Pasak Ginto Umbraso, pamirštama, kad eksportavi­mas reikalauja ne tik žmogiškųjų, bet ir laiko išteklių. Priklauso­mai nuo verslo dydžio bei tipo, gali prireikti ir trejų metų darbo.

Su kokiais iššūkiais susiduria įmonės, norinčios pradėti eksportuoti savo produkciją, ir kaip jiems pasirengti?

Visiems atrodo, kad šiuos klausimus galima išpręsti savo rankomis. Paprastai manoma, kad eksportuoti yra labai paprasta ir šis procesas nekainuoja. Dažnai ne­susimąstomą, jog norint sėkmingai eksportuoti dažniausiai metus, dve­jus ar trejus gali tekti dirbti vien tam, kad iš­vystum realų rezultatą. Šis laiko aspektas yra nuvertinamas. Neįver­tinama, kad laikas rei­kalauja ir išteklių, visų pirma – žmogiškųjų.

Kiek gali trukti pasiren­gimas?

Tai priklauso nuo verslo dydžio. Kalbant apie nedideles eksporto partijas, smulkius už­sakymus, pasirengimas trunka trumpiau. Savaime aišku, kad niekas greitai nevyksta. Reikėtų nusiteikti, jog kelerius metus teks dirbti vien tam, kad atsirastų pir­mos eksporto partijos. Jeigu jos yra sėkmingos, galima tikėtis, kad pa­vyks veiklą plėtoti.

Kaip atsirinkti tinkamiausias eksporto rinkas?

Visada geriausia dirb­ti su turtingiausiomis rinkomis. Jose galima gauti didžiausią kainą, tačiau reikėtų žinoti, kad dauguma versli­ninkų mąsto taip pat. To­dėl turtingiausiose rin­kose, tikėtina, susidur­site su didžiausia kon­kurencija. Kartais būna patrauk­lios tokios rinkos kaip NVS arba Rytų, kur gali būti prieinama kaina. Tačiau čia visada yra di­delė politinė rizika. Yra galimybių, kad koks nors eksporto procesas ims ir nutrūks dėl politinės valios. Kad ir dabar, ste­bint pienininkų padėtį Rusijos rinkoje. Politinę riziką būtina įvertinti, tačiau tai toli gražu nereiš­kia, kad neverta bandyti žvelgti į tą rinką.

Kokios Lietuvos verslo sritys turi daugiausia potencialo eksportui?

Mes turime vieną tra­dicinį kozirį – visa, kas yra susiję su žemės ūkio produkcija. Be to, turime gana geras perdirbimo tradicijas.

Tradiciškai esame geri medienos specia­listai, dėl to vertinami kitose rinkose. Taip pat manau, kad turime ne­blogą inžinerinės pramo­nės potencialą.

Kalbant apie netra­dicines sritis, rengiame gana aukšto lygio spe­cialistus – tai visos IT paslaugos. Manau, kad biochemija arba biolo­gijos mokslai Lietuvoje turi daug potencialo.

Kada ir kaip bendrovė turi suprasti, kad yra pasiren­gusi eksportuoti?

Visų pirma, bendro­vei viskas turi gerai sektis namų rinkoje. Kai namuose nebelieka plėt­ros galimybių, ateina metas pradėti rūpintis eksportu. Tai klasikinis atvejis.

G. Umbrasas gruodžio 10 d. dalyvaus „Expo-zona” organizuojamoje apvalaus staio diskusijoje „Eksporto geroji prak­tika: sėkmės istorijos”.

Visą straipsnį skaitykite 2013 m. gruodžio 9-22 d. Nr. 27 laikraštyje “ekonomika.lt”.