“Ateinantį dešimtmetį Lietuvoje išliks gana didelis struktūrinis nedarbas, nes turime maždaug 100 tūkst. piliečių, kuriems iki pensinio amžiaus dar toli, bet jie greičiausiai niekada nebus integruoti į šiuolaikinę darbo rinką, kad ir kiek politikai žadėtų tą padaryti. Jie penkerius – dešimt metų nedirbo, todėl jau nebesusikurs jų darbo įgūdžiai, nebeprisitaikys jie nei prie tempo, nei prie reikalavimų. Nors pastaruosius penkerius metus girdžiu apie perkvalifikavimą, žinau, kad tam išleista nemažai europinių ir vietinių pinigų, nupirkta technologijų, sukurta centrų, tų perkvalifikuotų žmonių, kurie būtų radę darbo vietų, nematau. Į ką perkvalifikuoti dirbti nenorintį ir neadaptyvų žmogų? Į kompiuterių specialistą?”

“Žengti į priekį galėtų padėti šiuolaikiniai inžinieriai, gydytojai, fizikai, biochemikai, bet mes rengiame šiuolaikinius vadybinin­kus, teisininkus, pedagogus, kurie yra pridėtinės vertės vartotojai, o ne kūrėjai.”

“Darbo rinka bus daug labiau socialiai orientuota – trūks darbuotojų, todėl pagrindiniai darbdaviai bus kur kas lankstesni ir sukalbamesni. Ko gero, gerokai daugiau darbuotojų dirbs nuotoliniu būdu, nes išmoksime skaičiuoti pinigus ir suprasime, kad nebūtinai visus reikia sugrūsti į biurus.”

Daugiau: “Veidas”, Nr. 18 – 2013 m.