Kovo 1 d. laidos „Dvi pusės“ tema – Technologijos tarp Eros ir Thanatos. Pirma pusė – publikacija „Naujas egzotiškas ginklas, kuriuo Pentagonas siekia sulaikyti Rusiją bei Kiniją“ iš „The Washington Post“ ir antroji – „The Wall Street Journal“ straipsnis „Virtualaus sekso ateitis“. Laidą rengia Arūnas Spraunius. Laidą pristato bendrovė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.  Laidos įrašą galite išklausyti čia, taip pat pateikiame laidos tekstinę santrauką.

Ne tik psichoanalizė, bet ir blaivi nuovoka nenuilstamai tvirtina, jog seksas ir agresija susiję, arba, tariant metaforiškai, yra to paties sielos medžio vaisiai – esama net prielaidų, kad žmonija nelemtai vis pasileidžia karo taku todėl, kad galų gale nebegali tverti be šios įtakingos pasitenkinimo rūšies. Tai va, žurnalas „The National Interest“ praėjusių metų rugsėjį paragino NATO neprarasti budrumo, mat rusai esą rengiasi kurti robotus-žudikus, robotizuotų mašinų armiją, prieš kurią atsilaikyti neturės šansų niekas ar beveik niekas.

Šį futuristinį vaizdelį pateikė „The National Interest“ cituotas rusų laikraštis „Vojenno-promyshlennyj kurjer“, straipsnio autoriaus Maskvos valstybinio universiteto profesoriaus Leonido Orlenkos įsitikinimu, dera kurti per nuotolį valdomas robotų kuopas, apginkluotas tankais bei šarvuotomis kovos mašinomis. Kadangi rusai neturi pranašumo ore, mat jų bepiločiai technologiškai gerokai atsilieka nuo amerikietiškų bei kiniškų, geriausia būtų atsigriebti žemėje robotizuotomis mašinomis. Pasak žiniasklaidos, Rusija jau skubiai kuria tokias sistemas kaip šarvuota mašina „Volk-2“, septynias tonas sverianti kovinė platforma „УРП-01Г“ bei mechanizmas, paslaptingai vadinamas „kariniu kiborgu baikeriu“.

Dažnėjantys vieši raginimai karo reikalui įdarbinti mašinas negali nekelti nerimo, tad praėjusiais metais tūkstantis žymiausių mokslo bei aukštųjų technologijų atstovų, tokių kaip kosmologas Stephenas Hokingas, kompanijos „Tesla“ šefas Elonas Muskas bei vienas „Apple“ steigėjų Steevas Vozniakas, du kartus skelbė atvirus laiškus, kuriuose ragino nutraukti robotų-žudikų kūrimą, priešingu atveju, perspėjo kreipimųsi autoriai, žmonijos neišvengiamai laukia dar vienos ginklavimosi varžybos. Automatinės ginklų sistemos idealiai tinka tokioms misijoms kaip tikslinės likvidacijos, valstybių destabilizavimas bei atrankinis etninių grupių naikinimas. Bet dirbtinį intelektą galima panaudoti daugybėje žmonijai naudingesnių sričių.

Būtent. Todėl vokiečių dienraštis „Bild“ praėjusių metų rugpjūtį maloniai informavo, jog po 50 metų žmonija užtikrintai ir be problemų seksu galės užsiimti su robotais. Britų psichologijos profesorė Helena Driscol iš Sanderlendo universiteto „Huffington Post“ britiškai versijai išreiškė įsitikinimą, kad sekso robotai iki to laiko iš tik mechaninių lėlių virs kažkuo panašiu į pastovius partnerius, net visai gali būti, kad daugelis žmonijos atstovų teiks pirmenybę būtent dirbtiniams partneriams ir laikui bėgant visuomenė persiims dar ir robotofilija.

Bet kokiu atveju įsisiūbuojančiuose svarstymuose apie vis didesnę dirbtinio intelekto įtaką civilizacijai esama ir psichoanalitinio lygmens, dilemos tarp Eros ir Thanatos.

Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, jog jei ne mūsų, tai mūsų ainių laukianti ateitis vertinant iš šiandienos perspektyvos neabejotinai bus svaiginančiai egzotiška. Taip pat žinome, kad gyvename energingais laikais, kuomet tai, kas šiandien atrodo egzotiška, tokiu nustoja būti gerokai anksčiau nei iš pradžių pajėgėme tikėtis.

Šiandien – apie tik kol kas egzotiškus ateities scenarijus, kurie jau pradėti realizuoti aktualiausiose žmogiškos egzistencijos sferose agresijoje bei sekse. Pirma pusė – publikacija „Naujas egzotiškas ginklas, kuriuo Pentagonas siekia sulaikyti Rusiją bei Kiniją“ iš dienraščio „The Washington Post“, ir antroji – straipsnis „Virtualaus sekso ateitis“ iš savaitraščio „The Wall Street Journal“.

Pirma pusė – publikacija „Naujas egzotiškas ginklas, kuriuo Pentagonas siekia sulaikyti Rusiją bei Kiniją“ iš „The Washington Post“.

Nesibaigiančiame žinių apie „Islamo valstybę“ bei Siriją sraute praktiškai nepastebėti liko pranešimai apie Pentagono kuriamą egzotišką ginklą, kuris pajėgs sulaikyti Rusiją bei Kiniją. Pentagono atstovai pradėjo atvirai kalbėti apie ketinimus panaudoti naujausius pasiekimus dirbtinio intelekto kūrimo srityje, kad būtų sukurti robotizuoti ginklai bei žmonių-mašinų padaliniai. Tai atrodo tarsi iš mokslinės fantastikos srities, vis dėlto Amerikos kariškiai skelbia jau priėję išvadą, kad aukštųjų technologijų sistemos padės veiksmingiausiai kovoti su patobulinimais, kuriuos energingai savo armijose diegia Rusija bei Kinija.

Vasario viduryje apie kuriamas revoliucines ginkluotės sistemas informavo Amerikos gynybos viceministras Robertas Workas bei Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotojas generolas Paulas Selva, nors iki tol informacija apie tyrimus laikyta griežčiausioje paslaptyje. Pasak R. Worko, jų dėka tikimasi Amerikos ginklus padaryti dar galingesnius ir taip pasėti neužtikrintumą oponentų galvose, jei šie užsimanytų leistis į peštynes su Jungtinėmis Valstijomis.

Pentagone aukštųjų technologijų kampanija gavo keistoką „Trečios kompensacinės strategijos“ pavadinimą veikiausiai pagal modelį pirmų dviejų strategijų, kurios padėjo stabdyti rusus Šaltojo karo metais. Pirmosios pagrindą sudarė operatyvinis-taktinis branduolinis ginklas, antrosios – ypač tiksli nebranduolinė ginkluotė. Per skyrimo procedūrą praėjusių metų liepą Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Josephas F. Dunfordas perspėjo, kad Rusija kelia didžiausią grėsmę Jungtinių Valstijų egzistavimui, gynybos viceministras neseniai pareiškė, jog nuo 2001-ųjų sukoncentravusi dėmesį Artimuosiuose Rytuose, Amerika savo karinėmis programomis labai lėtai prisitaiko prie naujų, su moderniomis technologijomis susijusių grėsmių.

Pentagono 2017-ųjų biudžete numatyta skirti 3 milijardus dolerių atoveiksmio priemonėms prieš galimus Kinijos tolimojo nuotolio raketų antpuolius, tris milijardus – povandeninių sistemų modernizavimui, tris milijardus – bendrų žmonių-mašinų komandų kūrimui ir operacijoms su mini bepiločių panaudojimu, 1,7 milijardo – elektroninių sistemų su dirbtiniu intelektu kūrimui ir 500 milijonų dolerių – kariniams žaidimams bei kitiems konceptualiems tyrimams.

Gana dažnai dėl pernelyg vangaus reagavimo į Rusijos bei Kinijos keliamą grėsmę kritikuojama Baracko Obamos administracija veikiausiai nusprendė, kad geriausia strategija Amerikai – jos technologinio pranašumo išnaudojimas. Naujausių technologijų taikymas karinėje sferoje praėjusiais metais patvirtintas ir įtakingame Gynybos ministerijos Moksliniame komitete, kuris vasarą atliko robotizuotos autonominės ginkluotės analizę.

Iš dalies tai žaidimas, skirtas siųsti atitinkamus signalus rusams bei kinams. R. Workas vadina Rusiją atgimstančia didžiąja valstybe, o Kiniją kylančia galia su įspūdingu techniniu potencialu. Vasario 2-ąją komentuodamas naują karinį biudžetą Amerikos gynybos ministras Ashtonas Carteris kalbėjo apie Maskvos agresiją Europoje ir priminė, jog nors dėl to nereikėjo nerimauti ketvirtį amžiaus, dabar tenka prie šio klausimo grįžti, net jei to daryti nesinori. A. Carteris sukėlė tam tikrą nusistebėjimą, kai atvirai papasakojo apie 2012-aisiais Pentagono įsteigtą griežtai įslaptintą Strateginių galimybių valdybą.

Ukraina bei Sirija tapo blaivinančia Rusijos karinių galimybių demonstracija. Kaip nurodo Amerikos kariškiai, priešininkai tobulina karinius veiksmus, kuriose dalyvauja žmogus, ir tai iš tiesų kelia nerimą.

Dabar – antra pusė, „The Wall Street Journal“ straipsnis „Virtualaus sekso ateitis“.

Johno Hopkinso universiteto neurobiologijos profesoriaus Davido Lindeno teigimu, po kelių dešimtmečių sekso robotų naudojimo srityje veikiausiai bus taikomos visai kitos technologijos nei šiuo metu. Daugelį labai vilioja idėja kokiu nors būdu išsivaduoti iš trikdančios aplinkybės, jog siekiant aukščiausio seksualinio susijaudinimo būtinas kitas žmogus. Šiems žmonėms nederėtų apgaudinėti savęs – erotinės technikos pasiekimai vis dar labai negrabūs, taigi esama pagrindo (tiek techninio, tiek ir išimtinai humanitarinio pobūdžio) abejoti, kad jos pagalba artimiausiu metu galėsime patenkinti kūniškus poreikius.

Rinkoje pristatomi sekso robotai moka atpažinti vartotojo judesius bei balsą ir atitinkamai į tai reaguoti. Vienas, beveik 7 tūkstančius dolerių kainuojantis modelis, pajėgia net palaikyti primityvų pokalbį, tačiau negali judinti galūnių ir nepasižymi mimika. Stokojantys lėšų ir abejingi romantikai gali rinktis gąsdinantį variantą už maždaug tūkstantį dolerių – berankį, bekojį ir nemokantį išklausyti bei pasikalbėti apie ką nors kita, išskyrus lytinį aktą.

Pasak profesoriaus D. Lindeno, sekso robotai šiuo metu tokie primityvūs, kad jais iš esmės neįmanoma naudotis. Bet entuziastai primena, jog ir mobilieji telefonai praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje nė iš tolo nepriminė dabar išplitusių išmaniųjų. Vis dėlto ir po kokio dešimtmečio robotai vargu ar taps pakankamai tinkami visavertiškam seksui, mikrobiologo teigimu, šio proceso simuliacija pernelyg komplikuota taip pat ir vertinant iš inžinerinio taško.

Tiesa, ši užduotis nėra neįvykdoma, bet esama tikimybės, kad dar iki tinkamą sekso robotą pajėgių sukurti techninių sprendimų atradimo gali būti įsisavinta kita technologija, sietina su neuronine virtualia tikrove. Jos esmė ta, kad užuot sužadinus aistros organus natūraliu būdu, kaip tai darytų sekso robotas, neuroninė virtuali tikrovė simuliuoja šią patirtį dirbtinai aktyvuodama nervines ląsteles.

Dar visai neseniai panašios manipuliacijos su neuronais buvo atliekamos implantuojant elektrodus. Šiuo metu dirbama prie kitokios metodikos – pasitelkus genų inžineriją kuriamas virusas, atrankiniu būdu užkrečiantis nervų ląsteles, šios po to ima gaminti tam tikros rūšies proteiną, kuris sukelia elektroninį impulsą tik esant tam tikram konkrečiam poveikiui, pavyzdžiui, veikiant mėlyna šviesa. Nukreipus šviesą į odos plotą, kyla jausmas, kad šis yra glostomas.

Ateities sekso robotas gali būti sukurtas kaip apgulantis kostiumas su į vidų nukreiptais mėlynos šviesos diodais bei valdomas jūsų išmaniajame instaliuotos programos. Tokia optogenetikos pagrindu sukurta schema gali būti įdiegta per artimiausius keletą dešimtmečių.