2015 m. vasario 18 dieną dienraštyje „Verslo žinios“ buvo palygintos verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės pagal 2013 m. pajamas. Galime pasidžiaugti, kad UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) užėmė pirmąją vietą.

EKT  pajamos pernai augo 40% – iki 5.3 mln. Eur. Bendrovės direktorius Gintas Umbrasas teigia, kad kai kurios asociacijos pasirinko EKT jų projektų valdytoju. Tai viena iš priežasčių, kodėl taip sparčiai pernai augo EKT pajamos. Pavyzdžiui, Europos komisija 2012 m. birželio 28 d. patvirtino programą „Vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vyninių vynuogių veislių nuoroda žinomumo didinimas Baltijos šalyse“.Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ir asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas pasirašė sutartį, o projekto administratoriumi pasirinko EKT.

„Mes projektą valdome,  kontroliuojame, esame atsakingi už jų įgyvendinimą Europos Komisijai. Visi pinigai keliauja per mus“, – sako G. Umbrasas. Dar vienas tokio projekto pavyzdys – „Pieno produktų informavimo ir skatinimo veiksmų įgyvendinimo programa“. Tikslinė valstybė – Rusija. „Norint suvaldyti tokius projektus, reikia žinių, todėl konkuruoti dėl tokių projektų nėra lengva“, – tvirtina G. Umbrasas.

Anot G. Umbraso, svarbu įžvelg­ti, kur yra kokių žinių poreikis, rasti partnerių, kurie turi tokių žinių, ir semtis jų patiems. „Neseniai pradėjome pro­jektą – nustatyti nusikaltimus kibernetinėje erdvėje. Mūsų jėgos struktūras mokome, kaip su tuo kovoti, Įtikinome, kad to reikia, ir radome tai išma­nančius partnerius Airijoje“, –  apie naują projektą pasa­koja G. Umbrasas. Anot EKT vadovo, beveik visi šiuo metu mokymų ir konsultacijų versle besisukantys pinigai daugiau ar mažiau susiję su ES lėšomis. „Įmonės ir pačios perka mo­kymų paslaugas, tačiau dažnai būna gavusios subsidiją iš ES lėšų”, – teigia G. Umbrasas. Šios lėšos iškraipo rinką ir ti­krąsias paskatas. Įmonė, kai gauna 60-30% dotaciją moky­mams ar konsultacijoms, labai nori mokytis.

„Įmonės specialistas moky­muose per metus praleidžia 20 dienų, tačiau šį laiką įmo­nėje kas nors už jį turi dirbti. Persistengus formuojasi moky­mo valandų prirašymo kultūra, o ekonominės naudos įmonės nepajunta. Tai demoralizuoja”, –  teigia G. Umbrasas. Lietuva, anot jo, yra „piguvos” šalis: politikai vadovaujasi nuostata, kad mokymai turi apimti kuo daugiau žmonių, o į kokybę žiūrima pro pirštus. „Mažiausia kaina konkur­suose baigiasi tuo, kad aukš­tos kvalifikacijos tarnautojus moko žemesnę kvalifikaciją turintys dėstytojai. Tai vėl dis­kredituoja procesą. Kokybiški mokymai turėtų kainuoti 1.000 Eur, o juos perka už 300 Eur. Ir pinigų išleidžiama, ir žmonių laikas gaištamas”, – konstatuo­ja G. Umbrasas. EKT pernai iš mokymų gavo 0.7 mln. Eur. pajamų, iš verslo konsultacijų 1,2 mln. Eur. kitų konsulta­cijų – 0.3 mln. Eur. o likę apie 3 mln. Eur. – iš minėtų didelių projektų.

Anot G. Umbraso, darbai, fi­nansuojami iš 2007-2013 m. ES finansinės perspektyvos lėšų, bus baigti šią vasarą. Naujų užsakymų teks laukti iki kitų metų pradžios. „Norėdamas dalyvauti vie­šuosiuose konkursuose negali būti nuostolingas ar skolin­gas. Kad neturėtume proble­mų, laikome nemažas sumas sąskaitose”, – apie finansų valdymą kalba G. Umbrasas.

EKT direktorius atkreipia dėmesį, kad konsultacijų ir mokymų vers­lui nesvetimos mados.„Kas ketverius penkerius metus sukuriama nauja teo­rija, išreklamuojama ir plinta po pasaulį. Esu pergyvenęs jau penkias-šešias tokias ban­gas. Dabar madinga taupiosios gamybos teorija. Kas šios siste­mos nediegia, jaučiasi blogai”, – teigia G. Umbrasas.

Plačiau skaitykite: 2015 vasario 18 d. „Verslo žinios“  Nr. 26