, ar priimami sprendimai nesugrąžins žmonių į šešėlį?
Akcizai sudaro didelę biudžeto įplaukų dalį. Vien už parduotus alkoholinius gėrimus Lietuva per metus surenka daugiau nei 260 mln. eurų pajamų – tai reikšminga biudžeto dalis, iš kurių mokytojai ir policininkai gauna algas, tvarkomi keliai, o dabar dar esame mokomi sveikai gyventi. 67 proc. šios sumos sudaro mokesčiai už stipriuosius gėrimus, kurių šešėlis – didžiausias ir lanksčiausias. Šiuo metu šešėlis stipriųjų gėrimų kategorijoje sudaro 22 proc. rinkos. Vadinasi, kas ketvirtas-penktas išgeriamas stipraus alkoholinio gėrimo butelis yra pagamintas ar atgabenamas nelegaliai. Kodėl tiek daug? Matyt kažkam tai apsimoka.
Gal ne visi žino, kad pirkdami stiprųjį gėrimą parduotuvėje, daugiau nei pusę etiketėje matomos kainos sumoka valstybei, nes net 40–60 proc. stipriųjų gėrimų kainos sudaro vien akcizas. O kur dar pridėtinės vertės mokestis?
O kuo didesnę kainos dalį sudaro akcizas ir kiti mokesčiai, tuo labiau skatinama šešėlinė rinka. Kai mokesčiai sudaro daugiau nei pusę kainos, net ir perpus pigiau pardavinėdami „samagoną“ ar nelegalų pilstuką, nusikaltėliai yra motyvuoti nelegaliai uždirbti stulbinamas sumas. Už riziką, „stogą“ ir šiaip – juk ir jiems gyventi reikia.
Kas paskatina šešėlio augimą? Staigus kainų šuolis. Kritusios gyventojų pajamos. Apsunkintas prieinamumas. Ir tai – ne teorija, o jau daugelį kartų gyvenime realiai stebėtos tendencijos. Staigūs kainų šuoliai keitė akcizinių prekių vartojimo įpročius Lietuvoje, didėjo šešėlis. Galima tik priminti, kad kol kas Lietuvos šešėlinės rinkos mastai vis dar ženkliai viršija ES vidurkį.
Štai 2008 metai. Nauja valdžia. Krizė. Biudžete mirtinai trūksta pinigų. Naujai atėję politikai padidino akcizą stipriesiems alkoholiniams gėrimams beveik 40 proc., tikėdamiesi bent taip užkamšyti skyles. Bet išėjo atvirkščiai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad 2009 metais akcizų pajamų už alkoholį buvo surinkta 16 proc. mažiau, nei planuota. Labiausiai krito už stipriuosius gėrimus surenkami mokesčiai – apie 20 proc.
O nusikalstamos grupuotės krizės nejautė – jų pajamos smarkiai išaugo, nes šešėlinė rinka užpildė pusę visos rinkos. Vadinasi, kas antras parduotas stipriojo gėrimo butelis buvo pagamintas miške ar garaže.
Deja, bet dėl tokios neapgalvotos politikos nukentėjo ne tik biudžetas, bet žmonių sveikata – jie gėrė nuodus, langų ploviklius, „samagoną“, burnos skalavimo skysčius ir kitokius surogatus.
Naujoji valdžia dar neseniai dievagojosi, kad jokių „buldozerių“ nebus. Ekonomistai visose šalyse vieningai rekomenduoja laikytis ilgalaikių mokesčių keitimo planų, nes nuoseklumas – stabilumo garantas. Po skaudžių pamokų ankstesnės valdžios jau buvo išmokusios, kad staigių kainų šuolių reikia vengti. 2012 m. akcizų tarifą cigaretėms buvo nuspręsta didinti palaipsniui. Tokį patį sprendimą 2015 m. Finansų ministerija priėmė ir dėl akcizų alkoholiniams gėrimams. Buvo patvirtintas trejų metų planas nuosaikiam akcizų kėlimui, bet jis netrukus atsidurs šiukšlių dėžėj, kadangi yra parengtas „naujas“ planas.
Ar tai reiškia, kad visi, kas anksčiau tuos planus rengė, blogai dirbo, neturėjo kompetencijos ar kažkokios informacijos? Kodėl ir vėl lipame ant „naktinių mokesčių reformų“ grėblio, pamiršdami mokesčių sistemos pokyčių nuoseklumą? Net jei naujas planas ir duotų gerų rezultatų, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų vartojimą, turėtume pagalvoti apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis kovosime su šešėline rinka. Jau dabar policija turi dėti dideles pastangas, kovodama su nelegalaus alkoholio distiliato gamintojais. Pareigūnai į šią kovą pasitelkia net bepiločius orlaivius, kurie, reaguodami į šilumos šaltinius, padeda surasti miškuose ir brūzgynuose paslėptas „samagono“ varyklas.
Kartu norėtųsi priminti, kad kas penktas šalies gyventojas visiškai arba iš dalies pateisina nelegalią prekybą. Tokia yra mūsų visuomenė. Jei vėl imsimės naktinės akcizų reformos ir akcizus stipriesiems gėrimams pakelsime neapgalvotai staigiai, patys išvarysime žmones į miškus. Esu tikras, tuos takelius jie dar gerai atsimena.
Skaitykite:
