Netoli Ramygalos gyvenanti Inga Jurgaitienė iki šiol niekur nedirbo. Vieną dieną atvykusi į Darbo biržą, sužinojo apie Žemės ūkio ministerijos vykdomą projektą „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programą. Jam skirta daugiau nei 30 mlj. litų. Inga susidomėjusi užsiregistravo dalyvauti projekte ir nutarė pasimokyti verslo gudrybių. Jai buvo suteiktos  20 valandų  individualių konsultacijų konkretaus verslo kūrimo ir plėtros klausimais. Besimokydama kursuose, moteris perskaitė žinutę laikraštyje apie šiuo metu Lietuvoje besisteigiančias komiso parduotuves ir susidomėjo tokio verslo steigimo galimybėmis. “Pagalvojau, kad tokia parduotuvė galėtų atsirasti ir Ramygaloje, nes daugelis moterų turi spintose nenešiojamų drabužių ir batų, o jų atsikratyti ir vėl atsinaujinti nori visos, “- dalinasi mintimis I.Jurgaitienė. Jau po pirmųjų profesionalių konsultacijų, Inga atidarė Ramygaloje komiso parduotuvę.  Moteriai dalyvavimas projekte buvo lemtingas, nes iš bedarbės ji tapo verslininke. Kita projekto dalyvė Aušra Antanaitytė jau dvidešimt metų užsiima kaimo turizmo verslu, bet tik sudalyvavusi projekto metu vykusiose konsultacijose suprato, kas yra tikrieji jos klientai, susikūrė internetinę svetainę ir numatė naujas verslo plėtros galimybes.

Akivaizdu, kad projektas skatina verslumą, o tai labai svarbu mūsų šaliai, nes Lietuvoje verslumas, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, yra pakankamai mažas: 19 – 20 įmonių 1000-ui gyventojų. Tuo tarpu Europos šalių vidurkis –  55 įmonės 1000-ui gyventojų. Taigi, lietuviai vos ne trigubai atsilieka verslumu, o ką jau kalbėti apie kaimo vietoves.

Pasitinkant pokyčius

„Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“ projekto užmojai daug didesni nei verslumo skatinimas. Jis buvo sukurtas ryšium su ekonomikoje vykstančiais struktūriniais pokyčiais bei siekiant pasiruošti laikotarpiui, kai pinigų iš Europos Sąjungos biudžeto bus gaunama mažiau. Jau birželio mėnesį turi paaiškėti pirmosios 2014–2020 m. ES biudžeto gairės ir finansinės perspektyvos kontūrai, bet, specialistų nuomone, pinigų bus mažiau, jų dalybos – griežtesnės, o paskirtis – kurti inovatyvią Europą. Kyla klausimas, kas bus su taip gausiai dabar remiamu žemės ūkiu. Naujosios ES narės, tame tarpe ir Lietuva, siekia, kad išmokos ūkininkams būtų suvienodintos su senbuvių šalių ūkininkų išmokomis. Stodama į ES, Lietuva už pasėlius, pievas, gyvulius išsiderėjo tik ketvirtadalį tiesioginių išmokų, kurias tuomet gavo senbuvių šalių ūkininkai. Jos po truputį didėjo, tačiau ir dabar yra mažesnės nei ES vidurkis. Dabar Lietuva siekia, kad, kaip buvo numatyta stojimo sutartyje, po 2013-ųjų išmokos būtų suvienodintos. Ar tai pavyks padaryti – neaišku. Nors ES – demokratiška organizacija, kurioje išklausoma kiekviena jos narė, tačiau naivu būtų tikėtis, kad organizacijos biudžeto dalybose lemiamą balsą turės naujosios ES narės. Jos tėra pinigų gavėjai, į ES biudžetą sumokantys kelis kartus mažiau nei iš jo gauna tam, kad pasivytų ES senbuves. Tad natūralu, kad esminius sprendimus lems ES donorių Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Danijos ir Švedijos balsai. O šios turtingosios šalys donorės reikalauja, kad parama per struktūrinius fondus naujoms ir mažiau išsivysčiusioms ES narėms 2014–2020 m. būtų sumažinta. Net jei pavyks suformuoti tokį pat paketą, pastarojo dešimtmečio infliacija jo vertę bus gerokai sumažinusi.

Be to, tokių “lengvų” pinigų, kokiais Lietuva gali naudotis dabartiniu, 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu, ateityje nebebus. Šalys donorės nusiteikusios kur kas atidžiau žiūrėti, kam ir kaip leidžiami pinigai. Viena labai svarbi naujovė ateityje –  pinigai bus skiriami tik tuo atveju, kai bus labai aiškiai apibrėžta, kokių konkrečių tikslų juos pasitelkus bus siekiama. Taigi, Lietuvos žemdirbiai naujosios finansinės perspektyvos laukia su nerimu – joje numatoma labai daug naujovių, kurios taip pat bus nelabai palankios dar tik modernėjančiam Lietuvos žemės ūkiui. Pavyzdžiui, tiesiogines išmokas žadama sieti nebe su gamybos rezultatais, o su maisto saugos, gyvūnų gerovės standartais. Nors tokia priverstinė žemės ūkio modernizacija Lietuvai – tik į naudą, tačiau jau dabar reikia tam tinkamai pasiruošti bei apsidrausti. Svarbu, kad Lietuvos kaimo gyventojai be žemdirbystės turėtų ir kitų pajamų šaltinių: įgytų profesijas, verstųsi amatais, pradėtų savo nuosavą verslą.

Langas į verslą

Kalbintos projekto dalyvės Aušra ir Inga vieningai teigia, kad įvairūs projektai naudingi kaimo vietovių gyventojams, nes jiems neretai pritrūksta tiek iniciatyvos, tiek ir informacijos, kur pasimokyti, kad įgyti naują profesiją ar pradėti savo verslą. Neretai ir pinigų tam pritrūksta. Tuo tarpu projektas „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“ išsprendžia daugelį problemų, nes vyksta visoje Lietuvos teritorijoje, o verslumo ugdymo seminarai, naujų specialybių mokymai, individualios verslo konsultacijos ir visi kiti su šiuo projektu susiję renginiai yra finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Projektas išskirtinis ir tuo, kad mokymo programos skirtos kaimo gyventojams, bet nėra susijusios su žemės ūkio veikla. Net 11 tūkst.projekto dalyvių turi galimybę susipažinti su galimybėmis persiorientuoti iš žemės ūkio į kitas veiklas ar šalia žemės ūkio veiklos užsiimti alternatyvia veikla, sužino, kokių žinių ar įgūdžių jiems labiausiai trūksta, norint keisti veiklą ir pagal poreikius gali rinktis mokymo, kvalifikacijos kėlimo programas, individualias konsultacijas. Projekto dalyviams, planuojantiems pradėti verslą, skirta ne mažiau kaip 20 val. individualių konsultacijų, kurių metu konsultantai pataria, kaip parengti verslo planą ir jį įgyvendinti, lengviau orientuotis verslo aplinkoje, logiškai pagrįsti savo priimamus sprendimus, užtikrinti verslo sėkmę, planuoti karjeros pokyčius. Konsultantai pateikia informaciją verslo organizavimo, mokesčių apskaičiavimo, buhalterinės apskaitos, juridiniais ir kitais klausimais. Šioje veikloje dalyvauja1500 asmenų. Projekto dalyviams taip pat organizuojami pažintiniai vizitai į renginius, konferencijas, verslo centrus, kaimo turizmo sodybas, tradicinių amatų centrus, kuriuose jie gauna naudingos informacijos steigiant ir plėtojant savo verslą.

Vasarą – pažintinių vizitų metas

Kauno apskrities projekto dalyviams birželio 15 dieną buvo surengtas pažintinis renginys, kuriame savo verslą ketinantys pradėti dalyviai turėjo galimybę susipažinti su sėkmingo verslo pavyzdžiais ir verslo sėkmės istorijas išgirsti iš pirmųjų lūpų. Žemės ūkio ministerijos vykdomo projekto „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“ metu sėkmingo verslo pažintinis vizitas dalyviams – jau antrasis. Jame dalyvavo 12 projekto dalyvių iš Kauno apskrities – Neveronių, Kačerginės, Kulautuvos, Zapyškio bei kitų seniūnijų. UAB” Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT) grupės projektų administratorė Janina Kazlauskaitė pasakojo, jog šio vizito tikslas – supažindinti projekto dalyvius su sėkmingo verslo pavyzdžiais, naujomis veiklos galimybėmis kaime, padėti užmegzti kontaktus su galimais verslo partneriais, įgyti naudingos informacijos tiek steigiant, tiek vykdant savo verslą.

Pirmiausia projekto dalyviai vyko į medienos apdirbimo įmonę UAB „Saegewerk und Palettenfertigung Paul Maag“, įsikūrusią Zapyškio seniūnijoje. Tai užsienio kapitalo įmonė, kuri pradžioje produkciją tiekė tik į užsienio rinkas, o pastaruoju metu atrado klientų ir Lietuvoje. Medienos apdirbimu užsiimanti įmonė šiuo metu vykdo visus gamybos etapus: medienos pjovimą, džiovinimą, obliavimą, frezavimą, gręžimą, vinių sukalimą, sutvirtinimą sraigtais, klijavimą/apklijavimą. Firmoje dirba virš 100 darbuotojų. Susipažinę su medienos įmonės verslo subtilybėmis, projekto dalyviai tęsė kelionę į Simo Zarecko gėlininkystės ūkį, įsikūrusį taip pat Zapyškyje. „Šios abi įmonės yra socialiai atsakingos, išskirtinį dėmesį skiria darbuotojams, savo veikloje vadovaujasi socialiai atsakinga verslo idėja. Visa Zapyškio bendruomenė yra labai aktyvi ir veikli“, – pasakojo UAB” Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” grupės projektų administratorė Janina Kazlauskaitė, kuri lydėjo projekto dalyvius pažintinio vizito metu.

„Kelionė į Zapyškio apylinkes, kur sėkmingai savo verslą plėtoja mūsų aplankytos įmonės, buvo puiki. Kelionės organizatoriai pasistengė ir jiems tikrai pavyko išpildyti numatytą programą. Buvo parodytas didelis dėmesys kiekvienam kelionės dalyviui, suteikta žinių, informacijos ir padrąsinimo racionaliau žengti verslo keliu“,– po pažintinio vizito pasakojo projekto dalyvis Eugenijus Petro- šius. “Norint pradėti savo verslą, neretai pritrūksta žinių ir informacijos, ypač teisiniais klausimais,“ – dalinasi mintimis Kauno rajone ūkininkaujanti Marija Baltrušaitienė. – „O šie vizitai – tai puiki galimybė susipažinti ir užmegzti kontaktus su sėkmingai dirbančiais žmonėmis, pasidalinti patirtimi, informacija, pabendrauti ir pasisemti žinių, o svarbiausia – ryžto veikti“.
Tai buvo tik pirmieji vizitai. Iki rudens laukia daug puikių išvykų įvairiuose Lietuvos regionuose. Visa tai dalyviams nekainuoja. Tai puiki proga pamatyti sėkmingo verslo pavyzdžių, išgirsti profesionalius konsultatų patarimus, pasidalinti patirtimi bei kontaktais su renginyje dalyvaujančiais kitais kaimo gyventojais bei ūkininkais, kurie plečia ar ketina steigti savo verslą. Žemdirbiai, kuriems vasarą pats darbymetis, turėtų pasverti naudą ir pagalvoti, ar tikrai viena diena turės lemiamos reikšmės kasdieniniuose darbuose. O gal vizito metu užsimegs geri kontaktai arba kils naujų idėjų, kurios kelis ar keliasdešimt kartų atsipirks ateityje, kuriant naują verslą ar tobulinant jau esamą.

Preliminarus pažintinių vizitų tvarkaraštis

Projekto dalyvius, pageidaujančius vykti į pažintinius vizitus, kviečiami registruotis el. paštu Janina###ekt.lt arba mob.telefonu –  8 (686) 83186.

Organizatoriai su Jumis susisieks ir suteiks išsamią informaciją apie galimybę dalyvauti renginyje bei suteiks informaciją Jums rūpimais ir su projektu susijusiais klausimais.

Daugiau informacijos apie projektą ieškokite: www.keiciuveikla.lt

Renginio nuotraukas galima peržiūrėti čia: