2011 m. birželio 17 dieną dienraščio „Verslo žinios“ skiltyje „Savaitgalis“ bei interneto portalo vz.lt ekspertų skiltyje publikuojamas EKT Grupės partnerio, sertifikuoto vadybos konsultanto Dariaus Dulskio straipsnis apie lietuvių atostogavimo įpročius.
LIETUVIAI – NAMISĖDOS „IŠ REIKALO“ ARBA KUR ATOSTOGAUSIME ŠIEMET?
Jeigu teigti, kad tas „reikalas“ tik finansinės galimybės, nebūtume teisūs. Lietuvius labai veikia gajus sėslumo genas bei sovietmečiu susiformavę įpročiai: vyresnio amžiaus žmonės mieliau atostogas leidžia kolektyviniuose soduose nei keliauja po Lietuvą. Kai kurie jaunesnio amžiaus lietuviai taip pat linkę saugiai nusėsti vienoje vietoje, pavyzdžiui prie baseino Turkijoje ar Egipte.
Dar neseniai, t.y. ekonomikos pakilimo laikotarpiu Lietuvoje, visi stebėjome reiškinį, kaip kelionių ištroškę lietuviai puolė atostogauti egzotinėse šalyse ir negailėjo pinigų geriems viešbučiams Lietuvoje. Gal nuo sovietmečio laikų jaučiamas kelionių alkis ar naujai atsivėrusios galimybės ir nešte nešė jaunesnius lietuvius tarsi ant sparnų pasižvalgyti po pasaulį ar bent jau po Lietuvą. Prie tokio bumo prisidėjo ir turizmo agentūrų marketingo veikla, kviečianti pailsėti Turkijoje, Egipte ar Kretoje neva pigiau nei Lietuvoje.
Deja, krizė pristabdė šį beįsibėgėjantį lietuvių žvalgymąsi po svečias šalis. Sumažėję atlyginimai bei padidėjusi bedarbystė pakoregavo lietuvių išlaidas ir atitinkamai pakoregavo poilsiui bei atostogoms skirtas biudžetų eilutes. Gera žinia ta, kad jau stebimi ir pirmieji atsigavimo po krizės požymiai: Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. I ketvirtį Lietuvos turistai į užsienį keliavo 2,3 proc. daugiau nei 2009 m. I ketv., o vienadienių kelionių skaičius išaugo 14,4 proc. Kelionių organizatoriai Lietuvos gyventojams į užsienį 2010 m. I ketvirtį organizavo 34,9 tūkst. turistinių kelionių, tai 7,5 proc. daugiau nei 2009 m. I ketvirtį. Nors tai ir džiugina, tačiau Birštono savivaldybės užsakymu UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (toliau EKT) 2011 metais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius trejus metus atostogavo (savaitę ar ilgiau) – 96 proc., užsienyje – 43 proc. Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Alytaus gyventojų. Poilsiui respondentai dažnai renkasi Lietuvos kurortus (78 proc.), maždaug kas trečias (30 proc.) atostogauja namuose, o kas ketvirtas – savo sodyboje, 15 proc. – kaimo turizmo sodybose. Po šio tyrimo iškyla natūralus klausimas, kodėl tiek daug lietuvių renkasi atostogas namuose ir kas jiems trukdo iškelti iš namų koją?
Kas laiko arčiau namų? Nuo seno lietuviai save tapatina su sėsliais žmonėmis. Dar ir dabar galima rasti Lietuvoje žmonių, kurie per visą gyvenimą taip ir nėra nuvažiavę prie jūros. EKT atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai atostogas namuose ar sode leidžia pensininkai, kurių finansinės galimybės atostogoms ribotos. Tačiau, pinigai – tai toli gražu ne vienintelė priežastis, laikanti lietuvius prikaustytus prie namų. Tiesiog vyresnėms žmonių kartoms poreikis judėti ir keisti aplinką nebuvo toks būtinas, kaip jaunesnėms kartoms šiandien. O ir galimybės dėl uždarų sienų buvo kitokios nei įstojus į Europos Sąjungą. Nėra dar lietuviai iš anksto išmokę planuoti atostogų, trūksta patirties susidarant atostogų maršrutą, susirandant pigesnius skrydžių bilietus ar geresnėmis kainomis užsisakant viešbučius internetu. Nutrūkti toliau nuo namų lietuviams neleidžia ir bankrutavusios kelionių agentūros, skrydžių bendrovės. Dar visai neseniai Lietuva buvo itin smarkiai izoliuota dėl skrydžių trūkumo. Reikia pasidžiaugti tuo, kad dabar padėtis keičiasi į gerąją pusę.
Išmokę krizės pamokas, lietuviai jau stengiasi neplanuoti didelio atostogų biudžeto ir nepuola skolintis pinigų brangiai kelionei į užsienį. Populiariausiu keliavimo būdu tampa automobilis, o kruizai laivais ar skrydžiai į kitus žemynus atidedami geresniems laikams. Pigesnių užsienio kelionių sumažėjo ir dėl neramumų Egipte, kuris dar visai neseniai buvo vienas mėgstamiausių Lietuvos poilsiautojų kurortų. Dėl visų šių priežasčių, mūsų tautiečiai mieliau renkasi poilsį namuose, geresniu atveju sodyboje kaime, pas draugus ar gimines.
Kurortai vis dar populiarūs. Nors EKT grupės tyrimo metu apklausus Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Alytaus miestų gyventojus, jie teigė, kad atostogoms dažniausiai renkasi Lietuvos kurortus (68 proc.). bet šiemet kovo mėn. Rinkos tyrimų centro atlikto tyrimo duomenys (reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa) nenuteikia optimistiškai – tik truputį daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų 2011 metais ketina atostogų išvykti iš namų. Daugiausiai lietuvių žada atostogauti sode, sodyboje ar viloje (26,4 proc.), pas gimines, draugus (28,7 proc.), keliaudami po Lietuvą (28,9 proc.) ir tik 16,6 proc. poilsiautojų žada rinktis Lietuvos kurortų viešbučius ar kaimo turizmo sodybas. Nežiūrinti tokių prognozių, galima teigti, kad Lietuvos kurortai vis dar labai populiarūs. Triukšminga Palanga daugiau vilioja linksmybių ir pramogų pasiilgusius poilsiautojus, o ramesnė aplinka, traukia turistus į Nidą. Dažniausiai ilgosioms vasaros atostogoms lietuviai renkasi Palangą – per praėjusius trejus metus šiame kurorte ilsėjosi net 56 proc. apklaustųjų. Palangai poilsiautojai yra ištikimiausi – pagrindiniu kurortu ją pasirinko net 64 proc. šio kurorto lankytojų. Beveik kas antras poilsiautojas Šventojoje ar Neringoje šiuos kurortus laiko pagrindiniais. Druskininkus – pagrindiniu kurortu laiko 43 proc. kurorto lankytojų.
Kiekvienas kurortas turi savo lankytojus, kuriems yra svarbūs skirtingi veiksniai, pvz. Palangą tautiečiai renkasi dėl jūros (EKT grupės tyrimo metu tai nurodė 37 proc. apklaustųjų), pramogų ir įpročio ( po 13 proc.). Šventoji ir Neringa labiausiai vertinama dėl ramybės (atitinkamai 51 proc.ir 49 proc.), o Druskininkai dėl sanatorijų ( 30 proc.). Mėginant tiksliau apibūdinti kurortų „veidą“ paaiškėjo, kad Palanga iš kitų kurortų išsiskiria geru apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų pasirinkimu, pramogų bei lankytinų vietų gausa. Druskininkai – sveikatinimo paslaugų pasiūla, švara ir tvarka mieste, be to tai – saugus miestas, tinkamas pagyvenusiems žmonėms. Neringa apibūdinama kaip kurortas, skirtas užsienio turistams, išskiriantis švara, tvarka, saugumu bei mielais ir paslaugiais gyventojais, puikiai tinka šeimų poilsiui. Birštonas – itin tinkamas pagyvenusiems žmonėms, ramus, saugus, be to čia kainos daug patrauklesnės nei kituose kurortuose.
Nauja mada – ilgieji savaitgaliai. Dar vienas populiarus poilsiavimo būdas Lietuvoje – ilgieji savaitgaliai, kurie atsirado dėl švenčių dienų kilnojimo. Pagal švenčių dienų skaičių, lietuviai vos ne daugiausiai Europoje poilsiaujanti tauta. Per pastaruosius trejus metus savaitgaliais ir švenčių dienomis su nakvyne ilsėjosi net 76 proc. Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Alytaus gyventojų. Lietuvoje ilgesnių savaitgalių metu bent kartą per metus ilsėjosi 7 proc., 2 – 3 kartus per metus – 32 proc., 4 kartus ir daugiau – net 49 proc. gyventojų. Daugiausiai šių savaitgalių lietuviai praleidžia kurortuose (EKT grupės tyrimo duomenimis, apie 55 proc. apklaustųjų), kas trečias važiuoja ilsėtis į savo sodybas ar apartamentus, o kas penktas- į kaimo turizmo sodybas. Sode ilsisi apie 17 proc. apklaustųjų. Populiariausi savaitgalinio poilsio kurortai – Palanga ir Druskininkai. Juos, kaip ir Neringą, dažniausiai renkasi 20 – 39 m., turintys didesnes pajamas ir labiau išsilavinę poilsiautojai. Taigi, ilgaisiais savaitgaliais išvykti iš namų labiau linkę jaunesni žmonės, o vyresnieji ir pensininkai juos dažniausiai leidžia soduose.
Kaip atrodome Europos kontekste. Norėdami palyginti lietuvių atostogavimo įpročius su kitų Europos Sąjungos šalių piliečių, matome, kad esame daug kur į juos panašūs. Eurobarometro atlikto tyrimo duomenimis, 2010 metais niekur nekeliavo apie 27 proc. apklaustųjų. Kaip pagrindinę priežastį dauguma Europos Sąjungos piliečių nurodė finansines priežastis (41 proc.apklaustųjų). Atostogų metu dauguma europiečių labiausiai siekė tiesiog pailsėti (36 proc.apklaustųjų), to paties norėjo net 62 proc. lietuvių. Daugiausiai įtakos renkantis atostogų vietą, europiečiams turėjo aplinka, galimybė susipažinti su kultūros paveldo objektais, pramogų pasiūla. Didelį dėmesį jie skiria grožio ar savijautos puoselėjimui (tai svarbu net 27 proc. apklaustųjų), net 21 proc. europiečių atostogų laiką skiria apsipirkimui. Šių tradicijų Lietuvoje dar nestebime. Paklausus, kaip europiečiai ilsėsis 2011 metais, net 38 proc. jų atsakė, kad atostogas žada praleisti savo šalyje (tokių lietuvių – apie 30 proc.), penktadalis ketina atostogauti kurioje nors ES valstybėje, o 16 proc. nurodė, kad 2011 m. atostogų ketina vykti už ES ribų.
Renkantis vietą atostogoms, didžiausią reikšmę turi draugų ar kolegų rekomendacijos. Europos senbuviai atostogas jau įprato planuoti patys ir seniai atradę, kad internetu galima rezervuotis nakvynę, iš anksto apsirūpinti pigesniais kelionės bilietais, užsisakyti kitokių paslaugų arba tiesiog susirasti bendraminčių ir drauge leistis ieškoti nuotykių. Lietuvoje šis būdas dar tik įgauna pagreitį. Turizmo agentūrų paslaugomis užsakant kelionės bilietus ar apgyvendinimo paslaugas naudojasi tik 14 proc. europiečių.
Neužmirškite lietuvių turisto. Lietuvoje yra daug lankytinų vietų, neblogai išvystyta poilsio infrastruktūra. Tačiau per pastaruosius metus Lietuvoje ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius, taigi viešbučių, poilsio namų, kaimo turizmo sodybų, viešojo maitinimo įstaigos ir kt. Lietuvos gyventojams yra pakankama. Dėl šios priežasties per paskutinius 5 – 7 metus apgyvendinimo įstaigų skaičius kurortuose išaugo nežymiai, bet to nereikia pamiršti, kad verslininkus nuo investicijų į poilsio verslą atbaido didelis sezoniškumas pajūrio kurortuose ir kiek mažesnis Birštone bei Druskininkuose. Kita vertus, Lietuvos kurortai skirti ne tik lietuvių poilsiui. Galima pasidžiaugti, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsilankė beveik 40 proc. daugiau turistų nei pernai per tą patį laiką. Be to, turistų srautas didėja iš pakankamai svarbių Lietuvai šalių, tokių kaip Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijojs, Suomijos, Ispanijos.
Tačiau, ar viskas padaryta, kad būtų pritraukti dar didesni poilsiaujančių lietuvių srautai mūsų šalyje? Šiuo metu Ūkio ministerija skiria daug dėmesio turizmo sektoriui. Aktyvesnė turizmo departamento veikla bei ambicingi tikslai užsienyje leidžia tikėtis dar geresnių rezultatų ir vis didėjančio turistų skaičiaus iš užsienio. Ne vienas šios srities specialistas ir ekonomikos analitikas yra pabrėžę, kad Lietuvoje dar nėra išnaudotas turizmo potencialas. Dėmesį turizmo sektoriui reikia pasiskirstyti tolygiai – tiek turistams iš užsienio, bet neužmirštant ir vietinių poilsiautojų. Vietinio turizmo populiarinimu Lietuvoje daugiausiai užsiima valdiškos institucijos – turizmo informacijos centrai, savivaldybės bei turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos. Tad ir galimybės profesionaliai organizuoti marketingo veiklą yra kitokios nei kitų institucijų, pvz. išvažiuojamojo turizmo veikla užsiimančių privačių bendrovių. Nežiūrint to, atrodo, kad šios įstaigos pagaliau suprato, jog poilsis Lietuvoje gali pritraukti daug vietos turistų, kurie dėl krizės „apkarpė“ atostogų biudžetus ir vietoje kelionių į užsienį renkasi poilsį savo šalyje.
Išradinėti dviračio nebereikia. Organizuojant turizmo marketingo veiklą, galima pasinaudoti Wally Olins teiginiais. Jis dar Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (šiuo metu ši agentūra pertvarkyta į dvi atskiras įstaigas – „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“) užsakymu yra rengęs Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategiją. Wally Olins akcentavo, kad labai svarbu derinti bei koordinuoti turizmo išteklių populiarinimo veiksmus tarp turizmo valdymo veikloje dalyvaujančių institucijų Lietuvoje ir užsienyje. Turizmo marketingo veikloje jis pasiūlė laikytis keturių pagrindinių žingsnių:
1. Suprasti, kas esi
2. Pradėti sakyti tiesą apie save
3. Atrasti, kuo esi unikalus
4. Patraukliai pateikti išskirtinumą
Galima pasidžiaugti, kad dauguma turizmo išteklių populiarinimo veiklą vykdančių Lietuvos institucijų gerai supranta mūsų krašto išskirtinumą ir pagrindinius privalumus, stengiasi geriau pažinti turistų poreikius, pateikti informaciją potencialiems turistams. Pastaraisiais metais buvo išleista nemažai įvairių leidinių, sukurta internetinių svetainių, atlikta apklausų, parengta nemažai įvairių galimybių studijų ar įvaizdžio strategijų ir kt. Dabar svarbiausia – veikti ir įgyvendinti planus, net ir nedideliais žingsneliais žengti į priekį, siekiant vis labiau išryškinti unikalias Lietuvos savybes ir patraukliai jas pateikti potencialiam turistui.
Galiausiai pamėginkime savęs paklausti – kur ketiname atostogauti šiemet?
EKT Grupės partnerio Dariaus Dulskio straipsnį galite atsisiųsti čia: EKT Lietuviu atostogu iprociai Darius Dulskis Verslo zinios.pdf(370.1 Kb)
Apie Darių Dulskį mielai kviečiame skaityti čia;