Prieš keletą savaičių įvyko tarptautinė konferencija “Aukštojo mokslo ateities scenarijai”, kurioje kaip jau ir įprasta diskutavo iš esmės “pasiūlos” pusė – žinių tiekėjai, kurie vienaip arba kitaip bandė prognozuoti kokių žinių, kaip pateikiamų iš aukštojo mokslo tikisi visuomenė. “Paklausos” pusė tradiciškai šiame renginyje buvo atstovaujama valstybinių institucijų, o verslo atstovai – iš esmės užėmė pasyvaus stebėtojo pusę. Deja, verslo aktyvumas šiais klausimais dažniausiai pasireiškia, kai specialistų rengimo proceso pasekmės jau aiškiai matomos, pavyzdžiui inžinierių trūkumas tekstilės pramonėje ar jų parengimo kokybės neatitikimas inžinerinės pramonės poreikiams.
Vertindami aplinkos veiksnius, įtakojančius aukštojo mokslo vystymąsi, daugumas tyrėjų sutaria, kad demografiniai pokyčiai tampa lemiančiu veiksniu, keičiančiu tiek pasiūlos, tiek ir paklausos puses. Per paskutinius 15 – 20 metų Lietuvos aukštosios mokyklos iš esmės orientavosi į plėtimąsi, kurdamos pigias, patrauklias vartotojui – tai yra studentui besiasocijuojančias su lengvomis studijomis – programas. Tipiškas to pavyzdys įvairios vadybos studijų programos, tikriausiai nėra aukštojo mokslo įstaigos, kuri savo pasiūloje jų neturėtų. Vertinant šią situaciją, mes turime 2 suinteresuotas puses, tenkinančias bent jau savo trumpalaikius tikslus: aukštąsias mokyklas, pritraukiančias studijų krepšelius ir už studijas mokančius studentus ir mažai išlaidų reikalaujantį studijų procesą, kas leidžia lengviau administruoti besiplečiančius aukštųjų mokyklų ūkio poreikius, ir jaunus žmones, kurie turi iliuziją, kad paprastos nesudėtingos studijos, geras pagrindas ateities karjerai ir gyvenimui. Šią jaunimo iliuziją dar sustiprina ir nesena visuomenės patirtis, kai trūko vadybos ar komercijos specialistų, o dalis inžinierių ir kitų specialistų tiesiog neturėjo kur pritaikyti savo gilių specifinių kompetencijų. Verslas į tai tiesiog žiūrėjo abejingai – specialistų užteko, o geri vadybininkai irgi visada pageidaujami.
Tačiau ar ši “pigi” ir “patraukli” aukštojo mokslo kryptis kuria mūsų šalies konkurencingumą? Ar mūsų jaunieji vadybininkai yra tie katalizatoriai, kurie randa naujus veiklos efektyvinimo būdus versle ir viešajame sektoriuje? Atsakymas į šį klausimą daugeliu gyvenimo atveju bus tikrai ne pozityvus: viešajame sektoriuje jau garsiai sklando iniciatyvos viliotis vadybininkus – administratorius, gavusius išsilavinimą ir pirminę patirtį užsienio šalių aukštosiose mokyklose, pritraukti dirbti į mūsų šalies institucijas, o tai reiškia netiesioginį pasakymą, kad tai kas ateina iš mūsų šalies aukštųjų mokyklų tiesiog netenkina kokybinio poreikio. O verslas apie tai pasako labai paprastu būdu: pradedančiųjų vadybininkų atlyginimai, dažnai gerokai mažesni nei kvalifikuotų darbininkų. Tačiau inercija daro savo, vadybos programų pasiūla auga.
Ruošiamų specialistų kokybė priklauso nuo žinių ir inovacijų kūrimo tose pačiose aukštojo mokslo įstaigose. Logiškai turėtų sekti, kad jeigu išvystėme vadybininkų rengimą, tai ir turėtume turėti nemažai pasiekimų vadybos teorijoje ir praktikoje, dėstytojų parašytos knygos turėtų būti skaitomos verslo ir viešojo sektoriaus administratorių, verčiamos į užsienio kalbas, jie kviečiami konsultuoti sudėtingų situacijų metu ir t.t. Deja, mūsų visų pasiekimai čia gana kuklūs, per keletą paskutinių metų tik Artašesas Gazarianas išleido knygą skirtą vadybai, kuri turi platesnę auditoriją, nei studentai, kuriems dėstytojas rekomenduoja savo kūrinį prieš egzaminą ar įskaitą.
Platus su vadybos specialistų rengimu susijusių dėstytojų ratas turėtų reikšti, kad yra intelektualinių išteklių galinčių diskutuoti aktualiomis valdymo temomis viešoje erdvėje, telkti verslą ir kitas jėgas kompleksinių uždavinių spendimui, tačiau be kelių žiniasklaidos mėgstamų veidų, nei verslas nei visuomenė nejaučia didesnio vadybos inovacijų srauto ateinančio iš mūsų mokslo įstaigų.
Tikėtis, kad mokymo institucijos mažins galimybes įgyti vadybininko kvalifikacijas naivu, bet gal besirenkantieji studijų programas pamąstys, kad lengvos studijos šiandien nebūtinai sėkmė ateityje.
Daugiau informacijos: Gintas Umbrasas, EKT partneris, vadybos konsultantas, tel.: (8-5) 2526225, GSM: +37065078115, el. paštas: gintas@ekt.lt
Daugiau apie G. Umbrasą galite paskaityti ČIA.